Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Kaip maisto tiekėjas į Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus kišosi

 
Jevgenijus Prigožinas /
Jevgenijus Prigožinas / Reuters/Scanpix nuotrauka

Penktadienį Jungtinių Valstijų Teisingumo departamentas paskelbė kaltinimus trylikai rusų dėl kišimosi į 2016 metų Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimus. Specialus patarėjas Robertas Muelleris plataus masto dezinformacijos kampanijos vykdymu apkaltino tryliką asmenų bei tris institucijas, įskaitant žymiąją Interneto tyrimų agentūrą, vadinamąjį „trolių fabriką“, rašo „Foreign Policy“.

Kampanijos metu buvo vagiamos realių asmenų tapatybės, kuriamos netikros socialinių tinklų paskyros bei įgyvendinta itin keista gimtadienio sveikinimo akcija prie Baltųjų rūmų.

Tiesą pasakius, pavojaus signalas galėjo būti išgirstas kur kas anksčiau: Rusijos laikraštis Novaja Gazeta apie „trolių fabriką“ informavo dar 2013 metais.

Pateiktuose kaltinimuose teigiama, kad operaciją rėmė Jevgenijus Prigožinas, dar žinomas „virėjo“ slapyvardžiu, Kremliaus bendradarbis, kuris anksčiau tiekdavo ikrus ir triufelius buvusiam JAV prezidentui George‘ui W. Bushui. Jevgenijus Prigožinas yra kaltinamas dėl savo kompanijų naudojimo, tame tarpe „Conord Management and Consuting“ ir „Concord Catering“, operacijos finansavimui.

Vienu metu operacijai buvo skiriamas 1 mln. 250 tūkst. dolerių finansavimas. Tokiu būdu į siurealistišką kišimosi į Amerikos demokratiją kampaniją buvo įtraukti šimtai darbuotojų. Panašu, kad iš dalies kampaniją finansavo ta pati „virėjo“ maisto tiekimo kampanija.

Kam buvo panaudoti pinigai?

Šios operacijos buvo skirtos kišimuisi į Jungtinių Valstijų demokratinius procesus, 2016 metų prezidento rinkimus, bei pasitikėjimo politikais ir valstybinėmis institucijomis mažinimui. Praktikoje tai reiškė netikrų JAV piliečių socialinių tinklų paskyrų kūrimą, kad jie tuose pačiuose tinkluose galėtų valdytų įvairias grupes. Kartais netgi buvo vagiamos tikros Amerikos piliečių tapatybės, idant būtų sukurtos „PayPal“ paskyros, iš kurių mokėta už politines reklamas su lozungais „#HillaryClintonIsNotMyPresident“ (Hillary Clinton nėra mano prezidentė) ir „Hillary yra Šėtonas, o jos nusikaltimai ir melai tik įrodė, kokia ji yra bloga.“

Taip pat buvo kuriamos naujos socialinių tinklų paskyros, kurios turėjo atrodyti lyg jas iš tikrųjų valdo Jungtinių Amerikos Valstijų piliečiai. Vienos tokios paskyros „Twitter“ socialiniame tinkle, @TEN_GOP, įrašais dalinosi net Donaldo Trumpo vyriausiasis sūnus Donaldas Trumpas jaunesnysis.

Paskyrą sekė daugiau, nei 100 000 žmonių.

Pasigilinę į situaciją operacijos įgyvendintojai suprato, kad jiems reiktų susitelkti ties „violetinėmis“ valstijomis (tokiomis, kuriose Donaldo Trumpo ir Hillary Clinton populiarumo lygis prieš rinkimus buvo panašus), tokiomis, kaip Koloradas, Virdžinija ar Florida. Kaltinamosios Aleksandra Krylova, Ana Bokačiova ir Marija Bovda, prašydamos vizų į Jungtines Valstijas teigė, kad joms jų reikia dėl asmeninių priežasčių.

Aleksandra Krylova ir Ana Bogačiova vyko į Nevadą, Kaliforniją, Naująją Meksiką, Koloradą, Ilinojų, Mičiganą, Luizianą, Teksasą bei Niujorką tam, kad „rinktų informaciją“. Robertas Muelleris tvirtino, kad kaltinamieji taip pat „organizavo“ mitingus, bet „idant užmaskuotų faktą, kad jie yra iš Rusijos“, apsimetė esantys aktyvistais, kurie paprasčiausiai negalėjo susitikti akis į akį.

Ko gero labiausiai nepaaiškinama akcija įvyko 2016 metų gegužės pabaigoje, kuomet kaltinamieji „tikrą JAV gyventoją“ pastatė po Baltųjų rūmų langais. Žmogus rankose laikė ženklą, kuriame buvo parašyta „Laimingo 55-ojo gimtadienio, brangus bose“, tačiau ženklas nebuvo skirtas tuometiniam prezidentui Barackui Obamai, kurio gimtadienis yra rugpjūtį, bet „vadovui čia ir mūsų bosui, mūsų įkūrėjui“.

Kaltinamajame akte, regis, išsiaiškinta, kad iš tikrųjų omenyje turėtas Jevgenijus Prigožinas, kurio gimtadienis yra birželio 1 dieną ir kuriam tais metais iš tikrųjų suėjo 55-eri.

Kaltinime Robertas Muelleris pažymi, kad kaltinamieji slapčia dirbo kartu su „žinomais ir nežinomais“ žmonėmis. Tai gali reikšti, kad ateityje panašių kaltinimų bus ir daugiau. Roberto Muellerio komanda tiria, ar kas nors iš Donaldo Trumpo rinkiminės kampanijos dalyvių bendradarbiavo su Rusija kišantis į rinkimus.

Senato žvalgybos komiteto vicepirmininkas Markas Warneris išsakė pritarimą kaltinimams. „Džiaugiuosi matydamas, kad [Senato žvalgybos komiteto atliktą] darbą pateisino šiandien pateikti kaltinimai Interneto tyrimų agentūrai, Rusijos „trolių fabrikui“, kuris buvo esminis Rusijos mėginimų kištis į 2016 metų prezidento rinkimus komponentas, kuris ir toliau spjaudosi skaldančiu bei netikru turiniu, nukreiptu į Jungtinių Amerikos Valstijų menkinimą“, – jis sakė pareiškime.

Donaldas Trumpas taip pat išsakė savo nuomonę. „Rusija prieš Jungtines Valstijas nukreiptą kampaniją pradėjo 2014 metais, taigi likus daug laiko iki kol paskelbiau dalvausiąs prezidento rinkimuose. Ir kampanija neturėjo jokios įtakos rinkimų rezultatams. Trumpo kampanija nieko blogo nedarė – jokio bendradarbiavimo!,“ – „Twitter“ tinkle pranešė Jungtinių Valstijų prezidentas.

Tačiau ne visi politikai respublikonai šitaip interpretuoja pateiktus kaltinimus. Senatorius Benjaminas Sasse pareiškime sakė, kad „Robertas Muelleris atkeripė dėmesį į Maskvą.“

„Tai turėtų būti pavojaus signalu Vašingtonui: Putino šešėlinis karas yra nukreiptas į amerikiečių pasitikėjimo institucijomis menkinimą“, – sakė Benjaminas Sasse.

Tiesą pasakius, pavojaus signalas galėjo būti išgirstas kur kas anksčiau: Rusijos laikraštis Novaja Gazeta apie „trolių fabriką“ informavo dar 2013 metais.

Dėl „šefo“, įkūrėjo ir gimtadienio berniuko – atsakydamas į naujieną apie kaltinimus, jis Rusijos žiniasklaidos gigantei „RIA Novosti“ pasakė, kad „amerikiečiai yra labai lengvai paveikiami žmonės, jie mato tai, ką jie nori matyti. Aš juos labai gerbiu. Aš visai nesu nusivylęs, kad esu sąraše. Jei jie nori matyti velnią – tegu mato.“

Tai nėra pirmas kartas, kai Jevgenijus Prigožinas patraukia JAV valdžios atstovų dėmesį. JAV iždo departamentas 2016 metų gruodį jam ir dviem jo kompanijoms, įskaitant maisto tiekimo verslą, paskelbė sankcijas už paramą Rusijos karinei Krymo okupacijai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"