Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Kaip vieno vaiko politika paveikė Kiniją?

 
1979-2015 metais Kinijoje poros galėjo turėti tik vieną vaiką. 
1979-2015 metais Kinijoje poros galėjo turėti tik vieną vaiką.  dw.com nuotrauka

1979 metais Kinija, siekdama pristabdyti tuomet sparčiai didėjusį gyventojų skaičių, ėmėsi vadinamosios vieno vaiko politikos. Ji buvo įgyvendinama daugiau kaip tris dešimtmečius, kol valdžia galiausiai atsisakė prieštaringo sumanymo. Ekspertai teigia, kad ši praktika negali būti pavyzdys kitoms šalims. Apie tai rašo „Deutsche Welle“.

2015 metų pabaigoje Kinijos valdžia nusprendė leisti poroms auginti du vaikus. Įsigaliojus naujai tvarkai, šalyje buvo fiksuojamas šioks toks pagyvėjimas. 2016-aisiais gimė 7,9 proc. daugiau vaikų negu prieš tai buvusiais metais. Kinijoje šiuo metu gyvena virš 1,4 mlrd. žmonių.

Šalies Nacionalinė sveikatos komisija prognozavo, kad iki 2020 metų naujagimių skaičius sieks 17–20 milijonų. Be to, tikėtasi, kad dviejų vaikų politika padidins darbingo amžiaus žmonių skaičių iki 30 mln. ir sumažins gyventojų senėjimo mastą.

Kiti prioritetai

Tačiau kai kurie tyrimai rodo, kad net jei Kinijos vyriausybės prognozės yra tikslios, dviejų vaikų politikos poveikis gyventojų senėjimui bus minimalus. Remiantis Australijos nacionalinio universiteto atlikta studija, vieno vaiko politikos atsisakymas padidins Kinijos metinį BVP augimą 0,5 procento. Be to, tai sumažins bendrą priklausomybės dėl amžiaus santykį (apskaičiuojamas kaip išlaikomų jaunų ir vyresniojo amžiaus žmonių skaičiaus ir žmonių, kurie laikomi esančiais darbingo (15–64 metų) amžiaus, žmonių skaičiaus santykis).

Šiuo metu Kinija siekia padidinti gimstamumo rodiklį, kuris yra vienas mažiausių pasaulyje. Nors vieni sako, kad dėl to kalta vieno vaiko politika, kiti aiškina, kad tai ilgalaikės vyriausybės politikos ir kitų socioekonominių pokyčių rezultatas. Pasak demografo Stuarto Gietelio-Basteno, pradžioje gimstamumą mažinti padėjo šeimos planavimo idėja, grindžiama vado Mao Zedong'o žodžiais „Vėliau, ilgiau, mažiau“ (vėliau tuoktis, ilgiau nepastoti, turėti vieną vaiką). Tačiau devintąjį dešimtmetį prie to itin prisidėjo ekonominis vystymasis, švietimas, moterų teisės, urbanizacija.

Kinijai darantis turtingesne šalimi poros vis labiau atidėliodavo net pirmo vaiko gimimą, didžiąją savo laiko dalį skirdamos kitiems tikslams, pirmiausia karjerai. Antras vaikas, kaip pastebėjo daugelis komentatorių, tik dar labiau padidins socialinį ir finansinį spaudimą, susijusį su gyventojų reprodukcija. „Turiu pasirūpinti tėvais, o dar turėsiu ir dviem vaikais. Tai jau per didelė atsakomybė“, – pastebėjo vienas kinas.

Trumpalaikis ir ilgalaikis poveikiai

Ekspertai vadina vieno vaiko politiką precedento neturinčiu atveju žmonijos istorijoje. Kaip nurodo Kalifornijos universiteto sociologijos profesorius Feng Wangas, tam palankias sąlygas sudarė Kinijos politinis kontekstas ir institucijos.

Kinijai darantis turtingesne šalimi poros vis labiau atidėliodavo net pirmo vaiko gimimą, didžiąją savo laiko dalį skirdamos kitiems tikslams, pirmiausia karjerai.

Nors vieno vaiko politika sulaukė daug kritikos, kai kurie ekspertai mano, kad būtent ji prisidėjo prie greito Azijos milžinės ekonomikos augimo. Dauguma kinų šeimų mažiau pinigų leido vaikams, daugiau taupė ir investavo. Be to, šeimos skyrė didesnį dėmesį savo vienturčių mokslams. „Daugelis tos kartos atstovų yra labai išsilavinę ir gali labai sėkmingai prisidėti prie šalies ekonomikos plėtimo“, – pridūrė F. Wangas.

Analitikai teigia, kad vieno vaiko politika taip pat paskatino daugybę porų likti bevaikėmis. Šie žmonės senatvėje neturės emocinės ir finansinės paramos.

F. Wangas įspėjo, kad dėl siauros ir radikalios vieno vaiko politikos Kinija ateityje susidurs su didžiuliais iššūkiais tokiais kaip senstanti visuomenė, didelis lyčių disbalansas, darbo jėgos išteklių trūkumas. „Šalis pasinaudojo trumpalaikiais laimėjimais, tačiau tvenkiniui nusekus, daugiau žuvies nebebus“, – kalbėjo profesorius.

Žmogaus teisių pažeidimas

Vieno vaiko politika pakeitė Kinijos šeimos struktūrą, bet sulaukė ir žmogaus teisių gynėjų pasipiktinimo. Radikalios gimstamumo kontrolės programos privertė daugybę moterų rinktis abortą ar sterilizaciją. Pasak Šiaurės Karolinos universiteto sociologijos profesoriaus Yong Cai, minėtos procedūros – brutalus žmogaus teisių pažeidimas.

Vieno vaiko politika, anot sociologo F. Wango, skleidė požiūrį, kad žmonės tėra tik skaičiai. Toks mąstymas iš esmės reiškia nepagarbą gyvybei. Jo manymu, panašus procesas kitose šalyse sunkiai įmanomas, nes jį lydi žmogaus teisių pažeidimai.

Aštuntąjį bei devintąjį dešimtmečiais Pietų Korėja ir Indija taip pat mėgino kontroliuoti gyventojų gimstamumą, tačiau jų įgyvendinamos programos nebuvo tokios drastiškos kaip Kinijoje. „Ši politika neturėtų tapti modeliu kitoms šalims, – teigė sociologas S. Gietelis-Bastenas. – Jos teigiamas poveikis yra abejotinas, o neigiamo šalutinio poveikio potencialas yra labai didelis.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"