Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Kinija apsiaučia Europą

 
pixabay.com nuotrauka

Itališkos padangos, šveicariškos trąšos, stambiausias Graikijos uostas – tai anaiptol ne visas Kinijos investicijų Europoje sąrašas.

Pastarąjį dešimtmetį Kinijos politiniai lyderiai ir stambūs verslininkai savo nesibaigiančiomis lėšomis „peršukuoja“ visą pasaulį. Sunku nepastebės šios supervalstybės investicijų teritorijose nuo Azijos iki Afrikos, nuo JAV ir Pietų Amerikos. Agentūra „Bloomberg“ atkreipia dėmesį ir į padidėjusį Pekino aktyvumą Europoje.

Agentūros atlikto tyrimo duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį Kinijos pirkimai ir investicijos į aktyvus Europoje sudarė ne mažiau kaip 318 mlrd. JAV dolerių (263 mlrd. eurų). „Bloomberg“ išsiaiškino, kad kinai nusipirko apie 360 kompanijų, tarp kurių Italijos padangų gamintojus, Šveicarijos trąšų gamybos kompaniją, Vokietijos tobotų gamintojus. Be to, Kinijos atstovai jau valdo keturis oro uostus, šešis jūrų uostus, vėjų jėgaines devyniose valstybėse ir netgi 13 profesionalių futbolo komandų.

Ryškiausiai kinų ekonominė veikla atsispindi Londone. Miesto verslo rajone Kinijos atstovai išpirko daugiau kaip 10 dangoraižių. Be kita ko, daugelio sandorių detalės neatskleidžiamos, todėl minėti skaičiai anaiptol nesudaro galimybių įsivaizduoti Kinijos planų senajame žemyne.

Kinijos investicijos į projektus apima apima ir infrastruktūrą Rytų Europoje, ir aukštąsias technologijas Vakarų Europoje. Tai, be abejo, kelia nerimą ES vyriausybei. Todėl Europos šalių lyderiai, tarp kurių Angela Merkel ir Emanuelis Makronas, jau pasisako už bendros strategijos dėl Pekino aktyvaus veržimosi į Europą sukūrimą. Tačiau tokioms iniciatyvoms pritaria ne visi.

Dėl Pekino atakos labiausiai neramina valstybės, kuriose kinų kapitalas veikia ypač aktyviai. Tai pirmiausia Didžioji Britanija, Vokietija, Prancūzija ir Italija. Būtent jos aktyviausiai pasisako už bendros europinės sistemos, sekančios kinų veiklą sukūrimą. Be kita ko, patys stambiausi sandoriai sudaromi Europos „pakraščiuose“. Pavyzdžiui, Graikijoje Kinija nusipirko stambiausią šalies Pirėjo prekybos uostą. Atėnai, kaip ir, pavyzdžiui, Portugalija bei Kipras, nėra pasirengę skelbti informaciją apie kinų investuotojų veiksmus jų teritorijose, nes mano, kad tai atbaidytų taip reikalingas užsienio investicijas.

„Pinigai keliauja ten, kur pasirengta juos paimti. Kol Europoje neįvestas kontrolės mechanizmas, koks yra JAV arba Australijoje, tol į ją, matyt, ir Kinijos investicijų liūto dalis. Aš laukiu, kada Europoje bus pradėta reguliuoti kinų investicijos, bet šiandien Europa yra pagrindinė kryptis“, – komentuoja Kinijos ekspertas Derekas Sissorsas iš Amerikos verslo instituto.

„Bloomberg“ nuomone, suvokti susiklosčiusią padėtį ir tai, kas ekonomikos įvykius vykdo yra svarbu, norint įsivaizduoti, kaip Kinijos veikla atitinka jos oficialiai skelbiamą jos užsienio politiką.

Nuo 2008 metų Europoje investavo daugiau kaip 670 Kinijos organizacijų, įskaitant atėjusias iš Honkongo. Iš jų 100 – valstybinės , kurių sandoriai sudaro 162 mlrd. JAV dolerių (134 mlrd. eurų), arba 64 proc. bendros sumos. Aiškių ribų tarp valstybės ir privataus kapitalo Kinijoje nėra, todėl sandoriai, kuriuose vienaip ar kitaip dalyvauja Pekinas, matyt, sudaro dar didesnę dalį. Taigi, , sprendžiant iš jau paskelbtų planų, tuo, kas Europoje jau pasiekta, supervalstybė nesirengia apsiriboti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"