Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Kaip KGB įpėdiniai ėmėsi „saugoti“ jūsų kompiuterį

 
2018 01 30 18:00
Centrinis "Kaspersky Lab" biuras Maskvoje
Centrinis "Kaspersky Lab" biuras Maskvoje Reuters/Scanpix nuotrauka

„Kaspersky Lab“ – viena garsiausių kibernetinio saugumo įmonių pasaulyje. Ilgą laiką jos kuriama antivirusinė programinė įranga garsėjo, kaip bene pati patikiaumisia pasaulyje. Tačiau dabar kompanija priversta trauktis iš pačios pelningiausios – JAV rinkos bei daugelio kitų valstybių. Priežastis – įtarimai, kad „Kaspersky Lab“ kontrolę faktiškai perėmė KGB įpėdinė – Rusijos FSB.

Lietuvos Nacionalinis kibernetinio saugumo centras taip pat patvirtino, kad jau beveik visi ypatingos svarbos informacijos valdytojai pašalino „Kasperky“ programinę įrangą iš savo kompiuterių. Ją iki šiol naudoja tik kai kurios savivaldybės, tačiau ir jos ketina padaryti tą patį artimiausioje ateityje.

Eugenijaus Kasperskio sukurta kompanija 2005 – 2016 metais tapo viena didžiausių kompiuterių apsaugos paslaugų tiekėjų pasaulyje su beveik milijardą dolerių per metus siekiančiomis pajamomis ir beveik puse milijardo saugomų kompiuterių. Neseniai „aukso amžius“ baigėsi, JAV teisėsaugai paskelbus apie tai, kad „Kaspersky Lab“ galimai šnipinėja FSB naudai ir visiškai uždraudus jos produkcijos naudojimą JAV valstybės institucijose.

Rusijos leidinys meduza.io atliko tyrimą, kaip FSB perėmė kadaise turbūt sėkmingiausios privačios rusiškos kompanijos kontrolę. Pasak vieno iš meduza.io šaltinių, 10 dirbusio „Kaspersky Lab“, ryšiai su FSB buvo akivaizdūs seniai iki to, kaip Eugenijaus Kasperskio kompanija susidomėjo JAV teisėsauga. Pavyzdžiui, visi kompanijos darbuotojai žinojo, kad gruodžio 20 dieną „šefo“ trukdyti nedera, nes jis su draugais iš FSB švenčia „ČK dieną“ (diena, kai Feliksas Dzeržinskis sukūrė KGB pramotę – Ypatingąją komisiją). Anot meduza.io šaltinio, Eugenijus Kasperskis taip rimtai žiūrėjo į „čekisto dienos“ šventę, kad net ir svarbiausias komandiruotes stengdavosi suplanuoti taip, kad gruodžio 20 dieną nereikėtų išvykti iš Maskvos.

2017 metų gruodį šventę sugadino Donaldas Trumpas, savaitę iki „čekisto dienos“ liepęs ištrinti „Kaspersky“ įrangą iš visų valstybinių įstaigų kompiuterių. Atsižvelgiant į tai, kad 60 procentų pajamų į „Kaspersky Lab“ biudžetą plaukė iš Vakarų, tai buvo baisus smūgis: JAV žinybų pavyzdžiu netruko pasekti kitos valstybės ir kaip pripažino patys antivirusų gamintojai, taip pat veikiausiai pasielgs ir nemaža dalis privačių vartotojų Vakaruose.

Kaip „Kaspersky Lab“ tapo saugumiečių žaisliuku? Anot meduza.io šaltinio, tai įvyko šio dešimtmečio pradžioje, kai į kompanijos vadovybę ėmė skverbtis vis daugiau buvusių Rusijos slaptųjų tarnybų darbuotojų.

Trys klanai

Eugenijus Kasperskis draugų FSB surado neatsitiktinai – sovietmečio eros pabaigoje jis baigė KGB aukštąją mokyklą ir karjerą IT sektoriuje 1991 metais pradėjo buvusio jo dėstytojo firmoje. Po 6 metų jis su žmona Natalija ryžosi pradėti savo verslą. Eugenijus vadovavo techninei kompanijos veiklai, o Natalija kuravo komercinę pusę. 1998 metais jie išsiskyrė, tačiau Natalija dar 10 metų dirbo savo pareigose ir generaliniu kompanijos direktoriumi pats Eugenijus Kasperskis tapo tik 2007 metais. Meduza.io šaltinis tuo metu buvo aukštas pareigas kompanijoje užimančiu vadybininku.

Pasak jo, „Laboratorijos“ darbuotojai skirstėsi į 2 klanus – „technarių“ (programuotojų) ir finansininkų. Dauguma pastarųjų priklausė naujajai kartai, atstovaujančiai vakarietišką požiūrį. Darbui Azijos ir Amerikos rinkose vadovavo užsieniečiai – Garry Changas ir Steve‘as Orenbergas. Tačiau buvo ir trečiasis – mažiausiai pastebimas klanas – buvę slaptųjų tarnybų darbuotojai. Pavyzdžiui, kompanijos saugumu ir teisiniais reikalais rūpinosi buvęs KGB karininkas Igoris Čekunovas.

Kaip ir visoje Rusijoje, „čekistų“ klanas nusitaikė padidinti savo „svorį“ Eugenijaus Kasperskio kompanijoje. Anot meduza.io šaltinio, tai prasidėjo nuo incidento, kai 2011 metais buvo pagrobtas Eugenijaus sūnus Ivanas. Pagrobėjai reikalavo 3 milijonų eurų išpirkos. Ivano išlaisvinimo, savaime suprantama, ėmėsi kompanijos saugumo vadovas Igoris Čekunovas. Po 4 dienų specialiosios paskirties būrys išvadavo Eugenijaus Kasperskio sūnų.

Iki šiol nežinoma, kas iš tiesų užsakė Ivano pagrobimą. 2013 metais 4 pagrobėjai buvo nuteisti, o teismas pasitenkino versija, kad pagrobimą jie sumanė tiesiog siekdami pasipelnyti. Tačiau po kurio laiko, vienas iš pagrobėjų – Nikolajus Saveljevas – pareiškė, kad tikrasis pagrobimo užsakovas – Federalinės apsaugos tarnybos (FSO) darbuotojas Alksejus Ustimčiukas. Įtarimų bylą stebėjusiems žurnalistams sukėlė ir tai, kad nors Ustimčiukas buvo pripažintas kaltu ir 2012 metais nuteistas, iš jo neatimtas nei karinis laipsnis, nei valstybės apdovanojimai, o Kasperskių šeima dėl nežinomų priežasčių atsiėmė žalos atlyginimo ieškinį ir pasitenkino atsiprašymu. Pasak meduza.io šaltinio, Natalija Kasperskaja menkai slėpė įtarimus, kad tikrasis pagrobimo užsakovas ir organizatorius – Igoris Čekunovas.

Eugenijus Kasperskis "nepažįsta" saugumiečių, su kuriais kartu vaikšto į pirtį./AFP nuotrauka
Eugenijus Kasperskis "nepažįsta" saugumiečių, su kuriais kartu vaikšto į pirtį./AFP nuotrauka

„Orkų“ pergalė

Praėjus pusei metų nuo pagrobimo, „Kaspersky Lab“ pasirašė programinės įrangos tiekimo FSO sutartį, o „čekistų“ klano nariai ėmė vis drąsiau jaustis kompanijos viršūnėje. „Kasperskis viską pakeitė: išvijo amerikiečių investuotojus ir daugumą vadovaujančias pareigas ėjusių užsieniečių“, – pasakojo meduza.io šaltinis. Tais pačiais metais Natalija Kasperskaja turėjo palikti generalinės direktorės postą, o kompanijos akcijos buvo atšauktos iš atviros prekybos.

Vis daugiau įtakos įgijo buvęs karinės žvalgybos papulkininkis ir vykdantysis kompanijos direktorius Andrejus Tichonovas bei buvęs FSB karininkas ir kompanijos apsaugos vadovas Aleksejus Kuziajevas. Jie patys rinkosi sau pavaldinius, kurių dauguma taip pat buvo FSB arba vidaus reikalų sistemos darbuotojai. Patys save jie vadino „orkais“ ir ne tik neslėpė palaikantys ryšius su slaptosiomis tarnybomis, bet ir juos demonstravo. Atrodytų visiškai „ne prie ko“ esantys „Kaspersky Lab“ darbuotojai asmeniškai dalyvaudavo FSB operacijose suimant kibernusikaltėlius.

Nenuostabu, kad „čekistai“ užvaldė ir 2012 metais įkurtą kompanijos Kompiuterinių incidentų skyrių, kuris ėmėsi talkinti FSB, medžiojančiai kibernetinius nusikaltėlius. „Orkų vadas“ Ruslanas Stojanovas viešai gyrėsi, kad nuo 2013 metų jo pavaldiniai dalyvavo daugiau nei 300 kibernetinių nusikaltimų tyrimų. Anot oficialaus „Kaspersky Lab“ pranešimo, kompanijos specialistai Rusijos saugumiečiams talkino visiškai nemokamai.

„Kiberžvalgyba“

Kaip pasakojo meduza.io šaltinis, stiprėjant „čekistams“, atitinkamai ėmė trauktis „technarių“ įtaka kompanijos sprendimams. Pavyzdžiui, 2013 metais Eugenijus Kasperskis savo įpėdiniu įvardijo „technarių“ Nikolajų Grebenikovą, tačiau „čekistams“ į tai buvo nusispjaut. Kompanijos vadovybės posėdžiuose „orkai“ sau leisdavo jį aprėkti ir „trūkdavo tik to, kad prasidėtų muštynės“.

Išeivius iš slaptųjų tarnybų (ir jų tebetarnaujančius draugus) labai sudomino „technarių“ išradimas – Kaspersky Security Network. Ši debesijos technologija leido „Laboratorijos“ sistemoms ir patiems programuotojams tiesiogiai prieiti prie saugomo kompiuterio failų.

KSN privalumas buvo tas, kad antiviruso kūrėjai galėjo „pasiskolinti“ bet kurį užkrėstą failą ir greičiau analizuoti viruso keliamą grėsmę. „Čekistams“ ši sistema taip pat patiko, nes nusikopijuoti buvo galima ne tik užkrėstą, o bet kurį failą, jei tame kompiuteryje įdiegta „Kaspersky Lab“ programinė įranga. Meduza.io šaltinis palygino šią technologiją su kokybišku virtuviniu peiliu: „jį galima naudoti, kad tolygiai supjaustyti duoną, o galima – žmonėms skersti“.

Formaliai, prisijungti prie KSN, ar ne – sprendžia vartotojas. Tačiau ji įsijungia automatiškai ir pasirinkimas lieka tik atsijungti nuo jos, o daugelis vartotojų greičiausiai tuo net nesidomėtų. Sistema teikė viliojančias galimybes „orkams“ ir jų draugams FSB, o techninių operacijų direktorius Nikolajus Grebenikovas sugebėjo tik kurį laiką blokuoti „Laboratorijos“ saugumo skyriaus darbuotojų prieigą prie šios sistemos.

Beje, „Kaspersky Lab“ – ne vienintelė bendrovė, ėmusi taikyti potencialiai pavojingas sistemas, panašias į KSN. Britų „Gamma Group“ du kartus prarado panašios programinės įrangos kodus, dėl ko į programišių rankas pateko tūkstančių vartotojų duomenys. Be to, paaiškėjo, kad programos „FinFisher“ pagalba Egipto ir Etiopijos vyriausybės rinko duomenis apie pilietinius aktyvistus. „Laboratorija“ pareiškė, kad niekada nebendradarbiavo su „Gamma Group“, tačiau „neatmetė galimybės“, kad britų kompanija buvo privačia tvarka įsigijusi ir naudojo „Kaspersky Lab“ įrangą.

Pasak meduza.io šaltinio, Eugenijus Kasperskis nesikišo į „technarių“ ir „čekistų“ konfliktą, nes bijojo pastarųjų. Esą, jie nesibodėdavo, ginčui kilus, jam drėbtelėti: „Ką? Nori kažką pasakyti!?“

IT giganto vadovas jautėsi ramiau ne ginčydamasis, o leisdamas su „čekistais“ laisvalaikį. Kaip tuo metu rašė žurnalas „Forbes“, „Laboratorijoje“ dirbę užsieniečiai skundėsi Nikolajui Grebenikovui, kad juos „ėda lauk, nes jie į pirtį nevaikšto ir degtinės negeria“.

2014 metais „technariai“ surengė paskutinį puolimą – pateikė Eugenijui Kasperskiui tolesnio kompanijos vystymo planą, kuriame, be kita ko, buvo numatoma sumažinti „čekistų“ įtaką. Netrukus kompanijos įkūrėjas paskelbė atleidžiantis iš darbo neseniai įpėdiniu vadintą Nikolajų Grebenikovą. Jei tikėti meduza.io šaltiniu, atsisveikindamas Eugenijus Kasperskis tarė: „Revoliucionieriams tėra du keliai – sostas arba Sibiras. Jūs keliaujate į Sibirą!“

Tų pačių metų pabaigoje iš kompanijos buvo išvyti 6 aukštas pareigas ėję vadybininkai užsieniečiai ir „technariai“, o „čekistai“ gavo geidžiamą prieigą prie „kiberžvalgybos“ tinklo.

"Kaspersky Lab" programinė įranga buvo įdiegta beveik pusėje milijardo kompiuterių visame pasaulyje.
"Kaspersky Lab" programinė įranga buvo įdiegta beveik pusėje milijardo kompiuterių visame pasaulyje.

Amerikietiškų svajų žlugimas

Artima bičiulystė ir pobūviai pirtyse su saugumiečiais blogai baigėsi ne tik „technariams“, bet ir pačiam Eugenijui Kasperskiui. 2015 metais „Bloomberg“ paviešino tyrimą, kuriame atvirai pareiškė: „Jūsų internetą gina kompanija, susijusi su Rusijos žvalgyba“. Vizitai į pirtį nepraslydo nepastebėti ir šiame tyrime. Be to, „Bloomberg“ pateikė įrodymus, kad nuo 2012 metų „Kaspersky Lab“ nuolat daugėjo darbuotojų, susijusių su slaptosiomis tarnybomis, o jos specialistai niekada netyrė kibernetinių atakų, kurias galimai įvykdė Rusijos žvalgyba ir jos samdiniai.

Eugenijus Kasperskis į „Bloomberg“ kaltinimus atsakė savo tinklaraštyje: „Į sauną vaikštau su kolegomis. Gali būti, kad tuo pat metu ten lankosi Rusijos slaptųjų tarnybų darbuotojai, bet jų aš nepažįstu“.

JAV teisėsaugos toks pasiteisinimas neįtikino ir po dviejų, santykinai ramių metų „Laboratorija“ patyrė pirmus rimtus sukrėtimus. „Kaspersky Lab“ vardas pasirodė tyrime dėl rusų programišių atakų JAV prezidento rinkimų kampanijos metu. 2017 metų gegužės 11 dieną svarstant šį klausimą Senate, 6 su gynyba ir saugumu susijusių JAV institucijų vadovų paklausta, ar jie pasitiki „Kaspersky Lab“. Visi 6 atsakė neigiamai.

Tų pačių metų liepą „Bloomberg“ paskelbė antrą tyrimą, įrodantį, kad „Kaspersky Lab“ aktyviai bendradarbiauja su FSB ir kuria jai programinę įrangą.

JAV teisėsauga pradėjo „Kaspersky Lab“ dirbančių amerikiečių apklausas ir netrukus kompanija buvo išbraukta iš antivirusinės programinės įrangos tiekėjų valstybės žinyboms sąrašo. Sprendimo apraše atskirai paminėta ir „kiberžvalgybinės“ sistemos KSN grėsmė.

Paskutine vinimi į „Laboratorijos“ karstą tapo praėjusių metų spalį JAV žiniasklaidoje kilęs skandalas, neva rusų kompanija turėjo prieigą prie JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) duomenų. „The New York Times“, „The Washington Post“ ir „The Wall Street Journal“ pranešė, kad tokią informaciją gavo Izraelio žvalgyba, 2015 metais įsilaužusi į „Kaspersky Lab“ serverius. Izraeliečių tikinimu, jie atliko eksperimentą ir nustatė, kad „Kaspersky Lab“ programinė įranga tikslingai ieško slaptų duomenų.

„Sistemos galimybės tai tikrai leidžia. Galima ramiausiai užduoti paiešką pagal raktažodžius ir ieškoti Maskvą dominančių failų“, – teigė meduza.io pašnekovas.

Netrukus paaiškėjo, kad NSA duomenys tikrai pateko į „Kaspersky Lab“ serverius, tik ne iš agentūros kompiuterių, o iš vieno darbuotojo asmeninio kompiuterio, kuriame buvo įdiegta „Laboratorijos“ antivirusinė įranga.

Beje, tuo metu, kai JAV buvo mesti kaltinimai Eugenijaus Kasperskio kompanijai, jos „orkų vadas“ Ruslanas Stojanovas Rusijoje sėdėjo už grotų. Jam pateikti kaltinimai valstybės išdavimu, bylos duomenys įslaptinti. Bendrininku šioje byloje figuruoja anksčiau vyriausiuoju FSB kibernetinių nusikaltėlių gaudytoju buvęs Informacinio saugumo centro vadas Sergejus Michailovas. Žiniasklaidoje buvo pasklidę gandai, kad šie kibersaugumo asai pelnėsi dirbdami ranka rankon su programišiais, o tuos pačius programišius vėliau „parduodavo“ kitų valstybių teisėsaugos tarnyboms.

Šių metų sausio 19 dieną „Laboratorija“ paskelbė praėjusių metų finansinius rezultatus: teigiama, kad bendros pajamos išaugo 8 procentais ir tiek pat sumažėjo pardavimai Šiaurės Amerikoje. Nuostoliai atrodo nedideli, tačiau meduza.io šaltinis teigia, kad tikrųjų nuostolių dar nematyti. Anot jo, tikrąją padėtį rodo faktas, kad kompanija uždarė biurą Vašingtone ir JAV liko dirbti tik nedidukės (2–3 žmonės) atstovybės Floridoje, Sietle ir Bostone. „Laboratorijos“ paslaugų jau atsisakė ir kai kurie stambūs privatūs klientai, kaip prekybos tinklas „BestBuy“.

2017 metų gruodį „Kaspersky Lab“ teisme apskundė JAV vyriausybės sprendimą, kaip nepagrįstą įrodymais, tačiau sėkmės jiems vargu ar tenka tikėtis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"