Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Katalonijos separatistai nepasiduoda

 
2018 07 13 12:00
Katalonijos prezidentas Quimas Torra ir Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon per susitikimą, vykusį liepos 11 dieną./AFP/Scanpix nuotrauka
Katalonijos prezidentas Quimas Torra ir Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon per susitikimą, vykusį liepos 11 dieną./AFP/Scanpix nuotrauka

Trečiadienį Katalonijos prezidentas Quimas Torra lankėsi Škotijoje ir susitiko su šio regiono pirmąja ministre Nicola Sturgeon. Viešėdamas Škotijoje jis pareiškė, kad turi katalonų palaikymą ir toliau siekti referendumo dėl nepriklausomybės.

Kaip rodo šią savaitę katalonų laikraščio „El Periodico“ paskelbta apklausa, tik 21,5 proc. regiono gyventojų nori nepriklausomos respublikos, o 62 proc. pasisako už didesnę savivaldą. Tačiau Q. Torra, nepaisydamas tyrimo rezultatų, britų laikraščiui „The Guardian“ pareiškė, esą „apklausos taip pat visada atskleidžia, kad 80 proc. gyventojų nori šį klausimą spręsti balsavimu.“

Quimas Torra: „Ispanija niekada neturi atsakymo į mūsų klausimą, kodėl negalėtume pasielgti panašiai kaip škotai? Mes jai net primename, kad agitavusieji už nepriklausomybę Škotijoje pralaimėjo.“

Argumentuodamas jis pasitelkė Škotijos pavyzdį: „Ispanija niekada neturi atsakymo į mūsų klausimą, kodėl negalėtume pasielgti panašiai kaip škotai? Mes jai net primename, kad agitavusieji už nepriklausomybę Škotijoje pralaimėjo. Siekis surengti referendumą dar nereiškia, jog mes laimėsime.“

Teisė į referendumą

Katalonijos nepriklausomybės kurso šalininkas Q. Torra, kurį parinko Madrido atleistas regiono prezidentas Carlesas Puigdemont'as, buvo prisaikdintas šių metų gegužės mėnesį. Iki tol Kataloniją valdė Madridas. Tiesioginis valdymas regionui buvo įvestas 2017 metų spalio pabaigoje kaip atsakas į vienašališką C. Puigdemont'o sprendimą surengti referendumą dėl atsiskyrimo ir paskelbti nepriklausomybę. Katalonijos prezidentas buvo atleistas, o Madridas sušaukė naujus rinkimus.

Q. Torra ir N. Sturgeon susitiko jos oficialioje rezidencijoje Edinburge. Čia Katalonijos prezidentas pareiškė norįs padėkoti Škotijos vadovei už paramą jo regiono žmonių apsisprendimo teisei.

Po susitikimo politikai išplatino bendrą pareiškimą, kuriame pabrėžė, kad „vienintelis kelias Katalonijai judėti į priekį yra taikūs ir demokratiniai sprendimai, įtraukiantys dialogą tarp Ispanijos ir Katalonijos vyriausybių“. Dokumente teigiama, jog „XXI amžiaus Europoje tautų apsisprendimo teisės klausimas turi būti sprendžiamas demokratiniais referendumais“, dėl kurių privalo „sutarti abi šalys.“

Tačiau duodamas interviu BBC Q. Torra pareiškė, kad Katalonija turėjo visišką teisę surengti referendumą be Ispanijos centrinės valdžios pritarimo. „Katalonijos atveju, kai ilgus metus stengėmės gauti iš Madrido leidimą referendumui organizuoti, bet niekaip neradome būdo to padaryti susitarimu, nusprendėme jį surengti patys, – aiškino Katalonijos prezidentas. – Kiekviena tauta atpažįsta tą akimirką, kai būtina imtis veiksmų, kad išsaugotum savo orumą.“

Q. Torra pridūrė neįsivaizduojantis „XXI amžiuje jokio kito būdo politiškai spręsti klausimus, kaip tik balsavimu“. Anot jo, geriausias pavyzdys – 2014 metų Škotijos referendumas, dėl kurio sutarė Edinburgas ir Londonas.

Ekstradicijos bylos

Katalonijos prezidentas Škotijoje taip pat aplankė Šv. Andriaus universiteto akademikę Clarą Ponsati. Ji praėjusių metų vasarą sugrįžo į gimtąją Kataloniją, kad C. Puigdemont'o vyriausybėje dirbtų švietimo ministre. Dabar C. Ponsati dėl kaltinimų maištu iškelta ekstradicijos byla. Joje sprendimas bus priimtas kitą mėnesį.

Trečiadienį Q. Torra tvirtino esąs įsitikinęs, kad ekstradicijos bylose, iškeltose buvusiems Katalonijos vyriausybės ministrams Vokietijoje, Belgijoje, Šveicarijoje iri Škotijoje, bus priimtos jo tautiečiams palankios nutartys. Prezidentas sakė pasitikintis „Europos teisingumu ir galių atskyrimu“. Tiesa, jis pridūrė iki šiol negalintis suprasti, kodėl Europos Sąjunga nepasmerkė Ispanijos smurtingo atsako į praeitų metų spalio referendumą.

Tačiau ketvirtadienį vieno Vokietijos teismo priimtas sprendimas gali kiek pakeisti Katalonijos vadovo tikėjimą Europos teismais. Vokietijos Šlėzvigo-Holšteino federalinės žemės teismas leido išduoti Ispanijai buvusį Katalonijos vyriausybės vadovą C. Puigdemont'ą dėl kaltinimų valstybės lėšų išeikvojimu rengiant referendumą. Kartu teismas atmetė galimybę išduoti C. Puigdemont'ą pagal kaltinimą kursčius maištą. Taigi Ispanija negalės jo teisti pagal šį straipsnį.

Smūgis separatistams - ketvirtadienį Vokietijos teismas leido išduoti Ispanijai buvusį Katalonijos vadovą Carlesą Puigdemont"ą. Reuters/Scanpix nuotrauka
Smūgis separatistams - ketvirtadienį Vokietijos teismas leido išduoti Ispanijai buvusį Katalonijos vadovą Carlesą Puigdemont'ą. Reuters/Scanpix nuotrauka

C. Puigdemont'ui artimi šaltiniai nurodo, kad jo teisininkų komanda skųs teismo nutartį.

16 buvusių Katalonijos vyriausybės vadovų ir separatistų lyderių yra arba užsienyje, arba suimti Ispanijoje.

Susitikimas su premjeru

Vokietijos teismo sprendimas priimtas praėjus vos kelioms dienoms nuo Q. Torros pirmo susitikimo su naujuoju Ispanijos premjeru Pedro Sanchezu. Jis liepos pradžioje pakeitė Mariano Rajoy, kurio atsakas į Katalonijos krizę, ypač smurto naudojimas referendumo dieną, vertinamas kritiškai. Kaip praneša žiniasklaida, pirmadienį vykęs lyderių pokalbis buvo šiltas, tačiau vis tiek neaišku, kaip galima pajudėti iš aklavietės, kai Ispanijos ir Katalonijos pozicijos šiuo klausimu iš esmės yra nepajudinamos.

„Susitikimas svarbus dėl to, kad po daugelio metų, kai Katalonijos prezidentui buvo neleidžiama susėsti kartu su Ispanijos premjeru, mes pirmą kartą galėjome pasikalbėti. Jis sutiko, jog nepriklausomybės klausimas turi būti sprendžiamas politinėmis priemonėmis, o ne pasitelkiant policiją ar teisėjus. Ir tai yra naujas posūkis“, – pabrėžė Katalonijos prezidentas.

Tačiau Q. Torra įspėjo, kad „mes per ateinančias savaites pamatysime, ar Ispanijos vyriausybė nori šį klausimą spręsti politinėmis priemonėmis. Turėtume išvysti pasiūlymus ir galimas alternatyvas“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"