Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Katalonijos parlamentas smerkia Madrido „autoritarizmą“

 
2018 03 01 21:12
Carlesas Puigdemont"as. /
Carlesas Puigdemont'as. / AFP/Scanpix nuotrauka

Katalonijos parlamentas, kuriame daugumą turi separatistinės partijos, ketvirtadienį per pirmąjį savo balsavimą dėl rezoliucijos, tebevykstant deryboms dėl regiono vyriausybės, pasmerkė Madrido „poslinkį į autoritarizmą“ ir gynė nuverstąjį Katalonijos prezidentą Carlesą Puigdemont'ą 

Toje rezoliucijoje C. Puigdemont'as, šiuo metu esantis savanoriškoje tremtyje Belgijoje, vadinamas „teisėtu“ kandidatu į regiono prezidentus.

Be to, dokumente teigiama, kad parlamento daugumą turintys separatistai „palankiai vertina Katalonijos kaip nepriklausomos valstybės konstituciją“. Vis dėlto rezoliucijoje nepripažįstama regiono nepriklausomybės deklaracija.

Spalio 27-ąją Katalonijos paskelbta nepriklausomybė gyvavo neilgai – Ispanijos premjeras Mariano Rajoy ėmėsi veiksmų stabdyti krizei regione, smarkiai susiskaldžiusiame atsiskyrimo klausimu.

Katalonijos vyriausybę atleidęs ir parlamentą paleidęs Madridas gruodį sušaukė regione pirmalaikius rinkimus, tačiau šis sprendimas nepasiteisino, separatistams užsitikrinus absoliučią daugumą. Nuo to laiko Katalonija vis dar neturi regioninės vyriausybės ir regione tebegalioja tiesioginis Madrido valdymas, nes partijos nesutaria, ką išrinkti kandidatu į prezidentus.

Į Belgiją pasitraukęs jų favoritas C. Puigdemont'as, kaltinamas maišto kurstymu, antivyriausybine veikla bei valstybės lėšų švaistymu per savo kampaniją už Katalonijos atsiskyrimą nuo Ispanijos ir Madridas yra nusiteikęs jį suimti, vos tik bėglys sugrįš.

C. Puigdemont'as sakė, kad galėtų būti prisaikdintas Briuselyje, naudodamasis tiesioginiu vaizdo ryšiu, bet Ispanijos centrinė vyriausybė su tokiu planu nesutinka.

Jo šalininkai sako, kad C. Puigdemont'as galėtų vadovauti iš užsienio, bet tvirtino, kad jis būtų linkęs grįžti į Ispaniją, jeigu tik būtų suteikta garantijų, jog nebus suimtas.

Tačiau Ispanijos Konstitucinis Teismas praėjusį mėnesį nutarė, kad C. Puigdemont'as privalo grįžti į šalį ir asmeniškai atvykti į regiono parlamentą, kad galėtų priimti įgaliojimus suformuoti naują vyriausybę.

Kai kurios separatistinės partijos svarsto galimybę kandidatu į regiono vadovo postą paskirti kitą asmenį, o C. Puigdemont'ui numatyti „simbolinį“ vaidmenį Belgijoje.

Pasak Ispanijos žiniasklaidos, ketvirtadienio rezoliucija gali būti laikoma bandymu nuraminti Katalonijos eksprezidentą.

Esama vilties, kad pripažinus jį „teisėtu“ kandidatu, jis pasitrauks ir leis kitam separatistinių pažiūrų politikui užimti jo vietą Katalonijoje, tvirtina žiniasklaida.

Vienas iš galimų kandidatų yra 53 metų Jordi Sanchezas, įtakingos Katalonijos nacionalinės asamblėjos (ANC) lyderis.

Vis dėlto gali kilti problemų, nes jis jau ilgiau kaip keturis mėnesius yra už grotų dėl įtariamos antivyriausybinės veiklos paskelbus Katalonijos nepriklausomybę.

Ketvirtadienį opozicijos įstatymų leidėjai pažadėjo susitarti su separatistinių pažiūrų kolegomis dėl kandidato į prezidentus.

„Mums reikia vyriausybės, kuri pasirūpintų problemomis ir vadovautų 7,5 mln. katalonų“, – sakė Socialistų partijos lyderis Miquelis Iceta.

Nepritariančios nepriklausomybei kairiųjų grupės „Catalunya en Comu-Podem“ atstovas Xavieras Domenechas sakė, kad J. Sanchezas „turi teisę būti paskirtas Katalonijos prezidentu, bet žinome, kad veikiausiai tai nebus greičiausias kelias atkurti savivaldą“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"