Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Kas stovi už separatisto žūties?

 
2018 09 04 15:00
Aleksandro Zacharčenkos laidotuvės vyko aidint separatistų raudoms.
Aleksandro Zacharčenkos laidotuvės vyko aidint separatistų raudoms. AFP/Scanpix nuotraukos

Aleksandras Zacharčenka buvo vienas žymiausių Donecko separatistų lyderių, ketverius metus vadovavęs ginkluotam konfliktui su Ukrainos valstybe. Tačiau gali būti, kad savo šeimininkams Rusijoje jis įgriso.

Per sprogimą kavinėje žuvus apsišaukėliškos Donecko „liaudies respublikos“ (DLR) lyderiui A. Zacharčenkai, sumaišties apimti prorusiški separatistai Rytų Ukrainoje sušaukė skubų savo tarybos susirinkimą ir paskyrė naują lyderį. Juo tapo pirmasis premjero pavaduotojas Dmitrijus Trapeznikovas, kuris vėliau pranešė, kad jau sulaikyti keli įtariamieji, per apklausą patvirtinę, jog šį nusikaltimą organizavo Ukraina.

A. Zacharčenkos žūtis rugpjūčio 31 dieną per sprogimą kavinėje dviprasmišku pavadinimu „Separ“ yra paskutinė iš virtinės tokių pat smurtinių separatistų vadų mirčių nuo 2014 metų, kai ten kilo karinis konfliktas. Dėl daugumos pasikėsinimų kaltinami kiti separatistai ir Rusijos noras kontroliuoti šias teritorijas. Per sprogimą žuvo ir A. Zacharčenkos asmens sargybinis, o tarp 12 sužeistųjų minimas dar vienas aukštas separatistų vadas Aleksandras Timofejevas. Dėl šios atakos iki antradienio buvo atidėta naujųjų mokslo metų pradžia Donecke.

Bėga ir žūva

A. Zacharčenka, buvęs anglių kasyklos elektrikas, gimęs Donecke 1976 metais, vadovavo DLR nuo 2014 metų lapkričio 4 dienos, kai buvo prisaikdintas. Jis mėgo rodytis viešumoje vilkėdamas chaki spalvos kariškais drabužiais, pardavė verslą, kad galėtų finansuoti separatizmą, dalyvavo šturmuojant Donecko regiono administracijos pastatą – nuo to 2014 metais regione ir prasidėjo kruvinas konfliktas.

Vienu metu A. Zacharčenka paskelbė planus sukurti naują Malorosijos (Mažosios Rusijos) valstybę, kuri apimtų visą Ukrainą su sostine Donecku, bet prieš metus šį savo planą atšaukė, nesulaukęs Kremliaus pritarimo. Tuo metu prezidentas Vladimiras Putinas jau buvo atsisakęs Malorosijos projekto, nes susidūrė su netikėtai dideliu iš esmės naujai sukurtos Ukrainos armijos pasipriešinimu, Vakarų sankcijomis ir nepakankamu pačių Ukrainos rusakalbių palaikymu kituose regionuose.

Rusijos užsienio reikalų ministerija irgi nedelsdama apkaltino dėl atakos Ukrainos valdžią. Dėl A. Zacharčenkos nužudymo Rusijos valstybinis tyrimų komitetas pradėjo tyrimą, o Užsienio reikalų ministerija paragino įsitraukti ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją. Prezidentas pareiškė užuojautą dėl „niekingo nužudymo“ ir pridūrė, kad Rusijos tyrimų komitetas jį laiko „tarptautinio terorizmo“ aktu. Jo žodžiais, tie, kurie „pasirinko teroro, smurto ir baimės kelią, nenori ieškoti taikaus politinio sprendimo arba pradėti tikro dialogo su žmonėmis pietryčiuose, bet tarpsta iš destabilizacijos, kad parklupdytų Donbaso žmones. To nebus“.

Visai kito požiūrio į separatistų vidines kovas ir santykius su Rusija laikosi Kijevas. Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) mano, kad ataka buvo konflikto tarp „teroristų ir jų rėmėjų Rusijoje“ rezultatas. Ji neatmetė, jog tai buvo Rusijos specialiųjų tarnybų pastangos pašalinti nepageidaujamą asmenybę, kuri, pagal turimą informaciją, įkyrėjo rusams. „Vyksta sistemiškas valymas visų tų, kurie padėjo atvesti Rusijos kariuomenę į Donbasą ir sukurti tariamas liaudies respublikas“, – sakė SBU vadovas Vasylis Grycakas.

Keli separatistų lyderiai jau pabėgo iš regiono sakydami, kad sulaukė savo buvusių bendražygių grasinimų. Ne vienas jų jau žuvo ne kovos lauke. 2017 metų vasarį 36 metų Michailas Tolstychas, pravardžiuotas Giviu, buvo užmuštas per sprogimą savo biure Donecke. Kitas aukštas separatistų vadas Arsenijus Pavlovas, žinomas kaip Motorola, žuvo bombai sprogus jo daugiabučio namo lifte Donecke 2016 metų spalį. 2015-ųjų sausio 1 dieną Aleksandras Bednovas, separatistų vadas Luhanske, buvo nužudytas, pasipriešinęs areštui, kurio siekė vietos separatistų valdžia. Jis buvo kaltinamas separatistų užimto pastato rūsyje įrengęs kankinimų kambarį.

A. Zacharčenkos nužudymas yra iš viso jau 12-as separatistų karinėje vadovybėje Donbase. Jį iš tiesų galėjo pašalinti vietos varžovai. Mat jis drauge su „finansų ministru“ Aleksandru Timofejevu kontroliavo didžiąją dalį pinigų srautų regione, įskaitant oficialius mokesčius bei šimtus milijonų eurų iš nelegalių šaltinių. Ekonominė padėtis DLR labai pablogėjo per pastaruosius pusantrų metų, kai A. Zacharčenka nutarė rekvizuoti Ukrainos oligarchų verslą sau pavaldžioje teritorijoje. Be to, jis buvo taikos derybų priešininkas, jos būtų reiškusios jo politinės karjeros pabaigą. O lapkričio 4 dieną Donecke numatomi „prezidento rinkimai“ – galbūt A. Zacharčenkos kandidatūra Maskvos nebetenkino...

Paliaubų nėra

Kijevo kovos su prorusiškais separatistais, drauge su Rusijos kariškiais kontroliuojančiais du rytinius Ukrainos regionus – Donecko ir Luhansko, vyksta nuo 2014-ųjų balandžio, jau žuvo daugiau kaip 10 300 žmonių. Maskva iki šiol neigia, kad kursto konfliktą, tiekia ginklus separatistų pajėgoms, siunčia į Rytų Ukrainą savo kariškius ir vykdo karo veiksmus kaimyninėje šalyje, nors Kijevas ir NATO turi daugybę tai patvirtinančių įrodymų. 2014 metais Rusija taip pat užgrobė ir aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį. Visus šiuos veiksmus Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos pasmerkė kaip karinę agresiją ir tarptautinės teisės pamynimą ir pritaikė daugybę sankcijų Maskvai.

Laikinu savo vadovu separatistai paskyrė Dmitrijų Trapeznikovą.
Laikinu savo vadovu separatistai paskyrė Dmitrijų Trapeznikovą.

Paliaubos, skelbiamos pagal Minsko susitarimus 2014 metų rugsėjį ir 2015 metų vasarį, tveria neilgai, apie Ukrainos karių žūtis pranešama kone kasdien. Po A. Zacharčenkos mirties Rusija atmetė bet kokią greitą pažangą galimose taikos derybose dėl Rytų Ukrainos. Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pavadino ataką „Ukrainos provokacija, akivaizdžiai skirta Minsko susitarimų įgyvendinimui sužlugdyti“. A. Zacharčenka buvo vienas iš tuos susitarimus pasirašiusių asmenų, drauge su Igoriu Plotnickiu, kitos apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos lyderiu, pašalintu 2017 metų pabaigoje. Pastaraisiais mėnesiais Vokietija ir Prancūzija nesėkmingai mėgino išjudinti įstrigusį taikos procesą, bet po sprogdinimo kavinėje S. Lavrovas atmetė bet kokią galimybę susitikti su Prancūzijos, Vokietijos ir Ukrainos atstovais ir krizę aptarti.

Kaip tik šiomis dienomis kalbama apie tai, kad Vašingtonas gali padidinti ginkluotės tiekimą Kijevui. Ši ginkluotė bus skirta šalies jūrų pajėgoms ir oro gynybai sustiprinti. JAV specialusis pasiuntinys Ukrainoje Kurtas Volkeris aiškiai leido suprasti, kad Donaldo Trumpo administracija pasirengusi neapsiriboti vien prieštankinėmis raketomis, kurias pristatė balandį.

Tuo metu girdėti separatistų tvirtinimai, kad Kijevas rengiasi plataus masto puolimui rugsėjo viduryje, talkinamas JAV ir Kanados karinių instruktorių. Dėl to separatistų pajėgose paskelbta parengtis. Kijevas neigia turįs tokių planų, bet vakar pradėjo bendras karines pratybas su JAV ir NATO šalių pajėgomis. Kasmetinės pratybos „Rapid Trident“ („Staigusis tridantis“) Ukrainos vakarinėje Staryčių gyvenvietėje vyks iki rugsėjo 15 dienos, jose dalyvauja maždaug 2200 karių iš 14 šalių. Šimtai JAV karių nuo 2015 metų moko ukrainiečių karius ir palaiko kovoje su separatistais. Po savaitės Rusija irgi pradeda didžiausias nuo šaltojo karo laikų karines pratybas, kurios vyks rytinėje Rusijos dalyje, jose dalyvaus Kinijos bei Mongolijos pajėgos.

„Vyksta sistemiškas valymas tų, kurie padėjo atvesti Rusijos kariuomenę į Donbasą ir sukurti tariamas liaudies respublikas“.

Gedėjo tūkstančiai

A. Zacharčenkai žuvus, Donecko žmonės atvirai raudojo per jo laidotuves. Regione paskelbtas trijų dienų gedulas. „Tai tragedija visam Donbasui“,– sakė 61 metų Donecko gyventojas Aleksandras Grigorjevas. Jo žodžiais, A. Zacharčenka galėjo būti „mūsų šalies lyderiu labai ilgą laiką“.

Į laidotuves susirinko dešimtys tūkstančių gedėtojų – separatistai paskelbė, kad jų buvo 100 tūkst., bet AFP duomenimis, greičiau apie 30 tūkstančių. Būta ir pranešimų, kad žmonės autobusais buvo vežami ir verčiami jose dalyvauti. Rugsėjo 2 dieną nusidriekė ilgiausia eilė žmonių, norinčių pamatyti vėliava pridengtą A. Zacharčenkos karstą Donecko operos ir baleto teatre. Mieste buvo iškelti milžiniški stendai su jo portretais ir tokiomis citatomis kaip „Visi mes turime vieną Tėvynę – Rusiją“. Vėliau separatistas buvo palaidotas „Doneckoje More“ kapinėse.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"