Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Kaip „įteisinti vagys“ Rusijoje tapo „vagimis valdžioje“?

 
2018 04 10 11:30
Ant kūno surašytas „CV“ – unikali ir universali Rusijos nusikaltėlių kalba /
Ant kūno surašytas „CV“ – unikali ir universali Rusijos nusikaltėlių kalba / yaplakal.net nuotrauka

Prieš 20 metų Rusija garsėjo gatvėse siautėjančiais banditais. Dabar gatvėse ramiau, nes organizuotas nusikalstamumas tapo neatsiejama valstybės dalimi.

Prahos tarptautinių santykių instituto vadovas Markas Galeotti savo tekste „The Guardian“ prisimena, kaip 1988 metais lankėsi Maskvoje ir stebėjo paskutines žlungančios imperijos konvulsijas. Maskvoje jis lankėsi rinkdamas medžiagą disertacijai apie tai, kaip prie taikaus gyvenimo prisitaikė Afganistano karo veteranai.

Ar banditai vadovauja Rusijai? Ne, žinoma, kad ne. Tačiau yra daugybė verslininkų ir politikų, kurie už savo sėkmę turi būti dėkingi kriminaliniam pasauliui.

Susitikęs su vienu „afganu“ – Volodia – Markas Galeottis prisimena, kad neramus ir agresyvus vyriškis kėlė baimė ne tik jam, bet ir buvusiems ginklo broliams. Kaip paaiškėjo vėliau, Volodia buvo vienas iš tų veteranų, kurie iš karo parsigabeno nenumaldomą adrenalino badą ir tapo „torpedomis“ nusikaltėlių pasaulyje.

Kai kartu su komunistų valdžia žlugo visa sovietinių vertybių ir valdžios sistema, organizuotas nusikalstamumas pakilo iš jos griuvėsių ir atsikratęs senųjų juodosios rinkos milijonierių ir korumpuotų partijos bosų valdžios, ėmėsi į savo gretas verbuoti gyvenimu nusivylusius jaunuolius. Vieni tapo apsauginiais ir kurjeriais, kiti – rankas ir kojas laužančiais „torpedomis“, o kai kurie, kaip kad Volodia – samdomais žudikais.

Ištaškytiems į gabalus sprogimų ir suvarpytiems kulkų banditams būdavo keliamos prašmatnios laidotuvės ir statomi prabangūs antkapiai, kartais kainuodavę iki ketvirčio milijono dolerių.

„Nežinau, kaip susiklostė Volodios likimas, bet jo dėka tapau vienu pirmųjų Vakarų mokslininkų, perspėjusių apie pavojų, kurį kėlė Rusijos organizuotas nusikalstamumas“, – rašo Markas Galeotti. „šlovingieji devyniasdešimtieji“ liko praeityje, tačiau banditizmą gatvėse pakeitė kleptokratija valdžioje.

Vėliau Markas Galeotti daug metų tyrinėjo Rusijos organizuotą nusikalstamumą, kaip mokslininkas ir kaip patarėjas vyriausybėms (Jungtinė Karalystės Užsienio ir sandraugos reikalų ministerijoje), verslo įmonėms ir teisėsaugai.

„Stebėjau, kaip jis kyla ir galiausiai ne žlunga, o kinta“, – prisimena Markas Galeotti, kurio nuomone, organizuoto nusikalstamumo kontrolę perėmė aukščiausio rango politikai – daugeliu atžvilgių mažiau skrupulų už banditus turintys žmonės.

Naujieji „vagys“

1974 metais iš upės netoli Leningrado buvo ištrauktas lavonas su dūrių į pilvą pėdsakais. Nepaisant to, kad išpurtęs ir žuvų apgriaužtas veidas buvo veik neatpažįstamas, pirštų atspaudai nebuvo įtraukti į milicijos katalogą ir niekas nepranešė apie dingimą, vyriškio tapatybė buvo nustatyta jau po 2 dienų pagal visą kūną marginusias „vagies“ tatuiruotes. Ekspertas jų „vertimui“ sugaišo mažiau nei valandą: šuoliuojantis elnias ant krūtinės – vienas iš Šiaurės darbo lagerių; grandinėmis sukaustytas peilis ant dešinės rankos – smurtas kalėjime; kryžiai ant 3 krumplių – 3 kalėjimo nuosprendžiai. Daugiausiai pasakė ant rankos ištatuiruotas inkaras, „papuoštas“ spygliuota viela: vyriškis tarnavo laivyne ir ten įvykdė nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas.

Pasirodė, kad negyvėlis – „Matvėjus valtininkas“ – buvęs laivyno puskarininkis, prieš 20 metų beveik mirtinai sumušęs šauktinį. Vėliau jis tapo vienu iš garsiausių nusikaltėlių Vologdoje.

„Milicija niekada nesužinojo, ką Matvejus veikė Leningrade ir už ką buvo nužudytas, tačiau jį atpažinti padėjo ant kūno surašytas „CV“ – unikali ir universali Rusijos nusikaltėlių kalba“, – rašo Markas Galeotti.

„Vagių“ subkultūra atsirado dar Rusijos imperijoje, tačiau galutinę formą įgijo ir suklestėjo Stalino lageriuose praėjusio amžiaus ketvirtajame – šeštajame dešimtmečiuose. Kaliniai sukūrė savo kalbą, papročius ir hierarchiją. Ilgainiui „vagys“ neteko turėtos valdžios, bet visiškai neišnyko.

„Vagių“ subkultūra atsirado dar Rusijos imperijoje, tačiau galutinę formą įgijo ir suklestėjo Stalino lageriuose

Posovietinėje Rusijoje jie susimaišė su naujuoju elitu. Tatuiruotės dingo arba buvo paslėptos po brangiais kostiumais. „Vagys“ tapo „autoritetais“.

Kaip rašo Markas Galeotti, devyniasdešimtųjų Rusijoje laimėjo tie, kas daugiausiai grobėsi ir „vagys“ tai darė pasiraitoję rankoves. Kai griuvo „geležinė uždanga“, jie plūstelėjo į kitas šalis. Nuo to laiko organizuotas nusikalstamumas keitėsi taip pat, kaip ir pati Rusija – nuolat centralizavosi. Vladimirui Putinui tvirtai suėmus valdžios vadžias, „vagys“ adaptavosi, nebesielgė taip įžūliai ir net ėmėsi dirbti ranka rankon su valdžia.

Pasaulyje rusų mafija taip išplito, kad nebeliko nei vienos nusikalstamos veikos, kurioje ji nedalyvautų – nuo prekybos narkotikais, iki pinigų plovimo ir kibernetinių atakų. „Atvirai kalbant, pasaulis su džiaugsmu ėmėsi pelnytis plaunant banditų pinigus ir pardavinėjant jiems prabangius dvarus“, – teigia ekspertas.

„Ar banditai vadovauja Rusijai? Ne, žinoma, kad ne. Tačiau yra daugybė verslininkų ir politikų, kurie už savo sėkmę turi būti dėkingi kriminaliniam pasauliui“, – rašo Markas Galeotti. Rusijos valdžia samdo programišius ir mafijos smogikus, kad kariautų savus karus. Tikėtina, kad pasikėsinimas į buvusį žvalgą Sergejų Skripalį taip pat įvykdytas su banditų pagalba.

Rusijoje „vagių“ subkultūra išsiliejo į visuomenę: jų žargonas ir dainos skamba gatvėje. Retkarčiais, norėdamas pasirodyti kietesniu, vagių žargoną naudoja net pats Vladimiras Putinas. Todėl klausimas, pasak eksperto, yra ne tai, kiek Rusijos valdžia sutramdė „vagis“, o tai, kiek jų vertybių ir metodų perėmė.

Kai kurių "autoritetų" antkapiai primena mauzoliejus./youtube.com nuotrauka
Kai kurių "autoritetų" antkapiai primena mauzoliejus./youtube.com nuotrauka

„Neliečiamųjų“ ribos

Daugelis apžvalgininkų jau seniai praminė Rusiją „mafijine valstybe“. Ką iš tiesų reiškia ši etiketė? Pasak Rusijos grupuočių nusikaltimus tiriančio Ispanijos prokuroro Grindos Gonzalezo, organizuotas nusikalstamumas anaiptol neužvaldė Kremliaus, o tiksliau, saugumo tarnybų, bet dažnai šoka pagal jų dūdelę. Kitaip tariant, Kremlius nevaldo mafijos, o mafija – Kremliaus. Tačiau abi pusės gauna daug naudos bendradarbiaudamos.

Rusijoje korupcijos lygis yra labai aukštas ir tai sukuria itin palankias sąlygas tarpti organizuotam nusikalstamumui. Kažkada nusikaltėliai pasinaudojo proga krautis turtus iš griūvančios valstybės sistemos, o šiandien iš nusikalstamos veiklos vis dažniau pelnosi valdininkai.

2016 metais buvo suimtas policijos antikorupcijos valdybos viršininkas Dmitrijus Zacharčenka. Jo namuose rasti 123 milijonai dolerių grynais. Manoma, kad namie policijos pulkininkas saugojo vienos iš VRM sistemoje veikiančių organizuotų nusikalstamų grupuočių („vilkolakių su antpečiais“) iždą.

Vladimiras Putinas kiekvienais metais akcentuoja kovos prieš korupciją svarbą, tačiau per 18 jo valdymo metų nesimatė jokių ženklų, kad prezidentas kada nors būtų rimtai tuo užsiėmęs.

Valdžios ir banditų bendradarbiavimas taip pat ne visada baigiasi sėkmingai. Nuo 1998 metų Machačkalos (Dagestano sostinė) miestą tiek politine, tiek kriminaline prasme valdė Saidas Amirovas. Atrodė, kad šis „autoritetas“ buvo tiesiog nepažeidžiamas: jis išgyveno kelioliką pasikėsinimų ir prisitaikė prie bet kokios valdžios Maskvoje. 15 metų Maskva buvo patenkinta tuo, kaip Saidas Amirovas tvarkėsi savo „kunigaikštijoje“. „Autoriteto“ valdžia buvo tokia, kad net Kremlius nepasitikėjo savo jėgomis. Saido Amirovo suėmimo operacija 2013 metais labiau priminė karinę invaziją į užsienio valstybę. Federalinės saugumo tarnybos (FST) specialiosios paskirties būrys atvyko iš Rusijos, lydimas šarvuotos technikos ir kovinių sraigtasparnių. Suimtasis Saidas Amirovas nedelsiant buvo išgabentas į Maskvą, nes baimintasi, kad gimtajame Dagestane jo nesulaikys joks kalėjimas. Manoma, kad Kremliaus kantrybė trūko po to, kai Saido Amirovo įsakymu buvo nužudytas aukštas valstybines pareigas ėjęs varžovas. Machačkalos „autoritetas“ nuteistas 10 metų kalėjimo ir iš jo atimti valstybės apdovanojimai, įskaitant tuos, kuriuos jam įteikė pati FST. Tikroji priežastis veikiausiai buvo ta, kad Saidas Amirovas „užsižaidė“ valdžia, o tai – didžiausias nusikaltimas Kremliaus akyse.

Dabartinė Rusijos valdžia turi daug daugiau galios, nei jos pirmtakai Boriso Jelcino laikais. Organizuotas nusikalstamumas tai supranta ir klesti pataikaudamas valdžiai, o ne kovodamas prieš ją, kaip carų arba komunistų laikais.

Prieš 30 metų Rusijoje buvo neįmanoma susikrauti kapitalą, neįsiveliant į nusikalstamą veiklą, o šiandien nebeįmanoma atskirti, kurie pinigai „švarūs“, o kurie – „purvini“.

Kostiumuoti banditai

„Prisimenu, kaip kartą paklausiau ruso verslininko, vežusio į turgų piratines kompaktines plokšteles, tiekiamas vienos Donecko grupuotės, kaip jis jautėsi dirbdamas kartu su nusikaltėliais? Jis numojo ranka, ir atsakė, kad tai tik verslas“, – rašo Markas Galeotti.

Šis atsakymas, pasak eksperto, geriausiai parodo vieną svarbiausių dabartinio Rusijos organizuoto nusikalstamumo bruožų – visišką susiliejimą su teisėta ekonomika. Prieš 30 metų Rusijoje buvo neįmanoma susikrauti kapitalą, neįsiveliant į nusikalstamą veiklą, o šiandien nebeįmanoma atskirti, kurie pinigai „švarūs“, o kurie – „purvini“.

Anuomet metodų niekas nesirinko. Žmogžudystės tapo kasdienybe, kaip ir gamyklų užgrobimai. Vien „dalijantis“ įtakos sferas metalurgijos pramonėje buvo nužudyta keli tūkstančiai žmonių, rodo neseniai atlikti tyrimai.

Laikai pasikeitė. Kaip prieš metus rašė praeityje garsus banditų advokatas Valerijus Karyševas: „Laukiniai devyniasdešimtieji tapo istorija. Daugelis mano pažinotų nusikalstamo pasaulio legendų jau po žeme. Užsakomų žmogžudysčių mažiau, nors susišaudymai vis dar kyla net ir sostinės centre. Verslas konfliktus dabar sprendžia teismuose.“

Rusų kalboje įsitvirtino nusikaltėlių žargono žodžiai, o nusikaltėliai įsitvirtino teisėtoje šalies ekonomikoje. Įvyko pilna simbiozė.

Reidinimas„, kaip Rusijoje vadinamas fizinis arba teisinis kompanijų turto užgrobimas, vis dar lieka rimta problema, nors ir nebesmurtaujama taip, kaip anksčiau. „Vienas britų verslininkas man pasakojo, kad 2009 metais jam teko net 2 kartus skubiai vykti į Maskvą, nes jam priklausantį turtą vieną sykį mėgino tiesiog fiziškai užgrobti smogikai, o antrą – advokatai ir antstoliai, apsiginklavę dokumentais neva įrodančiais, kad turtas teisėtai perrašytas kitam savininkui. Atsikratyti smogikų pakako kelių valandų ir gana kuklaus kyšio milicijai, o išvyti „reiderius – teisininkus“ užtruko kelias savaites ir kainavo daug brangiau“, – prisimena Markas Galeotti.

Tai nereiškia, kad buvę banditai tapo įstatymo viršenybės apologetais. Tačiau jiems patinka, kad sistema yra nuspėjamesnė ir tai, kad ji gina turtingųjų (tai yra jų) nuosavybės teises. Rusų kalboje įsitvirtino nusikaltėlių žargono žodžiai, o nusikaltėliai įsitvirtino teisėtoje šalies ekonomikoje. Įvyko pilna simbiozė.

Simbiozė baigta

Kai kriminalinė ekonomika išsikeroja taip, kaip Rusijoje, ji pradeda užimti tam tikras paslaugų sritis ir rinkos nišas. Devyniasdešimtųjų pradžioje pagrindine banditų preke buvo smogikai, kurių organizuotas nusikalstamumas sėkmingai rasdavo įvairiuose šalies sporto klubuose arba milicijos ir armijos gretose. Kai kurie smogikai tapo tikromis legendomis.

Vienas garsiausių šios epochos „kilerių“ – Aleksandras Solonikas, pramintas „Aleksandru didžiuoju“. Buvęs kariškis ir OMON pareigūnas tapo gerai saugomų banditų pašalinimo „specialistu“. Ne mažiau, nei banditų nužudymais, jis išgarsėjo tuo, kad 1994 metais išsiveržė iš milicijos nuovados, pakeliui nužudęs 7 pareigūnus, o 1995 metais pateko į labai trumpą sąrašą žmonių, kuriems pavyko pabėgti iš „Matroskaja tišina“ kalėjimo.

Pabėgęs iš kalėjimo, Aleksandras Solonikas išvyko į Graikiją, kur subūrė savo gaują. Teisėsauga jo taip ir nepasiekė, bet 1997 metais jį nužudė gauja, kuriai jis priklausė Rusijoje.

Kartais legendomis (blogąja prasme) tapdavo ir teisėsaugos pareigūnai. Po to, kai 1997 metais buvo nužudytas „autoritetas“ Vasilijus Naumovas, paaiškėjo, kad jį saugoję asmens sargybiniai – elitinio milicijos greitojo reagavimo būrio pareigūnai.

„Jūs mumis užkrėtėte ir dabar mes mirštame“, skundėsi ekspertui vienas senosios kartos „vagis“.

Pastarasis pavyzdys iliustruoja tai, kad ne tik valstybė gali naudotis nusikaltėlių paslaugomis, bet ir banditai gali „pirkti paslaugas“ iš valstybės. Pavyzdžiui, iš slaptųjų tarnybų galima „užsisakyti“ pasiklausymo paslaugas, o iš policijos – „švyturėlius“ automobiliui. Pastaroji „prekė“, pasak eksperto, puikiai iliustruoja visuomenę, kurioje pinigai gali nupirkti teisinę neliečiamybę.

Organizuotas nusikalstamumas taip pat nevengia samdyti valstybės įstaigose dirbančių kibernetinio saugumo ekspertų. Programišių paslaugomis naudojamasi rečiau, nes jie buriasi į savas grupuotes ir „neįsipaišo“ į mafijines struktūras. Tiesa, tai netrukdo jiems vykdyti vienkartinių užsakymų.

Organizuotam nusikalstamumui persikėlus į teisėta ekonominę erdvę, jo gretose vietos atsirado ir gausiam finansininkų ir teisininkų būriui. Vienas žymiausių šių profesijų atstovų – Semionas Mogilevičius – ramiausiai gyvena Maskvoje, nors yra vienas labiausiai JAV Federalinio tyrimų biuro ir Interpolo paieškomų nusikaltėlių.

20 metų Semionas Mogilevičius aptarnavo galingiausius „autoritetus“ ir politikus. 2008 metais jį netyčia sulaikė milicija ir, kaip teigia Markas Galeotti, pareigūnai jam vėliau skundėsi, kad turėjo sugalvoti, kaip jį paleisti, visiškai nesužlugdant Rusijos teisėsaugos autoriteto.

Šiuolaikinė Rusija perėmė ne vieną kriminalinio pasaulio organizacijos ir veiklos principą. Taigi, ne „vagys“ išmirė, o visi kiti jais patapo.

Plati ir sudėtinga ekonominė sistema, kurią sukūrė Rusijos organizuotas nusikalstamumas, rodo jo pajėgumą, rafinuotumą ir stabilumą. Senieji arba tikrieji „vagys“ išmiršta. Ankstesniais laikais jie bausdavo išsišokėlius, išsitatuiravusius neužtarnautus simbolius. Kartais juos išpjaudavo kartu su gabalu odos. Šiais laikais tai niekam neberūpi ir už pinigus galima pasidaryti bet kokią tatuiruotę. Anksčiau Rusijoje nusikalstamas gyvenimas skyrė žmogų nuo valstybės, o dabar tai tik vienas iš būdų siekti turtų ir valdžios. Visuomenė taip perėmė „vagių“ subkultūros normas, kad ribos išsitrynė.

„Jūs mumis užkrėtėte ir dabar mes mirštame“, – skundėsi ekspertui vienas senosios kartos „vagis“. Tačiau, kaip pažymi Markas Galeotti, užkratas pasklido į abi puses. Šiuolaikinė Rusija perėmė ne vieną kriminalinio pasaulio organizacijos ir veiklos principą. Taigi, ne „vagys“ išmirė, o visi kiti jais patapo.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"