Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Kaip represinės valstybės piktnaudžiauja Interpolu

 
2018 06 07 16:00
Interpolo būstinė įsikūrusi Lione, Rytų Prancūzijoje.
Interpolo būstinė įsikūrusi Lione, Rytų Prancūzijoje. AFP/Scanpix nuotraukos

Šalys, kurios piktnaudžiauja Interpolu, turėtų būti atkirstos nuo priėjimo prie šios tarptautinės policijos organizacijos duomenų bazės. To siekti skatina areštai, susiję su politinių oponentų persekiojimu.

„Trečiadienio rytą Madride, vos prabudęs, išvydau prie savo kambario durų viešbučio direktorių ir du ispanų policininkus, – rašo straipsnyje „The Mail On Sunday“ finansininkas Williamas Browderis. – Vienas policininkas paprašė mano asmens dokumento ir bloga anglų kalba pranešė: jūs areštuojamas. Iš jo paaiškinimų supratau tik du žodžius: Interpolas, Rusija.“

„Reporteriai be sienų“ ragina Interpolą kruopščiau tikrinti Turkijos ir kitų persekiojančių šalių tarptautinių areštų prašymus.

Po kelių valandų W. Browderis buvo paleistas, tačiau įvykiai galėjo pasisukti ir visai kitaip – skrydis į Maskvą, šarvuotas furgonas ir tiesiai į kalėjimą. Mat Rusijoje paskelbta tarptautinė W. Browderio paieška. Ironiška, kad į Madridą žymus Rusijos režimo kritikas atvyko Ispanijos teismo kvietimu duoti parodymų su Rusijos nusikaltėliais susijusioje pinigų plovimo byloje. Jis turėjo susitikti su ispanų prokuroru Jose Grinda aptarti naujų įrodymų, susijusių su Sergejaus Magnickio nužudymu. Tik atvykus į komisariatą ir policininkams paskambinus į Interpolo būstinę Lione, Prancūzijoje, W. Browderis buvo paleistas. Interpolas paaiškino, kad Rusijos orderis negaliojantis.

Britų parlamentarų laiškas

Po šio incidento grupė Jungtinės Karalystės parlamento narių parašė laišką šalies vidaus reikalų ministrui Sajidui Javidui, kuriame ragina jį įsikišti, kad Rusija negalėtų piktnaudžiauti Interpolo perspėjimų ir orderių sistema, siekdama areštuoti Kremliaus oponentus. Parlamentarai mano, kad tam reikia iš Maskvos atimti priėjimą prie šios tarptautinės institucijos duomenų bazės. Jie pabrėžė, jog Rusijos dalyvavimas Interpolo sistemoje leido jai ne kartą reikalauti Didžiosios Britanijos piliečio W. Browderio arešto.

JAV gimęs W. Browderis pasauliniu mastu vykdo kampaniją už sankcijas Rusijai nuo to laiko, kai jo įsteigtame fonde „Hermitage Capital“ dirbęs teisininkas S. Magnickis demaskavo schemą, pagal kurią Rusijos pareigūnai iš valstybės biudžeto grobstė pinigus ypač stambiu mastu. Tačiau tai atskleidęs S. Magnickis pats buvo apkaltintas, įmestas į kalėjimą ir ten mirė. Manoma, kad buvo kankinamas. Nuo tada W. Browderis, kadaise buvęs didžiausias užsienio investuotojas Rusijoje, tapo didžiausiu jos priešu užsienyje, nes demaskuoja Kremliaus korupciją. JAV taikomos sankcijos pagal vadinamąjį Magnickio sąrašą labai skaudžiai palietė Rusijos pareigūnus. Analogiškus sąrašus yra sudariusios dar kelios valstybės.

2013 metais Maskvos Tverės teismas už akių nuteisė W. Browderį devynerius metus kalėti neva už mokesčių nemokėjimą. Finansininkas buvo apkaltintas deklaracijų klastojimu ir neteisėtu naudojimusi lengvatomis. 2017 metais Tverės teisme vyko antrasis procesas. Tada W. Browderis buvo pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto ir vengimo sumokėti daugiau kaip 3 mlrd. rublių mokesčių. Visus šiuos kaltinimus jis neigia ir baudžiamąjį persekiojimą Rusijoje vadina politiškai motyvuotu.

Po W. Browderio arešto Madride Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Borisas Johnsonas viešai pareiškė, kad vietoj to Maskvai derėtų patraukti atsakomybėn S. Magnickio žūties kaltininkus. Pernai Europos Taryba savo ataskaitoje Rusijos pastangas per Interpolą areštuoti B. Browderį minėjo kaip pavyzdį, kai šalys piktnaudžiauja sistema siekdamos politinių tikslų.

Turkija tapo žurnalistų kalėjimu

Tačiau taip elgiasi ne tik Rusija. Pernai Turkijos prašymu Barselonoje buvo sulaikytas turkų kilmės Švedijos žurnalistas Hamza Yalcinas, bet po dviejų mėnesių paleistas. Ispanija nusprendė neišduoti jo Turkijai, kur jam grėsė kalėti daugiau kaip 20 metų pagal kaltinimus priklausymu teroristinei organizacijai ir prezidento įžeidimu savo leidinyje. Tada žinomas Ispanijos teisėjas Baltasaras Garzonas paskelbė, kad be atlygio gins žurnalistą. „Reporteriai be sienų“ pasveikino Ispanijos sprendimą, kaip „rodantį pagarbą tarptautinei teisei“. Drauge organizacija pažymėjo, jog tai aiškus ženklas Turkijos valdžiai, kad nevalia naudotis Interpolu politiniais tikslais ir persekioti į užsienį pabėgusių žurnalistų. „Reporteriai be sienų“ paragino Interpolą kruopščiau tikrinti Turkijos ir kitų persekiojančių šalių tarptautinių areštų prašymus. Organizacija jau ne kartą kėlė represinių režimų manipuliavimo Interpolu klausimą. Tokie režimai mėgsta skelbti į užsienį pabėgusių kritikų tarptautinę paiešką.

Williamas Browderis visame pasaulyje vykdo kampaniją už sankcijas Rusijai.
Williamas Browderis visame pasaulyje vykdo kampaniją už sankcijas Rusijai.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel taip pat yra perspėjusi Turkiją po Dogano Akhanli sulaikymo atostogaujant Ispanijoje. Ji piktinosi Turkijos piktnaudžiavimu Interpolu ir džiaugėsi, kad Ispanija paleido 60 metų Vokietijos ir Turkijos rašytoją ir jis po kelių mėnesių grįžo namo į Kelną, kur gyvena nuo 1992 metų.

Po nepavykusio 2016 metų perversmo Turkija tapo didžiausiu pasaulyje žurnalistų kalėjimu. Dažniausiai žurnalistų laukė neteisingas teismas, kankinimai ir net mirties bausmė. Tarptautinė teisė draudžia išduoti asmenis tokioms šalims. Žodžio laisvės indekse Turkija užima 155 vietą tarp 180 šalių.

Atvirkštinis rezultatas

Reikia pasakyti, kad arešto orderių Interpolas neišduoda. Ši organizacija iš tiesų nėra tarptautinė policija, neturi nei savo policininkų, nei galios savarankiškai išduoti orderius ir yra labiau koordinatorė bei informacijos kaupimo ir apdorojimo centras, kuriuo gali naudotis 192 narės. Per Interpolą jos gali skelbti savo įspėjimus apie ieškomus asmenis. Tai labai naudinga, kai vienoje šalyje nusikaltimą padaręs asmuo pabėga į kitą. Gavusi tokį įspėjimą vietos teisėsauga turi nuspręsti, kaip elgtis, vadovaudamasi savo pačios teisine sistema. Kai įspėjimas išplatinamas Interpolo valstybėms narėms, informacija patenka į jų vidaus duomenų bazes ir tada Interpolas nebegali kontroliuoti, ar tos šalys atnaujino duomenis.

Štai čia ir išryškėja problema. Tokiose šalyse narėse kaip Rusija, Iranas, Turkija ar Venesuela, kur persekiojami antivyriausybiniai veiksmai ir nepriklausoma žiniasklaida, „nusikaltimu“ laikoma tai, kas Vakarų demokratijose ginama įstatymu. Tuomet pagirtinas tarptautinis teisėsaugos koordinavimas gali duoti priešingą rezultatą – suteikia galimybę represinėms šalims susidoroti su oponentais.

Rusija ne vieną kartą tokiu būdu pasinaudojo Interpolu. 2013 metais pagal Rusijos arešto orderį Ispanijoje buvo areštuotas iš šalies pabėgęs Rusijos aplinkosaugos aktyvistas Piotras Silajevas. Po protesto Maskvoje 2010 metais jis buvo apkaltintas chuliganizmu. Jam grėsė ekstradicija, bet galiausiai Ispanijos teismas atmetė Rusijos prašymą išduoti aktyvistą. P. Silajevui teko praleisti kalėjime 8 dienas ir pusę metų kautis Ispanijos teisme.

Turkija per Interpolą mėgino pasiekti turkų kilmės Švedijos žurnalistą Hamzą Yalciną.
Turkija per Interpolą mėgino pasiekti turkų kilmės Švedijos žurnalistą Hamzą Yalciną.

Tokį persekiojimą savo kailiu patyrė ir Pavelas Ivlevas, Rusijoje gimęs teisininkas. Jis buvo beveik dešimtmetį medžiojamas naudojantis Interpolo sistema. Tai, kas nutiko W. Browderiui, jam buvo nutikę du kartus: Briuselyje ir Lisabonoje. Atskridęs į Portugalijos sostinę P. Ivlevas ten laukė kito lėktuvo, kai oro uoste prie jo prisistatė pareigūnai ir paklausė, ar jis žinąs, kad yra ieškomas Rusijoje. P. Ivlevas žinojo. Anksčiau jis dirbo teisininku Michailo Chodorkovskio naftos kompanijoje „Jukos“ ir drauge su juo buvo apkaltintas naftos grobstymu. M. Chodorkovskis už tai atsėdėjo kalėjime 10 metų, o P. Ivlevas pabėgo iš Rusijos ir tapo JAV piliečiu. Jo sulaikymas buvo trumpas – Portugalijos pareigūnai Interpole patikrino Rusijos skelbiamo įspėjimo statusą, įsitikino, kad jis negaliojantis, ir paleido P. Ivlevą. Šis nespėjo į savo lėktuvą, bet išskrido kitu. „Tai ne taip jau blogai, nors nėra malonu“, – sakė jis.

„Raudonųjų įspėjimų“ – Interpolo platinamų arešto orderių skaičius pastarąjį dešimtmetį padidėjo beveik penkis kartus: nuo 2804 2006 metais iki 12 878 2016-aisiais. Prie to daug prisidėjo represinės valstybės. Tačiau pilietinių grupių perspėjimai irgi neliko be dėmesio. Interpolas ėmėsi gerinti savo veikimo mechanizmą ir kruopščiau filtruoja prašymus. W. Browderio atveju Interpolas paneigė kada nors skelbęs „raudonąjį įspėjimą“, o kaip tik priešingai – ne kartą kaip akivaizdžiai politiškai motyvuotus atmetė Rusijos prašymus skelbti B. Browderį ieškomu asmeniu.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"