Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Kijevas kaltina Maskvą ruošiant religinį karą

 
2018 10 12 21:10
AFP/Scanpix nuotrauka

Maskva pažadėjo ginti stačiatikius Ukrainoje, o Kijevas apkaltino savo kaimynę ruošiantis pradėti „religinį karą“, Stambule reziduojančiam ekumeniniam patriarchui nusprendus pripažinti Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios nepriklausomybę.

Ketvirtadienį paskelbtas Konstantinopolio patriarchato pranešime sakoma, kad patriarchas Baltramiejus I, pasaulio ortodoksų dvasinis lyderis, „nusprendė tęsti autokefalijos suteikimo Ukrainos bažnyčiai“ procesą.

Kijevo ir Maskvos santykiai pašlijo po 2014 metų Maidano revoliucijos, vėliau tais metais Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir tebesitęsiančio konflikto su Kremliaus remiamais separatistais Rytų Ukrainoje.

„Tai istorinis įvykis, bet jis taip pat gali sukelti rimtų problemų“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas aukšto rango Ukrainos vyriausybės šaltinis, pageidavęs, kad jo vardas nebūtų viešinamas.

Ukrainoje šiuo metu yra trys ortodoksų Bažnyčios. Didžiausia iš jų yra Maskvos patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia (MP+UOB), kuri liko Rusijos Ortodoksų Bažnyčios jurisdikcijoje po Sovietų Sąjungos subyrėjimo. Taip pat yra dvi atsiskyrusios Bažnyčios: dabar ekumeninio patriarchato pripažįstama Kijevo patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia (KP+UOB), vadovaujama patriarcho Filareto, ir Ukrainos Autokefalinė Ortodoksų Bažnyčia (UAOB), vadovaujama metropolito Makarijaus.

Tačiau Kijevo vyriausybei tokia padėtis atrodo nepriimtina, juolab kad šalies rytuose tęsiasi konfliktas su Rusijos remiamomis jėgomis, nusinešęs daugiau kaip 10 tūkst. žmonių gyvybių.

Sprendimą ukrainiečių Bažnyčiai suteikti nepriklausomybę Rusijos Ortodoksų Bažnyčia piktai atmetė. Jai gresia prarasti tūkstančius parapijų, jeigu šios nuspręstų atsiskirti nuo Maskvos patriarchato ir prisidėti prie naujo nepriklausomo darinio.

Maskvos patriarchatas pareiškė, kad Konstantinopolio sprendimas yra „katastrofa“.

„Konstantinopolio patriarchatas peržengė raudoną liniją“, – per televiziją sakė patriarcho Kirilo atstovas Aleksandras Volkovas.

Tuo metu Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas perspėjo, kad „Rusija, sauganti rusų ir rusakalbių interesus... saugo ir stačiatikių interesus“.

Jis pridūrė, kad tokia apsauga būtų „išskirtinai politinė ir diplomatinė“, tačiau toks pažadas vargu ar bent kiek nuramins Kijevą, ne Maskva savo veiksmus Kryme ir Ukrainos rytuose iš dalies grindžia būtinybe ginti etninių rusų interesus.

„Rusija nori destabilizuoti“

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pareiškė, kad Konstantinopolio patriachato sprendimas dėl Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios nepriklausomybės yra Vašingtono remiama „provokacija“.

Duodamas interviu žiniasklaidai diplomatijos vadovas teigė, kad šis žingsnis yra „Konstantinopolio patriarcho Baltramiejaus provokacijos, vykdomos su Vašingtono tiesioginiu viešu palaikymu“.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka savo ruožtu ketvirtadienį sakė, kad „Kremliaus uždavinys – sukurstyti Ukrainoje religinį karą“.

„Jeigu pamatysite žmonių, raginančių užimti vienuolyną ar cerkvę, žinokite, kad jie yra Maskvos agentai“, – perspėjo jis.

Dar prieš paskelbiant sprendimą dėl autokefalijos vienas įtakingas Maskvos dvasinis hierarchas perspėjo, kad parapijiečiai savo noru neperduotų naujai ortodoksų institucijai savo bažnyčių.

Tuo metu Kijevas patikino, kad parapijos galės laisvai pasirinkti, ar nori prisijungti prie naujai pripažintos suvienytos Bažnyčios, ar išlaikyti savo status quo.

Tačiau Maskvos patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia, turinti daugiau parapijų negu atsiskyrusios Bažnyčios, bet, kaip rodo naujausios apklausos, turinti mažiau tikinčiųjų, baiminasi Kijevo spaudimo ir bandymų perimti jos valdomus objektus.

Vienas opiausių klausimų – kokia bus svarbių Ukrainos vienuolynų – Kijevo Pečorų ir Počajivo laurų – šiuo metu priklausančių Maskvos patriarchato Bažnyčiai – ateitis.

„ (Valdžia) tvirtina, kad nesiims jėgos, bet kaip kitaip jie planuoja perduoti mūsų bažnyčias ir žemę kitoms konfesijoms?“ – klausė Maskvai ištikimas arkivyskupas Klimentas Večeria.

„Radikalios jėgos... atvirai sako, kad nesistengs vengti agresyvių veiksmų“, – jis sakė naujienų agentūrai AFP.

Ukrainos vidaus reikalų ministerija penktadienį perspėjo vengti bet kokių mėginimų „destabilizuoti padėtį“ ir pažadėjo, kad bet koks smurtas sulauks griežto atkirčio.

Įtampa dar labiau didėja dėl ateinantį sekmadienį minimos Ukrainos gynėjų dienos – valstybinės šventės, per kurią aktyviai reiškiasi nacionalistiniai judėjimai.

Daugelis baiminasi, kad tradiciškai tą dieną sostinėje rengiamos dešiniųjų eitynės virs kautynėmis dėl Kijevo Pečorų lauros.

Šios šventovės vadovas metropolitas Pavelas pakvietė tikinčiuosius visą sekmadienį, minint vieną didžiųjų ortodoksų švenčių, melstis šiame vienuolyne.

„Rusai ketina pamėginti destabilizuoti padėtį ir šiuo tikslu pasinaudos ukrainiečių ultradešiniaisiais“, – sakė vienas Ukrainos saugumo tarnybos (SBU( šaltinis, pageidavęs likti anonimas.

„Jiems čia reikalingas kraujas ir chaosas“, kad Ukrainą būtų galima vaizduoti kaip „žlungančią valstybę, nesugebančią garantuoti piliečių religinių teisių“, jis sakė AFP.

„Rusai mėgins surengti provokaciją... bet mes priešinsimės visomis savo išgalėmis“, – pridūrė jis.

Ukrainos vidaus reikalų ministras Serhijus Jarovojus sakė, kad sekmadienį Kijeve budės smarkiai sustiprintos policijos pajėgos.

„Ukrainos gynėjo dienos ir Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios autokefalijos proceso pradžios proga policijos darbuotojai ir Ukrainos nacionalinės gvardijos kariai smarkiai sustiprins saugumo priemones. Spalio 14-ąją viešajai tvarkai apsaugoti bus pasitelkta 6,2 tūkst. teisėsaugos darbuotojų, tarp jų 3,5 tūkst. nacionalinės gvardijos karių“, – sakoma Kijevo policijos pranešime.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"