Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Kas liko iš Baracko Obamos užsienio politikos šiandien?

 
Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas / 
Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas /  AFP/Scanpix nuotrauka

Likus vos keliems mėnesiams iki prezidento Baracko Obamos kadencijos pabaigos, jis ir jo užsienio politikos komanda susiginčijo dėl paskutinės prezidento kalbos Jungtinių Tautų generalinėje asamblėjoje. Ginčas kilo dėl to, kokį pasaulį prezidentas palieka savo kadencijos pabaigoje. Apie tai rašo leidinys „Politico Magazine“.

Vienoje ginčo barikadų pusėje stovėjo prezidentas ir Benas Rhodes, jo padėjėjas bei pagalbininkas nacionalinio saugumo klausimais, dažnai vadintas prezidento „bendraminčiu“ – abudu buvo pasirengę girtis pasaulio tvarka, kurią jie tikėjo padarę geresne. Kitoje pusėje stovėjo Samantha Power, aktyvistė, Jungtinių Tautų ambasadorė, dirbusi žmogaus teisių srityje, iki prezidento kadencijos pabaigos vis dėjusi bergždžias pastangas, norėdama įveikti nepajudinamus planetos iššūkius.

Praėjus metams po rinkimų patikimiausiu Donaldo Trumpo nenuspėjamos politikos vadovu derėtų laikyti jo ambiciją ir pareiškimus viską užsienio politikos atžvilgiu atlikti priešingai, nei Barackas Obama.

Benas Rhodes prisimena, kad tai buvo „didelė kova, ilgi debatai apie tai, koks blogas yra šis momentas“. Benas Rhodes ir Barackas Obama norėjo, kad kalba būtų pozityvi, tačiau Samantha Power tvirtino, jog dėmesys turėtų būti skirtas krizei, kurioje atsidūrė pasaulis.

„Mūsų perspektyvos fundamentaliai skiriasi, – teigia Samantha Power, pripažindama, kad prezidento kadencijos pabaigoje dėl kai kurių esmingų klausimų komandos viduje egzistavo aiški takoskyra. – Mano pasaulis yra tas, kuriame 65 milijonai gyventojų šiuo metu neturi gyvenamosios vietos: Jemenas, Sirija ir Irakas, Nigerija, Kamerūnas, Čadas, Centrinė Afrikos Respublika, Burundis, Pietų Sudanas, Darfūras, žinoma, Afganistanas, smenganti Venesuela. Yra rūpesčių, susijusių su terorizmu, yra svetimo baimė, o visos su demokratija susijusios tendencijos eina bloga linkme.“

Prezidentas Barackas Obama pripažino visą aibę nelaimių, nuodijančių tas pasaulio dalis, kurias jo įpėdinis vėliau pavadins „šiknaskylės šalimis“. Tačiau Barackui Obamai pasaulis, kurį jis paliko savo įpėdiniui, vis dėlto buvo labiau taikingas, negu žiaurus – mažiausiai žiaurus, koks kada nors yra buvęs. Nepaisant Samanthos Power prieštaravimų, prezidentas būtent tai ir pateikė savo kalboje po jų ginčo.

„Prezidentas kalboje tvirtino, kad nepaisant visų egzistuojančių problemų dabar yra pats geriausias metas būti gyvam visoje žmonijos istorijoje, – teigia Benas Rhodes. – Man atrodo Power pajuto, kad tai – visiškai nedera su tvyrančia nuotaika.“

Viešumą 2016 metų rugsėjį vykęs ginčas pirmą kartą pasiekė per neseniai ekranuose pasirodžiusį dokumentinį filmą apie Baracko Obamo užsienio politikos komandą. Jame rodoma, kaip prezidento administracija paskutinėmis savo veikimo dienomis buvo susipriešinusi dėl tam tikrų pasaulio iššūkių vertinimo, kaip antai Sirijoje vykstantis pilietinis karas, ir kaip administraciją, tam nepasiruošusią, šokiravo Donaldo Trumpo pergalė prezidento rinkimuose. Grego Barkerio režisuotame HBO filme „Paskutiniai metai“ („The final year„) Benas Rhodes ir Samantha Power reprezentuoja du oponuojančius polius Baracko Obamos administracijoje. Pagrindinė nesutarimų ašis – Amerikos ginkluotų pajėgų naudojimas lemiant pasaulio įvykius, taigi nuolatinė kova tarp idealizmo ir pragmatizmo, kurios finišo tiesiojoje laukė siaubas ir nusivylimas rinkimų rezultatais.

Grego Barkerio kuriamo pasakojimo antroje pusėje vaizduojama Donaldo Trumpo pergalė turi siaubo filmo savybių. Audringas Niujorko milijardierius kelis kartus sušmėžuoja ekrane, įprastai, kai Benas Rhodes atmeta šio pergalės rinkimuose galimybę. Filmas baigiamas rinkimais – užfiksuota įsimintina scena Samanthos Power bute Niujorke. Ambasadorė surengė vakarėlį, kuriame dalyvavo visos 37 ambasadorės moterys, feminisčių ikona Gloria Steinem ir buvusi valstybės sekretorė Madeleine Albright. Buvo planuojama švęsti neišvengiamą Hillary Clinton pergalę. Naktis baigėsi ašaromis. Po daugiau nei metų, prisimindama vakarėlį Samantha Power liūdnai sakė, kad „gyvenime turėjau daug prastų sumanymų, tačiau nei vienas nebuvo šitaip įamžintas, kaip šis vakarėlis.“

Sužinojęs rinkimų rezultatus įprastai šnekus Benas Rhodes liko be žado. Vyras nesugalvojo ką pasakyti visą laiką jį filmavusiai kamerai. Pirmą kartą jam nepavyko atrasti tinkamų žodžių – tiksliau jokių žodžių. Pasiteiravus apie tai jis pasakė, kad tuo metu be „nevykusių Trumpo pergalės racionalizacijų“ jis nebūtų galėjęs daugiau nieko pasiūlyti. „Kartais, – jis sakė, – dalykai yra tiesiog siaubingi.“

Ši 2016 metų pabaigoje nutikusi staigmena iš tikrųjų yra vis dar tebesitęsiančių debatų pradžia: kaip mes vertiname šiuo metu savo paties valstybėje taip engiamo Baracko Obamos palikimą pasaulyje, ir koks bus jo esminių diplomatinių pasiekimų, kuriais šiuo metu abejojama – nuo Irano branduolinio ar Paryžiaus klimato susitarimo iki Ramiojo vandenyno prekybos sutarties – likimas? Ar klaidingi prezidento žingsniai – kad ir nesėkmė mėginant suprasti Donaldo Trumpo iškilimą – tam tikra prasme nugrindė įpėdiniui, neturinčiam nuoseklių užsienio politikos principų, išskyrus mėginimą skirtis nuo pirmtako, kelią?

Praėjus metams po rinkimų patikimiausiu Donaldo Trumpo nenuspėjamos politikos vadovu derėtų laikyti jo ambiciją ir pareiškimus viską užsienio politikos atžvilgiu atlikti priešingai, nei darė Barackas Obama. Donaldas Trumpas atsitraukė nuo Paryžiaus ir Ramiojo vandenyno partnerystės susitarimų. Prezidentas vos prieš kelias savaites pareiškė, kad JAV sąjungininkės Europoje turi laiko iki gegužės tam, kad pasikartotų Irano branduolinio susitarimo sąlygas, kitaip Amerika atsitrauks. Atrodo, kad kalbėdamas viešumoje Donaldas Trumpas nuoširdžiai mėgaujasi savo pirmtako juodinimu – prezidento kalbos užsienio politikos klausimais yra prisodrintos užuominų apie tai, kokias prastas kortas jam išdalino buvęs prezidentas, kiek daug klaidų jis padarė ir, žinoma, kad Barackas Obama bus įrašytas į istoriją kaip „pats blogiausias visų laikų prezidentas.“

Tiek Benas Rhodes, tiek Samantha Powers itin aštriai reaguoja į Donaldo Trumpo nusigręžimą nuo itin Baracko Obamos užsienio politikos prioritetų, tokių kaip Ramiojo vandenyno sutartis, Irano sutartis ir JAV suartėjimas su Kuba – tai, ką Benas Rhodes derino asmeniškai, kaip ir į tai, ką jie vertina kaip administracijos ataką, nukreiptą į tarptautines institucijas, demokratinių vertybių skatinimą ir Vakarų aljansus, nuo Šaltojo karo pabaigos laikytus abiejų JAV partijų užsienio politikos šerdimi.

Benas rhodes / AFP/Scanpix nuotrauka
Benas rhodes / AFP/Scanpix nuotrauka

„Kai kuriais atvejais visiškai nestebina tai, ką daro Donaldas Trumpas. Jis iš dalies atsitraukė nuo Kubos bei Paryžiaus susitarimų, grasino panaikinti Irano susitarimą, tačiau kol kas to nepadarė. Vis dėlto labai sunku stebėti, kad kartu yra menkinamas Valstybės departamentas, atšaukiamas finansavimas pačioms įvairiausioms programoms, už kurį mudu su Samantha kovojome. Tai – dar neregėti amerikietiškos užsienio politikos, palaikančios liberalią tarptautinę tvarką, elementai. Štai kodėl šie metai buvo daug blogesni, nei galėjau įsivaizduoti, – teigia Benas Rhodes. – Aš tikėjausi, kad prezidentas nusitaikys į kai kuriuos mūsų teisinius pasiekimus, tačiau vyksta požiūrio į visą pasaulį menkinimas.“

Tuo tarpu Samantha Power, kalbai pasisukus apie užsienio politiką, Donaldą Trumpą mato, kaip Baracko Obamos antitezę: „žiūrėjimas į sąjungininkus su panieka, tarptautinių sutarčių pamynimas, reikalavimas, kad visas pasaulis darytų tai, ką mes sakome, ir tuo pačiu rodymas, kad mūsų žodžiai nieko nereiškia.“ Ji sako, kad Donaldas Trumpas „tiesiog gręžia pinigus iš banko, svaidydamasis nereikalingais įžeidinėjimais ir nepamatuotai nusisukdamas nuo dalykų, vadovaudamasis formuluote „ką čia padarius priešingai, nei Barackas Obama.“

Samantha Powers negaili aštrių žodžių ir prezidento rekrūtuotam valstybės sekretoriui Rexui Tillersonui: „Ar kas nors gali aiškiai pasakyti, ką dabartinis mūsų valstybės sekretorius nori pasiekti pasaulyje ir ką nuveikti, be to, kad valstybės departamente nori apkarpyti etatų skaičių? Neturiu nė menkiausio supratimo.“

Samantha Power / AFP/Scanpix nuotrauka
Samantha Power / AFP/Scanpix nuotrauka

Su visa šia kritika nesutikti yra sunku, tačiau panašu, kad abu – Samantha Powers ir Benas Rhodes – vis dar nepripažįsta to, kad prezidento rinkimus laimėjo Donaldas Trumpas ir kad jų pačių pozicija tam galėjo turėti įtakos.

Benas Rhodes didžiąją dalį Baracko Obamos kadencijos save ir prezidentą pozicionavo kaip rykštę Vašingtono užsienio politikos ilgametėms gairėms, kaltinant jas dešimtmečiais bereikalingų, nesėkmingų intervencijų Artimuosiuose rytuose, įskaitant, tačiau neapsiribojant, George‘o W. Busho administracijos įvykdyta invazija į Iraką 2003 metais. Ilgame „The New York Times“ 2016 metais parengtame jo profilyje, Benas Rhodes atsiribojo nuo ankstesnę užsienio politiką vykdžiusių asmenų ir juos pavadino „gniutulu“, o Baracko Obamos užsienio politikos iššūkius ir tvarkymąsi su jais traktavo kaip ilgai egzistavusių konvencinių nuostatų atmetimą. Tačiau ilgainiui ir pats Barackas Obama pradėjo kritikuoti Vašingtoną dėl daugelio politikos nesėkmių, kurias Donaldas Trumpas galų gale suvertė pačiam Barackui Obamai. Savo baigiamojoje kalboje buvęs prezidentas pripažino, kad jis yra vienintelis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas, išbuvęs poste ištisas dvi kadencijas nuolat vykstant karui.

Benui Rhodes buvo užduotas klausimas – gal jis ir Barackas Obama pernelyg nesiskiria nuo jo taip nemėgto Vašingtono konvencinę užsienio politiką vykdžiusio „gniutulo“. Galų gale daugelis ereliškų, nacionaliniu saugumu susirūpinusių respublikonų, kuriuos pats Benas Rhodes kadaise niekino, suformavo pasipriešinimo pačioje partijos viduje #NeverTrump šerdį.

Gniutulas ir aš turime daugiau bendro, nei kai kurie žmonės galėtų pagalvoti,“ – teigia Benas Rhodes, nepaisydamas to, kad Irako karą, priešingai Vašingtono standartinei karinių intervencijų teisinimo sprendžiant užsienio politikos iššūkius nuostatai, laikė užsienio politikos tragedija. Galų gale, jis tepasakė, kad tiek George‘o W. Busho administracijos ereliai, tiek Baracko Obamos administracijos balandžiai pasisakė už liberalią tarptautinę tvarką.

Donaldas Trumpas ir Barackas Obama dabartinio JAV prezidento inauguracijos iškilmėse / Reuters/Scanpix nuotrauka
Donaldas Trumpas ir Barackas Obama dabartinio JAV prezidento inauguracijos iškilmėse / Reuters/Scanpix nuotrauka

**

Jeigu pagrindinė gąsdinanti minėto dokumentinio filmo tema yra tykiai sėlinanti Donaldo Trumpo pergalė ir protagonistų aklumas šiai artėjančiai katastrofai, Sirija yra agoniška jo potemė.

Samantha Power savo vardą įamžino laimėjusi Pulitzerio premiją, aprašydama genocidą Balkanuose knygoje „Problema iš pragaro“ („A Problem From Hell„). Ji teigia, kad ją kankina nemiga dėl nesėkmingų Baracko Obamos administracijos mėginimų sustabdyti neramumus Sirijoje. Ji kovojo ir pralaimėjo aibę mūšių Baltuosiuose rūmuose dėl Sirijos, dėdama visas pastangas nuo pat pradžių apginkluoti Sirijos sukilėlius ir skatindama išraiškingesnę JAV karinę intervenciją – norėdama įgyvendinti tai, kam Barackas Obama priešinosi. Johnas Kerry, Samanthos Power sąjungininkas, filme figūruoja kaip derybininkas, mėginęs nevaisingai tartis su Rusija – išorine jėga, pasirinkusia intervencijos būdą Sirijos konflikte.

„Nebuvo kitos tokios problemos, ties kuria mes darbavomės, dėl kurios nuomonės taip radikaliai skyrėsi, – tvirtina Samantha Power. – Tai, kas vyksta Sirijoje, daugiau, nei erzina. Nėra kitos problemos, kurioje mano mintys ir idėjos turėjo tokį kraštutinį efektą žmonėms.“

Iš pradžių Benas Rhodes taip pat laikėsi veiksmų Sirijoje teisinimo nuostatos, tačiau ilgainiui jis priėmė prezidento požiūrį – kad konfliktas, nors ir tragiškas, nepriklausė Amerikos nacionalinių interesų sferai, taigi Amerika negali jo spręsti ginklų pagalba. Benas Rhodes taip pat teigė, kad šiuo aspektu vertinant Baracko Obamos užsienio politiką, prezidentas padarė klaidą tęsdamas prasidėjusį karą Afganistane – konfliktą, skaičiuojantį septynioliktus metus. Prezidentas Donaldas Trumpas neseniai nutarė į konflikto zoną nusiųsti daugiau karių.

„Jaučiuosi taip, lyg šiuo metu vykdoma politika menkina tai, ką sugebėjome pasiekti Afganistane“, – tvirtina Benas Rhodes.

Beno Rhodes ir Samanthos Power nesutarimai vienas su kitu buvo svarbūs ir reikšmingi, atspindintys skirtumus bei ginčus tiek partijos viduje, tiek ir pačioje Amerikoje dėl jėgos naudojimo. Tačiau Donaldas Trumpas su savo netašyta retorika, iškreiptu pasaulio, kupino blogų susitarimų, nepatikimų sąjungininkų ir sukčių, mėginančių pasinaudoti Amerikos dosnumu, vaizdavimu sveiką diskusiją viešumoje šia tema padarė beveik neįmanomu.

Nei Benas Rhodes, nei Samantha Powers nesugebėjo paprastai ir ramiai įvertinti ginčų dėl Baracko Obamos kalbos, pasakytos Jungtinių Tautų Generalinėje asamblėjoje, šiandienos, Donaldo Trumpo kontekste. Samantha Power ir Benas Rhodes dažnai nesutardavo, bet galų gale jie neatrodo labai skirtingi.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"