Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Kaip miestai prisitaiko prie karščių

 
Praeiviai gaivinasi vandeniu Varšuvos centre.
Praeiviai gaivinasi vandeniu Varšuvos centre. AFP/Scanpix nuotrauka

Šiuo metu karščio banga alina daugelį pasaulio vietų. Mokslininkai spėja, kad tokie reiškiniai ateityje bus dažnesni ir ilgesni. Pastaraisiais metais miestų planuotojai ieško kūrybiškų sprendimų, kaip kovoti su perkaitimu ir palengvinti žmonėms gyvenimą. Ekspertai tvirtina, jog tai galima reguliuoti.

Miestų klimato kaitos valdymo grupė C40 prognozuoja, kad iki 2050 metų daugiau kaip 970 pasaulio miestų vidutinė vasaros temperatūra sieks 35 laipsnius Celsijaus. Šiltuoju metų laiku toks karštis kol kas laikosi trečdalyje jų.

Kaip rodo kai kurie tyrimai, tam tikros pasaulio vietos, pavyzdžiui, Pietų Azija, Persijos įlanka ir Australija, dėl kylančios temperatūros gali tapti negyvenamos. 2003 metais Prancūzijoje karščio banga pražudė beveik 15 tūkst. žmonių – daugiausia senyvo amžiaus. JAV dėl pernelyg aukštos temperatūros kasmet miršta apie 650 amerikiečių.

Akivaizdu, kad ateityje miestų planuotojams teks gerokai pasukti galvas, kaip kovoti su nepakeliama oro temperatūra. Štai keletas būdų, kurie taikomi jau dabar.

Sodina medžius

Šią vasarą viename Dalaso (Teksaso valstija, JAV) rajone savanoriai aplink mokyklas ir namus pasodino 1000 medžių (ąžuolų, guobų, pekanų, uosių). Augmenija suteikia būtiną pavėsį, o iš lapų garuojantis vanduo gali keliais laipsniais sumažinti aplinkos temperatūrą. Medžiai taip pat filtruoja vietos orą. Tai labai naudinga, mat per karščius kartais susidaro smogas.

Dalase medžius sodinusios organizacijos kliovėsi sveikatos, aplinkosaugos ir kitais duomenimis. Šie rodė, kur juos sodinti būtų naudingiausia. Norint atvėsinti didmiestį, aišku, prireiks daugybės augmenijos. „Jei siekiame apčiuopiamo rezultato, turime kalbėti apie ketvirtį milijono naujų medžių“, – sakė viena iniciatyvos autorių.

Neigiamas dalykas yra tik tai, kad medžius prižiūrėti gali būti brangu. Juos reikia genėti, purkšti nuo kenkėjų, kai kada – laistyti. Pasaulio miestai turi įvairių idėjų, kaip pasitelkti augaliją. Pavyzdžiui, Sietlas (Vašingtono valstija, JAV) šiuo metu ragina projektuoti sodus ar daržus ant naujų statybos objektų stogų ir net apželdinti sienas. Augalai sugeria saulės šviesą, garina drėgmę, izoliuoja pastatą ir jį vėsina.

Londono centre neseniai ekspertai tikrino verslo rajonus ir nustatė, jog maždaug 930 tūkst. kv. metrų ploto erdvė galėtų virsti vadinamaisiais lietaus sodais. Jie projektuojami taip, kad optimaliai panaudotų kritulius. Lietaus sodams tinka tik tam tikrų rūšių medžiai ir krūmai, daugiamečiai augalai bei įvairių rūšių paparčiai.

Miuncheno technikos universiteto mokslininkų atlikta studija atskleidžia, kad keli mažesni parkai gali geriau atgaivinti miestą nei vienas didelis. Tolygiai paskirstytos žaliosios erdvės veikia kur kas didesnę teritoriją.

Vėjo koridoriai

Pramoniniame Štutgarte (Vokietija) gaivus vėjelis – retas dalykas. Miestas apsuptas aukštų kalnų, kurie sulaiko ir karštį, ir užterštą orą. Štutgarto planuotojai, reaguodami į šias aplinkybes, sukūrė daugybę ventiliacijos koridorių. Tai – platūs, medžiais apsodinti keliai, kurie padeda valyti miesto orą ir jį vėsinti. Čia, siekiant užtikrinti oro judėjimą, net ribojamos naujų namų statybos tam tikrose vietose.

Vis dėlto kai kurie ekspertai abejoja, ar tokia strategija galėtų sėkmingai veikti kiekviename mieste. Daug kas priklauso nuo vietos oro judėjimo subtilybių ir geografijos. Tačiau Kinija tuo domisi vis labiau. Pekinas ir Sianas nori sukurti savo unikalius vėdinimo koridorius. Jie studijuoja vietos vėją ir palei svarbius kelius projektuoja ne pastatus, o parkus bei vandens telkinius. Tai leidžia vėsiam oro srautui laisviau judėti.

Dėmesys spalvoms

Viena priežasčių, kodėl miestuose daug karščiau negu kaimo vietovėse, yra tai, kad čia vyrauja daug tamsių spalvų. Tamsūs pastatų stogai, keliai, mašinų stovėjimo aikštelės sugeria ir ilgiau išlaiko šilumą. Pastaraisiais metais daugelio miestų planuotojai stengiasi keisti šiuos paviršius geriau šviesą atspindinčiomis medžiagomis.

Iniciatyvos „Cool Roofs“ autoriai Niujorke jau padengė daugiau kaip 465 tūkst. kv. metrų stogų šviesą atspindinčia danga. Tuo metu Los Andžele sparčiai šviesėja keliai, nes, atsižvelgiant į dabartines tendencijas, jie tiesiami iš kitų medžiagų. Miestų planuotojų pastangos plėsti žaliąsias erdves ir naudoti šviesesnes spalvas padeda vėsinti teritoriją bei sumažinti karščio aukų.

Tiesa, ne visur šie metodai veikia vienodai. 2014 metais Arizonos universiteto atlikta studija parodė, kad stogų dažymas gali šiek tiek sumažinti temperatūrą tokiuose miestuose kaip Vašingtonas ar Niujorkas, bet šalies pietryčiuose esančioje Floridoje poveikis būtų menkesnis. Ten šviesą atspindinti medžiaga greičiausiai sumažintų lietingumą. „Kiekvienas miestas yra kitoks, todėl reikia gerai ištirti visus atvejus“, – tikino vienas studijos autorių.

Kai kurie miestai jau nebegali delsti. Tokijas, kurį liepą užklupo rekordinė karščio banga, užsimojo iki 2020 metų, kai vyks vasaros olimpiada, atvėsinti miestą. Kelių tiesėjai jau pradėjo naudoti akytąjį asfaltą, galintį sulaikyti daugiau vandens, ir dangas, kurios atspindi šilumą. Tikimasi, jog naujos medžiagos padės sumažinti paviršiaus temperatūrą dešimčia laipsnių ar daugiau.

Vėsinimo centrai

Kai atplūsta pavojingos karščio bangos, oro kondicionierius žmonėms tampa tikru išsigelbėjimu. Bet ką daryti, jeigu jo neturi ar neišgali įsigyti? Ne bėda, mat vis daugiau pasaulio miestų steigia centrus, į kuriuos visi gali užsukti ir atsigaivinti. Žinoma, šios vietos pirmiausia orientuotos į mažas pajamas gaunančius asmenis ar benamius.

Visuomenės sveikatos ekspertai abejoja, ar tokių centrų steigimas yra veiksmingas. Neseniai atlikta Detroito, Filadelfijos, Finikso ir Niujorko miestų apžvalga atskleidė, kad tokios vietos per menkai reklamuojamos arba sunkiai pasiekiamos viešuoju transportu. Kai kurie gyventojai nenori per karščius eiti iš namų, taip pat klaidingai mano, jog šie centrai skirti tik benamiams. Aišku, esama ir tokių, kurie tiesiog gėdijasi ten lankytis.

Užplūdus karščiams įvairių miestų gyventojai neatsispiria pagundai atsigaivinti baseine, paplūdimyje ar fontane. Slovakijos sostinės Bratislavos centre praeiviams buvo pastatyti geriamojo vandens rezervuarai. Rytiniame šalies Košicės mieste atidarytas vandens baras, kuriame nuo 10 iki 17 val. visi gali vaišintis šaltu vandeniu, gardintu citrinomis ir žolelėmis. Jis dirbs kasdien, kol oro temperatūra viršys 30 laipsnių Celsijaus.

Iki 2050 metų daugiau kaip 970 pasaulio miestų vidutinė vasaros temperatūra sieks 35 laipsnius Celsijaus

Paryžiuje netoli vienos traukinių stoties neseniai buvo įrengti ypatingi vėsinantys suoleliai, kuriais cirkuliuoja Senos upės vanduo. Jų sostinėje netrukus turėtų atsirasti daugiau. Mieste taip pat gausu vandens dulksnos stotelių ir geriamojo vandens punktų.

Gyventojai išradingai kovoja su karščiu. Pavyzdžiui, šią vasarą Pietų Korėjoje bene geidžiamiausias daiktas yra nešiojamasis elektrinis vėjelis. Čia taip pat galima pamatyti žmonių, vilkinčių ledo gabaliukų ar šaldančio gelio prikimštas liemenes. Populiarėja dar viena naujovė – kaklo vėsintuvas. Jis primena storesnį plaukų lankelį, kuris apgaubia kaklą ir skleidžia gaivų orą.

Rengiasi trikdžiams

Per didelius karščius miestuose padidėja elektros energijos poreikis. Jos daug suryja visu galingumu paleisti kondicionieriai. Taigi elektrinės itin apkraunamos, todėl jų darbas neretai sutrinka. Štai praėjusį mėnesį, kai Pietų Kalifornijoje termometro stulpelis šoktelėjo iki 43 laipsnių Celsijaus, dalis gyventojų liko be elektros. Mokslininkai baiminasi, kad ateityje tokių trikdžių tik daugės.

Koks galėtų būti šios problemos sprendimas? Aišku, visuomenė paprastai per karščius raginama be reikalo nevartoti elektros energijos. Tačiau žmonės juk retai laikosi nurodymų. Ateityje veikiausiai labiausiai praverstų išmaniosios elektrinės ir naujos prognozavimo priemonės, perspėjančios apie artėjančią karščio bangą. Jėgainių apkrovą padėtų mažinti ir išankstinis patalpų vėsinimas, kad nereikėtų naudoti elektros prietaisų piko valandomis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"