Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

K. Kascian. Apie separatistus ir Maskvos interesus: ką atskleidžia Rusijos Baudžiamasis kodeksas?

 
2018 09 25 12:33
Reuters/Scanpix nuotrauka

Vadinamosios „Donecko liaudies respublikos“ vado Aleksandro Zacharčenko mirtis, netikėtai (ar geriau pasakyti – beveik netikėtai) ištikusi jį paskutinę vasaros dieną, sukėlė didelį rezonansą. Daug komentarų buvo skirta galimoms jo likvidavimo priežastims ir tam, kodėl tai buvo padaryta būtent dabar, aptarti. Tačiau norėtųsi atkreipti dėmesį ir į dar vieną aspektą, kuris yra susijęs su tuo, kaip į „DLR“ vado nužudymą sureagavo Rusija.

Jau tą pačią rugpjūčio 31 dieną Rusijos tyrimų komitetas pradėjo tirti baudžiamąją bylą „pagal nusikaltimo, numatyto Rusijos Federacijos Baudžiamojo kodekso III dalies 361 straipsnio (tarptautinio terorizmo aktas, tapęs žmogaus mirties priežastimi), požymius“. Tyrimų komiteto atstovo pareiškime taip pat paminėta, kad sprogimas Donceke kėlė grėsmę šalia buvusių žmonių, kurių skaičius nėra nustatytas, gyvybei ir sveikatai.

Rusijos įstatyminės bazės taikymo praktika įrodo, jog „Donecko liaudies respublikos“ ir jos kvazivaldžios egzistavimas atitinka Rusijos Federacijos interesus.

Verta įdėmiau pažiūrėti į tai, kas parašyta minėtame 361-ame Rusijos Federacijos Baudžiamojo kodekso (RF BK) straipsnyje. Jame kalbama apie „sprogimus, padegimus ar kitus veiksmus, kurie sukėlė grėsmę Rusijos Federacijos piliečiams už Rusijos Federacijos teritorijos ribų“. Dar vienas svarbus aspektas – tame pačiame RF BK straipsnyje minima, kad jis reglamentuoja ir tuos atvejus, kai minėti veiksmai „buvo nukreipti prieš Rusijos Federacijos interesus“. Tam tikru svarbiu aspektu yra ir tai, kad cituojamas straipsnis atsirado Rusijos Baudžiamajame kodekse 2016 metų liepą – jis buvo vadinamojo „Jarovojos (įstatymų) paketo“ dalimi.

Taigi, RF BK straipsnyje kalbama apie veiksmus už Rusijos teritorijos ribų. Kitaip sakant, pats straipsnis yra eksteritorinis. Net nuoroda į tai, kad kalba eina apie veiksmus, kurie gali kelti grėsmę Rusijos Federacijos piliečiams – šiuo atveju yra antraeilė. Žymiai įdomiau, kad šiame straipsnyje akcentuojami „Rusijos Federacijos interesai“. Apie „RF interesus“ buvo kalbama ir atitinkamame Tyrimų komiteto pareiškime.

Čia vertėtų priminti, kad „DLR“ (kaip ir kaimyninė „Luhansko liaudies respublika“) yra nepripažintas darinys, kuris atsirado po to, kai dalyje suverenios Ukrainos teritorijos jėga buvo užgrobta valdžia. Pati Ukraina įvardija „DLR“ ir „LLR“ kaip teroristines organizacijas. Be to, ir „Jarovojos (įstatymų) paketas“ buvo priimtas jau po Krymo aneksijos ir vykstant karui Donbase, t. y. reaguojant į geopolitines aktualijas.

Taigi, nesunku padaryti atitinkamas išvadas. Pirmiausiai, Rusijos įstatyminės bazės taikymo praktika įrodo, jog „Donecko liaudies respublikos“ ir jos kvazivaldžios egzistavimas atitinka Rusijos Federacijos interesus.

Svarbu ir tai, kad atitinkamų normų taikymas „išplečiamas“ ir į kitų valstybių teritorijas. Tai atveria Rusijai plačias galimybes. Akivaizdu, kad tokios įstatyminės normos gali būti taikomos ne tik „DLR“, „LLR“, Abchazijos ar Pietų Osetijos palaikymui, bet ir potencialiai nukreiptos prieš, pavyzdžiui, užsienyje esančias visuomenines organizacijas ir politinius susivienijimus, kurie tiesiog nepatinka Rusijai, ar vykdo veiklą, trukdančią Maskvai įgyvendinti jos agresyvią užsienio politiką.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"