Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Kaip atrodytų karas su Šiaurės Korėja

 
2018 02 27 19:00
Asociatyvi iliustracija /
Asociatyvi iliustracija / AFP/Scanpix nuotrauka

Karas su Šiaurės Korėja nebūtų toks blogas, kaip jūs įsivaizduojate. Jis būtų daug kartų blogesnis, rašo „Vox“ užsienio naujienų redaktoriaus pavaduotojas Yochi Dreazenas.

Praeitą rugsėjį Y. Dreazenas moderavo diskusiją apie Šiaurės Korėją su Jamesu Stavridisu ir Michele Flournoy. Stavridisas – į pensiją išėjęs laivyno admirolas, kuris 37 metus savo gyvenimo paskyrė kariuomenei ir dalį laiko vadovavo NATO. Flournoy, valdant Barackui Obamai, buvo trečia pagal rangą pareigūnė Pentagone ir padėjo formuoti JAV politiką Šiaurės Korėjos atžvilgiu nuo 1993 metų.

Kim Jong Unas gali sunaikinti Seulą net nepanaudodamas masinio naikinimo ginklų.

Pokalbio metu Stavridisas teigė, kad yra bent 10 proc. galimybė, jog prasidės branduolinis karas tarp JAV ir Šiaurės Korėjos. Taip pat jis mano, kad konflikto, kuris pražudys milijoną ar daugiau žmonių, tikimybė yra nuo 20 iki 30 proc. Flournoy sakė, kad prezidento Donaldo Trumpo agresyvi retorika Šiaurės Korėjos atžvilgiu, pvz., kai jis pavadino Kim Jong Uną „mažu raketų žmogeliuku“ ar grasino šaliai ugnimi ir įniršiu, reikalų nepagerino – bet kuri konfliktuojanti pusė gali neteisingai interpretuoti viena kitos galios ar ryžto demonstravimą.

Kita vertus Trumpo administracija atrodo labiau pasitikinti savimi, kad gali suvaldyti Šiaurės Korėją. Nacionalinio saugumo patarėjas H.R. McMasteris Baltuosiuose rūmuose bando paskleisti „kruvinos nosies“ strategiją – į Šiaurės Korėjos provokacijas būtų reaguojama paleidžiant ribotą kiekį JAV kariuomenės atakų. McMasteris tiki, kad Kim Jong Unas pasyviai reaguotų į silpnesnes atakas ir nesmogtų atgal bei nerizikuotų didelio masto karu.

Y. Dreazenas rašė apie karą su Iraku tiesiai iš Bagdado. Jis matė konflikto padarinius, kuriuos lėmė „saulėti scenarijai“ ir „rožinis mąstymas“. Matė, kiek karas kainavo Amerikos žmonėms – jie nebuvo pasiruošę ir nesuprato to. Jo teigimu, su Šiaurės Korėja siejama retorika verčia sunerimti dar kartą. Visiems šnekant apie branduolinius mainus ir milžiniškus mygtukus, vyksta per mažai diskusijų apie tai, ką reikštų karas Korėjos pusiasalyje, kaip jis vystytųsi, kokių įsipareigojimų būtų reikalaujama, ką reikėtų dėl to paaukoti.

Žurnalistas visą praėjusį mėnesį praleido uždavinėdamas klausimus tuzinui buvusių Pentagono pareigūnų, Centrinės žvalgybos agentūros analitikų, JAV kariuomenės pareigūnų, patarėjų ir ekspertų, taip pat ir į pensiją išėjusiam Pietų Korėjos generolui, kuris praleido visą profesionalų gyvenimą ruošdamasis kovai su Šiaure. Jie visi šnekėjo apie tai, kad egzistuoja didelė tikimybė, jog Korėjos pusiasalyje prasidės karas, kuriame bus naudojami cheminiai, biologiniai ir branduoliniai ginklai. Dauguma skaičiavo, kad žus ištisi milijonai.

Dar baisiau yra tai, kad dauguma žmonių, su kuriais šnekėjo Y. Dreazenas, tiki, kad Kim Jong Unas panaudotų branduolinius ginklus prieš Pietų Korėją ne tik kraštutiniu atveju, bet ir pradinėse stadijose.

„Tai būtų nepanašu į tai, kas buvo Irake. Šiaurės Korėjos kariuomenė nėra galinga. Bet Šiaurės Korėja turi branduolinius ir kitus masinio naikinimo ginklus. Ir būtent dabartinėje situacijoje šalis turi užtektinai paskatų juos panaudoti“, – teigė Flournoy.

Ekspertai nerimauja, kad Kim Jong Unas gali sunaikinti Seulą net nepanaudodamas masinio naikinimo ginklų. Šiaurės Korėjos kariuomenė turi didžiulį kiekį raketų ir kitokios artilerijos, kuri gali lengvai pasiekti Seulą. Nepriklausoma Kongreso tyrimų tarnyba yra apskaičiavusi, kad Kimas galėtų nuniokoti Pietų Korėjos sostinę 10 tūkst. raketų per minutę dažniu. Tokia kruša galėtų išžudyti daugiau nei 300 tūkst. pietų korėjiečių per pirmąsias karinio konflikto dienas. Ir visa tai net nepanaudojant branduolinio, cheminio ar biologinio ginklo.

Į pensiją išėjęs Pietų Korėjos generolas In Bum Chunas, kuris 40 metų praleido vilkėdamas uniformą ir galvodamas apie konfrontaciją su Šiaurės Korėja, pabrėžė, kad Kim Jong Unas turi ir dar kitokį ginklą – tai 25 milijonai žmonių, iš kurių 1,2 milijono yra tarnaujantys kariai ir dar keletas milijonų – rezerviniai kariai. Jie nuo ankstyvos vaikystės buvo indoktrinuoti tikėjimo, kad Kimas ir jo šeima yra dievai, kurių valdžia privalo būti apsaugota visomis išgalėmis.

„Mes šnekame apie žmones, kuriems smegenys buvo plaunamos visą gyvenimą. Tai būtų panašu į Okinavos salą per Antrąjį pasaulinį karą, kuomet japonų civiliai ir kariai buvo pasiryžę kovoti iki mirties. Tai būtų sunkus ir kruvinas karas“, – pridūrė Chunas.

Toliau pateikiamas gidas, kaip atrodytų konfliktas su Šiaurės Korėja. Karas yra visiškai nenuspėjamas – tikėtina, kad Kim Jong Unas panaudos visus arsenale turimus masinio naikinimo ginklus, bet taip pat jis gali iš viso jų nepanaudoti.

Oficiali Trumpo administracijos pozicija, kaip ir jo pirmtakų, teigia, kad Šiaurės Korėjos branduolinė programa yra nepriimtina ir kad Pchenjanas privalo atsisakyti visų savo branduolinių ginklų. Jeigu JAV ir Pietų Korėja pradėtų kariauti su Šiaure, pagrindinis strateginis tikslas būtų surasti ir sunaikinti visus Pchenjano branduolinius centrus ir ilgojo nuotolio raketų bazes.

Vienintelis būdas lokalizuoti ir užtikrintai sunaikinti visus Šiaurės Korėjos branduolinės programos ginklų komponentus – sausumos pajėgų invazija.

JAV karių, kurie veržtųsi į šiaurę, apytikslis skaičius varijuoja, bet dabartiniai ir buvę karinių veiksmų planuotojai vienbalsiai sutinka, kad reikėtų gerokai daugiau pajėgų, nei prireikė invazijoms į Iraką ir Afganistaną.

Pietų Korėjos kariuomenės oficialiame rašte sakoma, kad JAV turėtų dislokuoti 690 tūkst. kareivių Pietų Korėjoje, jei prasidėtų karas. „RAND Corporation“ ekspertas Bruce‘as Bennettas, keletą dešimtmečių studijavęs Šiaurės Korėją ir Kimo šeimą, mano, kad užtektų ir 200 tūkst. kareivių. Bet kokiu atveju, tai būtų gerokai daugiau, nei prireikė Irako ir Afganistano invazijose pačiame karo įkarštyje.

Pentagonas į Pietų Korėją turėtų išsiųsti 2 tūkst. karo lėktuvų, nors JAV nebuvo dislokavusi tiek oro pajėgų vienam konfliktui nuo Vietnamo karo laikų.

Ekspertai, su kuriais kalbėjo straipsnio autorius, mano, kad JAV sausumos pajėgos yra geriau ištreniruotos ir apginkluotos, nei Šiaurės Korėjos kariai. Taip pat 1,3 tūkst. Šiaurės Korėjos karo lėktuvų tėra visiškai pasenusios sovietinės eros geldos, nė iš tolo neprilygstančios Vašingtono slaptiesiems naikintuvams, kurių nepastebi jokie radarai. Tai kas gi atsitiktų, jei JAV ir Pietų Korėjos kariai pradėtų veržtis į Šiaurės Korėją, o amerikiečių naikintuvai pradėtų leisti vieną oro ataką po kitos?

Labiausiai tikėtina, kad Kim Jong Unas, bandydamas atgauti jėgų balansą, panaudotų savo cheminių ginklų arsenalą, kuris yra laikomas didžiausiu ir technologiškai pažangiausiu pasaulyje. Manoma, kad jis turi nuo 2,5 tūkst. iki 5 tūkst. kubinių tonų zarino dujų, kurios sukelia paralyžių ir mirtį.

Kimas turi galimybę greitai padengti visą Seulą didžiuliais kiekiais nervus veikiančiomis medžiagomis. Aukų skaičius būtų neįsivaizduojamai didelis – kariuomenės istorikas Reidas Kirbis nustatė, kad ilgalaikė zarino dujų ataka galėtų pražudyti iki 2,5 mln. žmonių vien tik Seule, o sužeistų dar 7 milijonus. Vyrai, moterys ir vaikai viename iš turtingiausių ir judriausių pasaulio miestų masiškai springtų, kol numirtų.

Kim Jong Unas taip pat turi didžiulį kiekį VX medžiagos, kuri yra dar baisesnis cheminis ginklas, o noras ją panaudoti prieš civilius užsienyje buvo akivaizdžiai parodytas. Praėjusį vasarį dvi Šiaurės Korėjos žvalgybos agentės Malaizijos oro uoste, praeidamos pro 45 metų Kim Jong Namą (Kim Jong Uno įbrolis) ištepė jo veidą VX medžiaga. Vietiniai pareigūnai sakė, kad jis patyrė labai skausmingą mirtį nuo nervus veikiančios medžiagos.

Ši ataka buvo puikus pavyzdys, ką geba technologiškai pažengusi cheminių ginklų programa Šiaurės Korėjoje ir su kuo gali susidurti JAV ir Pietų Korėjos kariai, jei prasidėtų karas.

VX medžiaga yra masių žudikė – ji bekvapė, bespalvė, lėtai išsisklaidanti. Tačiau ji buvo panaudota labai preciziškai, nužudė tik vieną žmogų ir nesužeidė net žvalgybos agenčių. Tai reikalauja aukšto technologinio išprusimo ir aiškaus pasiryžimo panaudoti masinio naikinimo ginklą prieš civilius. Reikia turėti omenyje, kad Kimas gali tai panaudoti ir puolime, ir gynyboje.

Pentagonas jau dabar mano, kad jo oro bazės Pietų Korėjoje ir apylinkės būtų pirmosios vietos, kurias Kimas pultų su tokiais cheminiais ginklais kaip zarino dujos. JAV kariuomenės pareigūnai nemano, kad Šiaurės Korėja sėkmingai pražudytų daugybę pilotų ir karių tose zonose, nes jie vilkėtų dujokaukes ir kitą apsauginę įrangą. Bet jie nerimauja, kad tokio pobūdžio ataka apsunkintų JAV galimybes daryti oro reidus prieš Šiaurės Korėją, sukeldama paniką ir chaosą bazėse, kuriose dislokuoti amerikiečių karo lėktuvai, bombonešiai ir kariai.

Pradinė bet kokio puolimo fazė priklausytų nuo JAV ir Pietų Korėjos lėktuvų gebėjimo sunaikinti Kim Jong Uno branduolinius įrenginius, kariuomenės bazes, cheminių ir biologinių ginklų slėptuves, radarų sistemas ir priešraketinius įrengimus.

Oro kampanijos, kuri būtų keleriopai didesnė už vykusią Irake tiek dydžiu, tiek masteliu, tikslas būtų išnaikinti Šiaurės Korėjos žemės pajėgas.

Vašingtonas taip pat bandytų nužudyti Šiaurės Korėjos kariuomenės vadus ir valdžios pareigūnus, įskaitant Kim Jong Uną. JAV ir Pietų Korėjos karinis planas „OPLAN 5015“ kalba būtent apie Šiaurės Korėjos lyderių eliminavimą.

Kim Jong Unas, bandydamas sulyginti jėgas, panaudotų savo cheminių ginklų arsenalą, kuris yra laikomas didžiausiu ir technologiškai pažangiausiu pasaulyje.

Oro pajėgų personalas atlieka pratybas, kurių metu ruošiasi cheminių ginklų panaudojimo atvejams. Apmąstomi visi būdai, kuriais Šiaurės Korėja galėtų pulti oro pajėgų bazes – kibernetinės ir specialiųjų pajėgų atakos tarp jų.

Kim Jong Unas nebūtinai naudotų chemines atakas prieš taikinius Pietų Korėjoje. Pentagonas turi didžiulę įgulą Japonijoje ir Guamo saloje, kurioje gyvena daugiau nei 163 tūkst. amerikiečių. Šios vietos yra lengvai pasiekiamos Kimo raketoms.

Sunerimti tikrai yra dėl ko. Kim Jong Unas retai kada palieka Šiaurės Korėją, turi daugybę giminaičių ir aukštų pareigūnų, kurie jam yra visiškai lojalūs. Jis marina badu savo žmones, kad galėtų pinigus skirti branduolinei programai ir reguliariai naudoja apokaliptinę retoriką, kuomet kalba apie artėjantį karą su JAV ir Pietų Korėja.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"