Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Kodėl 2017-ieji buvo geriausi metai žmonijos istorijoje

 
2018 01 23 11:32
Asociatyvi iliustracija /
Asociatyvi iliustracija / AFP/Scanpix nuotrauka

Mes visi žinome, kad pasaulis eina į pražūtį. Auga branduolinio karo su Šiaurės Korėja rizika, JAV Kongresas yra paralyžiuotas, Jemene ir Sirijoje vyksta karas, Mianmare stebime netikėto masto žiaurumus, o vienam prezidentui visai „pavažiavo stogelis“. Tikriausiai galvojate, kad 2017 m. buvo patys prasčiausi, bet esate neteisūs, rašo „The New York Times“ apžvalgininkas Nicholas Kristofas. Pateikiame jo įžvalgas: 

„Tiesą sakant, 2017-ieji ko gero buvo geriausi metai žmonijos istorijoje.

Mažesnė dalis pasaulio žmonių badavo, patyrė skurdą ar buvo beraščiai. Mirė mažiau vaikų ir žmonių, sergančių tokiomis ligomis kaip raupsai ar trachoma. Mums reikia daugiau pozityvumo, nes cirką Vašingtone stebime kupini išgąsčio. Žurnalistai koncentruojasi į blogas naujienas – lėktuvų avarijas, o ne pakilimus. Bet globalinis progresas yra svarbiausias mūsų gyvenime.

Žurnalistai koncentruojasi į blogas naujienas – lėktuvų avarijas, o ne pakilimus.

Oksfordo universiteto ekonomisto Maxo Roserio skaičiavimais, kiekvieną dieną žmonių skaičius, kurie pasaulyje gyvena ekstremaliomis skurdo sąlygomis (už mažiau nei 2$ per dieną) sumažėja 217 tūkst. vienetų. Kiekvieną dieną 325 tūkst. žmonių gauna prieigą prie elektros ir dar 300 tūkst. prie švaraus geriamo vandens.

Skaitytojai dažnai galvoja, kad dėl to, jog aš rašau apie karą, skurdą ir žmogaus teisių pažeidimus, aš esu nykus. Bet iš tikrųjų aš jaučiuosi optimistiškai, nes stebiu pokyčius.

Dar visai neseniai – 1960 m. didžioji dalis žmonių buvo neraštingi ir gyveno didžiuliame skurde. Dabar mažiau nei 15 proc. yra neraštingi ir mažiau nei 10 proc. gyvena didelio skurdo sąlygomis. Per artimiausius 15 metų, neraštingumas ir ekstremalus skurdo lygis bus beveik išnykęs. Praėjus tūkstančiams žmonių kartų, būtent mes esame šių reiškinių išnykimo liudytojai.

Nuo 1990 m. daugiau nei 100 mln. vaikų gyvybės buvo išsaugotos dėl naujų vakcinų, patobulėjusio viduriavimų gydymo, maitinimo krūtimi sąlygų pagerinimo ir kitų žingsnių.

Harvardo psichologijos profesorius Stevenas Pinkeris savo greitai pasirodysiančioje knygoje „Apšvieta dabar“ apžvelgia progresą iš plataus spektro – nuo sveikatos iki karų, nuo aplinkos iki laimės, nuo lygių teisių iki gyvenimo kokybės.

„Intelektualai nekenčia progreso ir nenori pripažinti augimo. Žinau, kad nepatogu kalbėti apie progresą pasaulinių pavojų akivaizdoje. Bet šis pesimizmas yra neproduktyvus ir paprasčiausiai sustiprina atsilikimą“, – teigia Pinkeris.

Prezidentas Trumpas šią retoriką su savimi atsinešė į Baltuosius rūmus. Idėja „Make America Great Again“ („Padaryti Ameriką vėl didžia“) demonstruoja nostalgiją prarastajam Edeno sodui. Tačiau jeigu kalbėtume apie 1950 m., JAV turėjo gerokai didesnių problemų – egzistavo atskirtis tarp žmonių, siautė poliomielito infekcija, veikė draudimai tuoktis skirtingoms rasėms, gėjams užsiimti seksu ar moterims kontroliuoti nėštumą. Didžioji dalis pasaulio gyveno diktatūriniuose režimuose, 2/3 tėvų susilaukdavo vaikų, kurie mirdavo nesulaukę 5 metų amžiaus. Tai buvo branduolinio pavojaus, pastovių karų, baisių smogų, moterų teisių apribojimo, žiauriausio istorijoje bado laikmetis.

Kuriame iš šių istorijos momentų norėtumėte gyventi jūs?

JAV rašytojas F. Scottas Fitzgeraldas sakė, kad aukščiausio intelekto požymis yra sugebėjimas vienu metu mąstyti dviem rakursais. Aš siūlau šiuos: pasaulis fiksuoja svarbų progresą, bet taip pat susiduria su mirtinais pavojais. Pirmasis punktas turėtų paskatinti mus daryti kažką ir dėl antrojo.

Žinoma, šis straipsnis jums gali pasirodyti keistas: žurnalistai visą laiką apverkia vieną ar kitą įvykį, o aš dabar sakau, kad gyvenimas yra puikus? Taip yra todėl, kad jie didžiąją dalį laiko skiria blogiems įvykiams. Bet taip pat svarbu yra kartais žengti žingsnį atgal. Profesorius Roseris akcentuoja, kad niekada nebūta antraštės „Vyksta industrinė revoliucija“, nors tai buvo svarbiausia pastarųjų 250 metų naujiena.

Vieną dieną pas mane lankėsi jauna afganistanietė Sultana, gyvenanti pačiame Talibano centre. Ji buvo priversta palikti pradinę mokyklą. Bet jos namuose buvo internetas, todėl ji pati išmoko kalbėti angliškai ir skaičiuoti. Nepalikdama namų, ji vėliau perėjo prie fizikos ir tamprumo teorijos mokymosi, įveikė Kantą, tuo pačiu skaitydama „The New York Times“, pradėjo siųsti el. laiškus nusipelniusiam Amerikos astrofizikui Lawrence‘ui M. Krauss‘ui.

Apie Sultaną rašiau 2016 m. ir su profesoriaus Krausso bei savo skaitytojų pagalba, ji šiuo metu studijuoja Arizonos valstijos universitete ir yra absolventė. Jos istorija primena gražų posakį – talentas yra universalus, bet galimybė – ne. Globalinio progreso reikšmė ir yra tai, kad tokie talentai kaip ji gali suklestėti.

Niekada nebūta antraštės „Vyksta industrinė revoliucija“, nors tai buvo svarbiausia pastarųjų 250 metų naujiena.

Žinoma, pasaulyje vyrauja pavojinga betvarkė – labiausiai nerimauju dėl karo su Šiaurės Korėja rizikos. Bet taip pat aš tikiu, kad kartą per metus reikia sustoti ir apžvelgti pasiektą progresą. Prieš metus rašiau, kad 2016-ieji buvo geriausi metai pasaulio istorijoje. Tikiuosi ateityje taip pat atsiliepti ir apie 2018-uosius. Svarbiausias šiuo metu vykstantis dalykas yra ne prezidento Trumpo įrašas socialiniame tinkle „Twitter“, o išsaugotos vaikų gyvybės ir pasiekimai sveikatos apsaugoje, švietime bei žmonių gerbūvyje.

Visas kitas metų dienas aš prižadu lieti pyktį ir rautis plaukus dėl visų blogybių. Bet šiandien, nepraleiskime to, kas mus džiugina.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"