Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Kaip tarnaitė tapo tarptautiniu protesto simboliu

 
2018 08 06 15:10
Airija – Prieš istorinį gegužės mėnesio referendumą Airijoje, kuris įteisino abortus, moterys dažnai protestuodavo apsirengusios kaip „Tarnaitės pasakojimo“ personažės. 
Airija – Prieš istorinį gegužės mėnesio referendumą Airijoje, kuris įteisino abortus, moterys dažnai protestuodavo apsirengusios kaip „Tarnaitės pasakojimo“ personažės. 

Dešimtys moterų, apsigaubusios raudonais apsiaustas ir dėvėdavos baltomis skrybėlaitėmis su atsikišusiais snapeliais, nuleistomis galvomis, tylėdamos žygiuoja per miestą. Iš pažiūros tai scena iš Gileado respublikos – teokratinio patriarchato, kurį 1985 metais sukūrė Kanados rašytoja Margaret Atwood savo distopiniame romane „Tarnaitės pasakojimas“. Tačiau tai – šių dienų Buenos Airės, Vašingtonas, Dublinas, Londonas, Helsinkis, Belfastas.

Kiek daugiau nei prieš savaitę šitaip apsirėdžiusios moterys Buenos Airėse reikalavo, kad šalyje būtų panaikintas abortų draudimas. Argentinoje per nelegalius abortus kylančios komplikacijos – pagrindinė besilaukiančiųjų mirties priežastis.

Pasiekusius Nacionalinio Kongreso pastatą, aktyvistės perkaitė pačios M. Atwood laišką. „Niekam nepatinka abortai, net kai jie atliekami saugiai ir legaliai, – teigia rašytoja. – Tačiau kam patinka iki mirties dėl nelegalių abortų ant vonios grundų nukraujuojančios moterys? Ką daryti?“

Daugelyje pasaulio valstybių moterų teisių gynėjai – ypač kovojantis už reprodukcines teises ir abortų legalizavimą – vis dažniau pasitelkia „Tarnaitės pasakojimo“ simbolizmą. Knygoje ir to paties pavadinimo seriale naudojamos frazės ir ikonografija imta naudoti mašruose, protestuose ir socialinėje žiniasklaidoje.

Donaldo Trumpo veiksnys

Remiantis „Amazon“, M. Atwood 1985 metų romanas buvo 2017 metų skaitomiausia knyga Jungtinėse Valstijose. Toks naujas knygos populiarumas neišvengiamai iš dalies susijęs su pagal ją sukurto internetinės televizijos platformos „Hulu“ serialo, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Elisabeth Moss, sėkme. Tačiau aktyvistės kita labai svarbia knygos „prisikėlimo“ priežastimi įvardina ir susirūpinimą moterų teisėmis, Jungtinių Valstijų prezidentu išrinkus Donaldą Trumpą.

Per rinkimų kampaniją buvo paviešintas įrašas, kuriame respublikonų kandidato gašlios pastabos iš esmės pateisino vyrų agresiją prieš moteris. Dar labiau moterų teisių gynėjus D. Trumpas išgąsdino, pareiškęs, jog sieks uždrausti abortus, o juos vis tiek besidarančioms moterims turėtų būti skirta kokia nors bausmė. Vėliau šią savo poziciją būsimasis prezidentas pakeitė, pareiškęs, kad baudžiami turi būti abortą atliekantys gydytojai ar specialistai, o ne moterys.

Išdrasėję, prieš abortus nusistatę aktyvistai tikisi, kad patvirtinus Bretto Kavanaugho kandidatūrą į JAV Aukščiausiojo teismo teisėjus, kas garatuotų jame konservatyvių pažiūrų asmenų daugumą, būtų galima atšaukti 1973 metų sprendimą byloje „Roe prieš Wade‘ą“, kuriuo visose valstijose buvo legalizuoti abortai.

Moterų pasirinkimo aktyvistai nerimauja, kad sunkiai iškovotoms pergalėms dėl reprodukcinių teisių iškilo rimtas pavojus. M. Atwood distopija, kurioje vaisingos moterys priverstos gimdyti vaikus nevaisingoms šalies elito poroms, suteikia labai atpažįstamą jų baimių iliustraciją. Savo tviterio paskyroje M. Atwood dažnai skelbia informaciją apie jos knygos simbolizmu persmelktus protestus.

„Donaldo Trumpo pasirinkimas į Aukščiausiąjį teismą, Brettas Kavanaughas, yra tiesioginė grėsmė mūsų sunkiai iškovotoms fundamentalioms teisėms ir laisvėms“, – teigia JAV Nacionalinio veiksmo už abortus ir reprodukcines teises lyga (National Abortion and Reproductive Rights Action League, NARAL).

Nuo 2017 metų kovo NARAL aktyvistės Teksaso valstijos kapitolijuje nuolat, apsirėždiusios „Tarnaitės pasakojimo“ uniformomis rengia protestus prieš abortų draudimą. Jų protestas buvo pirmasis pritraukęs pasaulio žiniasklaidos dėmesį.

Neilgai trukus tarnaičių protestai išplito po visą pasaulį.

Pasaulinis mastas

2018 metų vasarį Kroatijos moterų teisių aktyvistės apsigaubusios jau pažįstamais raudonais apsiaustais ėjo protestuoti prieš valdžios nesugebėjimą ratifikuoti Stambulo konvencijos, kuri įpareigoja valstybes vykdyti smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevenciją, užtikrinti aukų apsaugą bei smurtautojų baudžiamąją atsakomybę. Balandį šalies parlamentas nubalsavo už konvencijos ratifikavimą.

Gegužės mėnesį Gileado tarnaičių uniforma apsirėdžiosios moterys protestavo Belfaste prieš vis dar Šiaurės Airijoje galiojančius abortus draudžiančius įstatymus. Dubline, kur šiais metais per istorinį referendumą moterims pavyko užsitikrinti teises į savo kūną, aktyvistės per protestus neretai dėvėdavo raudonos ir baltos spalvos drabužius.

Londone Chiara Capraro, moterų teisių programos vadovė žmogaus teisių organizacijoje „Amnesty International“ dalyvavo protestuose, surengtuose per D. Trumpo vizitą Jungtinėje Karalystėje. Ji į protestą atėjo su drauge, abi apsirengusios kaip Gileado tarnaitės. Atvykusios į protesto vietą sutiko daugybę taip pat apsirėdžiusių moterų.

Duodama interviu BBC ji teigė, jog knygą perskaitė jau seniai. „Manau, kad ji atrodo vis mažiau ir mažiau distopinė. (...) Jos simbolizmas yra toks paveikus, nes ten moteris sumenkinamos iki jų reprodukcinių funkcijų. Moterys tampa tiesiog vaikus gimdančia priemone. Tai simbolis, jog turime būti budrūs, atsargūs“, – teigė ji.

Ch. Capraro gimė Italijoje, o dabar gyvena Londone. Jos gimtojoje šalyje nuo 1978 metų referendumo abortas yra legalus per pirmąsias 90 nėštumo dienų. Tačiau katalikiškoje valstybėje medikai gali atsisakyti atlikti procedūrą dėl religinių įsitikinimų. Skaičiuojama, kad apie 70 proc. ginekologų atsisako atlikti abortą – šis skaičius smarkiai išaugo per pastaruosius 20 metų.

„Tai vyksta ne tik JAV, bet ir visame pasaulyje, – tvirtina Ch. Capraro. – Liūdina, kad reikia vėl ir vėl kovoti tuos pačius mūšius prieš pastangas prispausti moteris. Tai priminimas, kad teisės nėra iškovojamos amžiams. (...) Tačiau feministiniai judėjimai ir vėl stiprėja, jei pasžiūrėsi kas vyksta Lenkijoje ir Argentinoje.“

Birželį Argentinoje parlamento žemieji rūmai maža balsų persvara nubalsavo už įstatymą, kuris šioje itin katalikškoje valstybėje įteisintų abortus per pirmąsias 14 nėštumo savaičių.

Įstatymą dar turi patvirtinti ir šalies Senatas, kuriame turėtų užvirti arši kova – keletas senatorių pasisakė prieš abortų legalizavimą.

Jei įstatymas bus patvirtintas, Argentina taps tik trečiąja šalimi Lotynų Amerikoje – po Urugvajaus ir Kubos, įteisinusi abortą pagal pasirinkimą.

Tokie faktai leidžia prognozuoti, kad aktyvistės greitu metu neatsisakys raudonųjų apsiaustų ir baltųjų kepurėlių.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisRinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"