Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Kaip Krymas maitina Siriją

 
Moteris keliauja Damasko gatvėmis ant galvos laikydama duonos papločius./ Reuters/Scanpix nuotrauka
Moteris keliauja Damasko gatvėmis ant galvos laikydama duonos papločius./ Reuters/Scanpix nuotrauka

Pastaraisiais metais Krymas gana intensyviai eksportavo grūdus į Siriją. Susitarimas suteikia Juodosios jūros pusiasaliui rinką produkcijai realizuoti, o Vidurio Rytų valstybės prezidentui Basharui al-Assadui – reikalingos žaliavos šaltinį. Apie tai pasakojama specialiame agentūros „Reuters“ parengtame reportaže.

Pirma Kryme užaugintų grūdų siunta Siriją pasiekė pernai. Nuo 2017-ųjų liepos iki šių metų gegužės mažiausiai dešimt laivų atplukdė 170 tūkst. tonų žaliavos. Tai „Reuters“ žurnalistams patvirtino laivybos šaltiniai.

Sirijos vyriausybės remiamos kepyklėlės vidus.
Sirijos vyriausybės remiamos kepyklėlės vidus.

Palankiais metais kviečių derlingumas Sirijoje siekdavo 4 mln. tonų. Tačiau vykstančios kovos neigiamai paveikė regionus, kuriuose auginami šie javai. B. al-Assado vyriausybei, kuri stengiasi aprūpinti gyventojus duona, dabar tenka importuoti trūkstamą žaliavą. Prekybinius ryšius, tiesa, trikdo Vakarų taikomos sankcijos.

2014 metais Rusijos neteisėtai aneksuotas Krymas taip pat turėjo įšaldyti daugelį eksporto rinkų. Taigi Sirija tapo kone idealia prekybos partnere. Juolab kad mainais į kviečius ši izoliuota teritorija gali tikėtis tokių prekių kaip alyvuogių aliejus ir kitų gėrybių.

Prieš keletą dienų Sirijos prekybos ministras Abdullah al-Gharbi paskelbė, kad jo šalis šiemet planuoja importuoti iš Rusijos apie 1,5 mln. tonų kviečių. Damaskas taip pat ketina įsigyti grūdų iš Rumunijos ir Bulgarijos.

Krymo eksportas

Pusiasalis per metus užaugina apie 1,4 mln. tonų grūdų, o eksportas sudaro apie 1 mln. tonų. Tiesa, šiemet dėl sausros derlius bus apytikriai perpus menkesnis negu pernai. Ukraina patenkindavo iki 85 proc. Krymo gėlo vandens poreikio. Tačiau po aneksijos, tiekimas į pusiasalį buvo nutrauktas ir teko pasukti galvas, kaip drėkinti laukus.

Per pastaruosius trejus metus Krymo žemės ūkio sektorius sulaukė apie 2,4 mlrd. rublių (maždaug 32 mln. eurų) Rusijos valstybės paramos. Regiono ūkininkams tai suteikė galimybę plačiau naudoti modernias technologijas ir padidinti žemės derlingumą.

Kryme užauginti grūdai daugiausia gabenami į Siriją ir Libaną. Taip pat nedidelį kiekį šios žaliavos perka Turkija ir Albanija.

„Pasėliai dera gausiau, tad Krymas sugeba patenkinti savo gyventojų poreikius, o perteklių eksportuoti“, – teigė Rusijos žemės ūkio ministerija. Maskva siekia, kad pusiasalis prasimanytų pinigų ir sumažintų finansinę naštą.

Uostų ir laivų sekimo duomenys rodo, kad grūdai iš Krymo buvo plukdomi tiesiai į Sirijos uostus – ypač į Tartusą, kuriame įsikūrusi Rusijos karinė jūrų bazė. Kaip pasakojo vienas šaltinis, nesutikęs atskleisti savo tapatybės, dalis krovinių pirma pasiekia Libaną, o tada yra perkraunami į kitus laivus, keliaujančius į Siriją.

Ukrainos organizacijos, stebinčios laivybą Kryme, atstovas Andrijus Klymenka pasakojo, kad pagrindinis Krymo eksportas – grūdai, soda ir metalo laužas. Grūdai daugiausia gabenami į Siriją ir Libaną. Taip pat nedidelį kiekį šios žaliavos perka Turkija ir Albanija. Soda plukdoma į Egiptą, o metalo laužas – į Turkiją.

Komunikacijos linijos

Vyrai vėsina kepinius.
Vyrai vėsina kepinius.

Apie glaudesnius Krymo ryšius su Sirija byloja ir dar vienas ženklas. Liepos 29 dieną Sevastopolis ir Tartusas ketina pasirašyti susitarimą dėl nuolatinio ryšio linijos įrengimo.

Kaip žurnalistams teigė Sevastopolio gubernatorius Dmitrijus Ovsianikovas, uostas ketina didinti apsukas ir į Siriją per ateinančius metus pristatyti 200 tūkst. tonų grūdų. Du pareigūnai atskleidė, kad Sirija negalėdama sumokėti už grūdus siūlo juos mainyti į alyvuogių aliejų ir daržoves.

Sevastopolio vicegubernatorius Vladimiras Bazarovas skundėsi, jog dėl Vakarų įvestų sankcijų Krymo uostai veikia tik 20–30 proc. pajėgumu, todėl siekiama surasti alternatyvių eksporto rinkų. Tuo metu Sirijai reikia įvairių prekių, pavyzdžiui, statybinių medžiagų.

Berniukas laiko sirų tradicinės duonos paplotį.
Berniukas laiko sirų tradicinės duonos paplotį.

Ukraina, kuri tebelaiko Krymą savo dalimi, teigia, kad vykstanti prekyba pažeidžia taikomas tarptautines sankcijas. Kijevas skundėsi Tarptautinei jūrų organizacijai ir paprašė valstybių narių išbraukti iš sąrašo laivus, įsitraukusius į šią neleistiną veiklą.

„Katės ir pelės žaidimas, susijęs su nelegalia laivybos veikla Kryme, dar nebaigtas“, – pareiškė Natalija Galibarenko, Ukrainos atstovė Tarptautinėje jūrų organizacijoje. Ji neslėpė apmaudo, kad Juodosios jūros šiaurinė dalis pavirto pilkąja tarptautinės laivybos zona.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"