Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Kas yra populizmas ir kaip jis reiškiasi

 
2018 03 08 16:20
„Penkių žvaigždučių“ judėjimo lyderis Luigi Di Maio, laimėjęs daugiausia rinkėjų balsų, yra naujas Italijos populizmo veidas. /
„Penkių žvaigždučių“ judėjimo lyderis Luigi Di Maio, laimėjęs daugiausia rinkėjų balsų, yra naujas Italijos populizmo veidas. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Ką bendra turi Donaldas Trumpas, Jeremy Corbynas ir Rodrigo Duterte? Nors visi yra skirtingi, kiekvieną jų galima vadinti populistu.

Pastaruoju metu populizmo daugėja tiek Europoje, tiek JAV. Naujausi rinkimai Italijoje iškėlė populistinį „Penkių žvaigždučių“ judėjimą ir prieš imigraciją nusistačiusią „Lygą“ kaip dvi pagrindines žaidėjas šios šalies politikoje. Tačiau yra skirtumas tarp populiarumo ir populizmo.

Kaip sako knygos „Trumpas įvadas į populizmą“ („Populism: A Very Short Introduction“) autorius Casas Mudde'as, populizmas yra idėja, kad visuomenė susiskirsčiusi į dvi nesutariančias grupes: paprastus žmones ir korumpuotą elitą. Terminas dažnai vartojamas kaip politinis įžeidimas. Didžiosios Britanijos leiboristų lyderis Jeremy Corbynas sulaukė kaltinimų populizmu dėl savo partijos šūkio „Visiems, o ne tik keliems“.

Kad laimėtų rinkėjų paramą, populistai žarsto pasiūlymus, tikina viską pakeisiantys, nors, atidžiau panagrinėjus, aiškiai matyti, jog tie pažadai neįgyvendinami.

Tikrai populistinis lyderis skelbia, kad atstovauja visiems žmonėms ir kovoja su priešu, kurį paprastai įkūnija esanti sistema, bei siekia „išvesti iš pelkės“ arba pažaboti „liberalų elitą“.

Kitas autorius Benjaminas Moffittas, parašęs knygą „Populizmo iškilimas pasaulyje“ („The Global Rise of Populism“), teigia, jog šis žodis neretai vartojamas klaidingai, ypač Europos kontekste.

Užkratas visame politikos spektre

Europoje populizmas dažniausiai siejamas su dešiniaisiais, bet tai nėra geležinė taisyklė. Populistinės partijos gali būti bet kurioje politinio spektro vietoje. Lotynų Amerikoje toks buvo socialistas Hugo Chavezas, Ispanijoje – kairuoliška „Podemos“, Graikijoje – „Syriza“. Taigi tarp kairiųjų populistų netrūksta. Vis dėlto didžiausios sėkmės pastaruoju metu sulaukia dešiniųjų, ypač radikalių, populistai. Tokie politikai kaip Marine Le Pen Prancūzijoje, Viktoras Orbanas Vengrijoje ir D. Trumpas Jungtinėse Valstijose derina populizmą su savo šalies iškėlimu ir nusistatymu prieš imigrantus bei yra linkę į autoritarizmą.

Apžvalgininkai ir Europos Komisija nuolat perspėja apie kylantį kraštutinių dešiniųjų populizmą, jo pavojus, bet reiškinys nėra naujas. Politikos mokslas jį nagrinėja mažiausiai 25–30 metų, nors pastaruoju metu populizmas iš tiesų sustiprėjo. Mat atsirado naujų iššūkių, kuriuos pateikia imigracija, globalizmas, daugiakultūriškumas, kitos krizės.

Iš tikrųjų populistinės partijos pasirodė Europoje dar šio šimtmečio pradžioje, bet kelerius metus buvo mažos, nereikšmingos. Rinkėjai staiga pradėjo balsuoti už jas maždaug nuo 2008 metų, o dar labiau – 2011-aisiais, kai bankų krizė virto valstybių skolų krize. Tai buvo gera proga aiškiai identifikuoti kaltininkus – elito klasę, turtingus bankininkus, kaip atsakingiausius už krizę, kuri palietė bemaž visą visuomenę.

Blogas elgesys, amžina krizė

B. Moffittas savo knygoje nurodo ir daugiau tipiškam populistiniam lyderiui būdingų bruožų. Vienas jų – prastos manieros, politikui nederamas elgesys. Tokia taktika naudojasi D. Trumpas ir Filipinų prezidentas R. Duterte.

Dar vienas populisto bruožas – pūsti nesibaigiančią krizę ir visą laiką su ja kovoti. Valdžią laimėjęs populistas priverstas nuolat aiškinti rinkėjams, kad jis nėra sistemos dalis ir niekada nebus, todėl iš esmės visą laiką turi vykdyti šią įtikinėjimo kampaniją. Populisto pateikiamas turinys – negatyvus, nesvarbu prieš ką būtų nukreiptas: prieš sistemines partijas, intelektualizmą ar elitą. Toks lankstumas yra viena didžiausių populizmo stiprybių. Jis toks stiprus kaip tik dėl to, kad geba prisitaikyti prie situacijos.

Filipinų prezidentas Rodrigo Duterte pasižymi neįprastu elgesiu: savo kalbas „pagražina“ keiksmais, žiaumoja kramtomąją gumą net pasitikdamas pasaulio lyderius, avėdamas batus nemūvi kojinių.
Filipinų prezidentas Rodrigo Duterte pasižymi neįprastu elgesiu: savo kalbas „pagražina“ keiksmais, žiaumoja kramtomąją gumą net pasitikdamas pasaulio lyderius, avėdamas batus nemūvi kojinių.

Dar vienas populistinius lyderius vienijantis bruožas – nepasitenkinimas „sudėtinga demokratine sistema“. Jie nori „tiesioginės demokratijos“, pavyzdžiui, referendumų.

Būtent pasitikėjimo demokratine sistema stoka ir iškelia vadinamąjį stiprų lyderį, o tada atsiranda autoritarizmas. Tas lyderis priima sprendimus tokiais būdais, kokie būtų neįmanomi tradicinėje demokratijoje valstybėje. Ne veltui velionis Venesuelos prezidentas H. Chavezas kartą pareiškė: „Nesu individas, aš – tauta.“

Donaldo Trumpo šūkiu „Amerika pirmiausia!“ užsikrėtė ir visi kiti populistai – pritaikė jį savo šaliai.
Donaldo Trumpo šūkiu „Amerika pirmiausia!“ užsikrėtė ir visi kiti populistai – pritaikė jį savo šaliai.

Panašus mąstymas veda prie to, kad asmuo ima manyti esąs neklystantis, tuomet politinė erdvė persitvarko ir tampa bauginanti. Mat jei nesi „su tauta“, vadinasi, esi prieš ją. Štai kodėl populistiniai lyderiai kelia įtarimų.

Populistais taip pat vadinami politikai, kurie per daug žada. Kad laimėtų rinkėjų paramą, jie žarsto pasiūlymus, aplenkdami tradicines partijas, tikina viską pakeisiantys, nors, atidžiau panagrinėjus, aiškiai matyti, jog tie pažadai neįgyvendinami.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"