Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

K. Kascian. Ilga istorija – Kremlius vėl puola Latviją dėl švietimo reformos

 
2018 04 17 11:51
AFP/Scanpix nuotrauka

Balandžio pradžioje Latvijos prezidentas savo parašu patvirtino švietimo įstatymo pokyčius, susijusius su visos švietimo sistemos pervedimu į valstybinę, t. y. – latvių – kalbą.

Tokį žingsnį Latvijos valdžia argumentavo būtinybe suteikti visam šalies jaunimui galimybę gauti lygiavertį kokybišką išsilavinimą. Pažymima, jog tai atspindi ir valstybės siekį paskatinti jaunus žmones sieti savo ateitį su Latvija. Tikimasi, kad ši reforma leis labiau suvienyti visuomenę, taip skatinant ir bendrą šalies vieningumą. Akcentuojama, kad tautinių bendrijų atstovai ir toliau turės galimybę mokytis gimtosios kalbos bei kitų dalykų, susijusių su jų tapatybe.

Analizuojant šį Latvijos sprendimą galima išskirti kelis svarbius aspektus, susijusius ne vien su šios valstybės politika, bet ir su Latvijai aktualiais informaciniais iššūkiais.

Suprantama, kad Rygos sprendimo logika pirmiausiai yra padiktuota geopolitiniais iššūkiais, susijusiais su agresyvia Kremliaus užsienio politika. Neatsitiktinai Latvijos prezidento pareiškime skamba frazės apie visuomenės vienijimą. Ši mintis irgi nėra nauja. Pavyzdžiui, dar vasario mėnesį Latvijos švietimo ir mokslo ministras Karlis Šadurskis pareiškė, jog labiausiai nuo dabartinės reformos nukentės Vladimiras Putinas, nes pokyčiai turėtų sumažinti žmonių, kurie yra paveikiami propagandos, skaičių. Panašiai pasisakė ir partijos „Iš širdies Latvijai“ pirmininkė Inguna Sudraba, kuri pareiškė, jog „Latvijoje visi turi gyventi vieningoje informacinėje erdvėje“.

Aptariama reforma, nors yra nukreipta į VISŲ tautinių bendrijų mokyklas, nuspėjamai tapo Maskvos ypatingo susidomėjimo bei kritikos objektu. Kremlius vertina ją pirmiausiai kaip veiksmą, tiesiogiai nukreiptą prieš rusų kalbą. Atitinkamame Rusijos Užsienio reikalų ministerijos pareiškime aptinkamos tokios frazės kaip „nepriimtinas žingsnis“, „veidmainiški lozungai“, „diskriminacinė politika“, kalbama apie Seimo „nacionalistinę daugumą“. Taip pat teigiama, jog savo reforma Latvija „pažeidė teisėtus interesus ir tarptautiniu lygiu pripažintas teises daugiau nei trečdalio šios Pabaltijo respublikos gyventojų“.

Rusijos Užsienio reikalų ministerijos pasirinktos klišės byloja apie tai, jog Kremlius vis dar pozicionuoja save kaip „trečdalio Latvijos gyventojų“ interesų atstovas bei neplanuoja atsisakyti šio vaidmens bei pripažinti, jog reforma yra vidinis Latvijos reikalas. Kita vertus, tokio termino kaip „Pabaltijo respublika“ naudojimas rodo, kad Maskva lieka ištikima sovietinės politinės geografijos terminams bei, kaip galima nuspėti, laikosi atitinkamo ir geopolitinio požiūrio į savo kaimynus.

Tampa akivaizdu, jog pati rusų kalba virsta Kremliaus pastangomis agresyvios įtakos politikos instrumentu. Žinoma, tai irgi nėra naujas reiškinys. „Rusų kalbos išsaugojimo ir apgynimo“ tema skambėjo Kremliaus propagandoje ir Ukrainos įvykių kontekste. Baltijos šalims gi kaltinimai dėl „kalbos draudimo“ ar „rusakalbių teisių pažeidimo“ iš viso nėra nauji – jie metami joms Kremliaus nuo pat Sovietų Sąjungos subyrėjimo momento bei gana plačiai naudojami prieš Baltijos šalis nukreiptose informacinėse kampanijose.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"