Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

JAV, pasitraukusios iš vieno branduolinio susitarimo, skuba sudaryti kitą

 
JAV prezidentas informuoja apie savo sprendimą trauktis iš Irano susitarimo. /
JAV prezidentas informuoja apie savo sprendimą trauktis iš Irano susitarimo. / SIPA/Scanpix nuotrauka

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį paskelbė, kad traukiasi iš Irano branduolinio susitarimo. Taip jis sunaikino pagrindinį savo pirmtako Baracko Obamos užsienio politikos laimėjimą, padidino Amerikos izoliaciją tarptautinėje arenoje ir pasėjo nepasitikėjimo sėklą prieš derybas su Šiaurės Korėja.

Gana seniai prognozuotas sprendimas 2015 metais pasirašytą susitarimą, tarp kurio signatarių taip pat yra Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Kinija ir Rusija, paliko tik per plauką nuo žlugimo. Jį priėmus Jungtinės Valstijos atnaujins Iranui prieš susitarimą galiojusias sankcijas. Negana to, Vašingtonas svarsto ir naujas bausmes Teheranui.

Barackas Obama: „Nuolatinis sutarčių, kurias yra pasirašiusi mūsų šalis, nepaisymas gali pakirsti Amerikos patikimumą ir supriešinti mus su pagrindinėmis pasaulio galybėmis.“

Bandys gelbėti

Iranas pabrėžė, kad mėgins išgelbėti susitarimą, kuris už daugumos jam taikytų tarptautinių ekonominių sankcijų atšaukimą smarkiai apribojo valstybės branduolinę programą ir užtikrino prieigą griežtoms tarptautinėms inspekcijoms. Tačiau jeigu jis dėl JAV daromų kliūčių nebebus ekonomiškai naudingas, šalis, Irano prezidento Hassano Rouhani teigimu, vėl ims sodrinti uraną.

Išsaugoti susitarimą įsipareigojo Prancūzija, Vokietija ir Didžioji Britanija. Tokia situacija gali lemti JAV ir jų sąjungininkių santykių pablogėjimą, nes Europos bendrovėms grės Amerikos sankcijos už verslo ryšių su Iranu palaikymą.

D. Trumpo žingsnis, tikėtina, sustiprins ir kraštutinių jėgų Irane pozicijas. Trečiadienį šalies aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei išplatintas pareiškimas, atrodytų, tai tik patvirtina. Jis pareiškė nepasitikintis Didžiąja Britanija, Prancūzija ir Vokietija, esą šios valstybės turės pateikti garantijų, kad prekybiniai santykiai nenutrūks ir JAV pasitraukus iš susitarimo. „Daugybę sykių nuo pat pirmos dienos sakiau: nepasitikėkite Amerika“, – pažymima ajatolos pareiškime.

Jei susitarimas žlugs, kils grėsmė, kad Teheranas imsis atsakomųjų veiksmų prieš Izraelį, kuris neseniai Sirijoje smogė Irano karinėms bazėms. Be to, tai pakurstys ginklų varžybas Vidurio Rytuose ir paaštrins sektarinius konfliktus nuo Sirijos iki Jemeno.

Įvykdė pažadą

JAV prezidentas savo sprendimą pristatė kaip vieno pagrindinių kampanijos pažadų tesėjimą ir „iš esmės ydingo“ susitarimo sužlugdymą. D. Trumpo požiūriu, griežta politika Irano atžvilgiu sustiprins ir jo pozicijas prieš susitikimą su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu. Tuomet bus pradėtos derybos dėl Pchenjano branduolinio arsenalo atsisakymo.

„Toks siaubingas vienpusis susitarimas niekada neturėjo būti sudarytas, – aiškino D. Trumpas. – Jis nesuteikė ramybės, nesukūrė taikos, ir niekada to nepadarys.“

JAV prezidento sprendimą nepalankiai sutiko kai kurie Europos lyderiai, įdėję daug pastangų, kad įtikintų D. Trumpą nesitraukti iš susitarimo. Jie net siūlė pataisyti susitarimą, visaip mėgino nuraminti D. Trumpą, bet norimų rezultatų tai nedavė.

Baltųjų rūmų šeimininko žingsnį sukritikavo net retai dabartinės administracijos sprendimus komentuojantis B. Obama. Kadenciją baigęs prezidentas pavadino jį „nepagrįstu“. „Nuolatinis sutarčių, kurias yra pasirašiusi mūsų šalis, nepaisymas gali pakirsti Amerikos patikimumą ir supriešinti mus su pagrindinėmis pasaulio galybėmis“, – pažymėjo B. Obama.

Tačiau D. Trumpas sulaukė palaikymo iš dviejų sąjungininkų Vidurio Rytuose: Saudo Arabijos ir Izraelio. Pastarosios valstybės vyriausybės vadovas Benjaminas Netanyahu sveikino Amerikos prezidento sprendimą, sakė, kad jis „istorinis“.

Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos vadovai išplatino bendrą pareiškimą, kuriame išsakė apgailestavimą dėl JAV sprendimo ir patvirtino savo įsipareigojimą Irano susitarimui. / Reuters/SCanpix nuotrauka
Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos vadovai išplatino bendrą pareiškimą, kuriame išsakė apgailestavimą dėl JAV sprendimo ir patvirtino savo įsipareigojimą Irano susitarimui. / Reuters/SCanpix nuotrauka

„Nori tikro susitarimo“

Per 1,5 valdymo metų D. Trumpo patarėjai 3 kartus buvo jį perkalbėję nesitraukti iš Irano susitarimo. Tačiau nuosaikesnius administracijos narius JAV prezidentas atleido ir apsupo save daug radikalesniais patarėjais, kurių priešakyje – naujasis valstybės sekretorius Mike'as Pompeo ir nacionalinio saugumo patarėjas Johnas R. Boltonas.

Kaip rašo „The New York Times“, D. Trumpas jau seniai grasino suplėšyti Irano susitarimą, bet veikti būtent dabar JAV vadovą paskatino tai, ką jis laiko sėkminga politika Šiaurės Korėjos atžvilgiu. Savo patarėjams ir užsienio valstybių lyderiams prezidentas pareiškė, kad tik maksimalus Šiaurės Korėjos spaudimas privertė Kim Jong Uną sėsti prie derybų stalo, todėl, jo nuomone, reikia griežtinti poziciją ir Iranui. Esą tai privers Teheraną sutikti su geresniu susitarimu. D. Trumpo požiūriu, geras susitarimas su Iranu turėtų išspręsti visas problemas: pažaboti Teherano branduolines ambicijas, balistinių raketų programą ir Irano veiksmus regione.

Dabar JAV lyderis daugiausia dėmesio ketina skirti reikalams, susijusiems su Šiaurės Korėja. Trečiadienį M. Pompeo buvo išsiųstas į Pchenjaną. Jis į Šiaurės Korėją išvyko jau antrąkart per kelias pastarąsias savaites, bet pirmąsyk – eidamas JAV diplomatijos vadovo pareigas. Per vizitą buvo aptartos būsimo JAV ir Šiaurės Korėjos vadovų susitikimo detalės. Vizitas tapo sėkmingas, nes trečiadienio popietę Lietuvos laiku D. Trumpas pareiškė, jog Šiaurės Korėja sutiko išlaisvinti tris nelaisvėje laikytus amerikiečius. Jie namo sugrįš šiandien kartu su M. Pompeo.

Kai kurių ekspertų įsitikinimu, pasitraukdamas iš Irano susitarimo D. Trumpas pakenkė Amerikos patikimumui tarptautinėje erdvėje. „Man visa tai netelpa galvoje, – kalbėjo Pusano nacionalinio universiteto analitikas Robertas Kelly. – Dabar tik kvailys patikėtų, kad JAV laikysis savo žodžio dėl branduolinės sutarties su neprognozuojama valstybe.“

Tačiau D. Trumpo nacionalinio saugumo patarėjas J. Boltonas tokius priekaištus atmetė. „Bet kuri tauta turi teisę pataisyti praeities klaidas“, – žurnalistams tvirtino jis ir pridūrė, kad „Šiaurės Korėjai siunčiama žinia, jog prezidentas nori tikro susitarimo“.

J. Boltonas nesutiko su nuogąstavimais, kad Jungtinės Valstijos artėja prie karo su Iranu, bet jokių diplomatinių iniciatyvų nepristatė. Kaip rašo „The New York Times“, kitas aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūnas pripažino, jog administracija neturi „plano B“.

6 mėnesių terminas

Mėnesius trukusios derybos su Europos vadovais ir diplomatais dėl susitarimo išsaugojimo sužlugo, nes D. Trumpas užsispyrė, kad Irano branduolinei programai taikomi apribojimai yra nepakankami. Jie turėtų baigtis 2030 metais.

Pirma pasitraukimo iš Irano susitarimo pasekmė – sankcijų atnaujinimas ir papildomų ekonominių nuobaudų įvedimas. Antradienį iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas atsisakė nurodyti, kokių papildomų sankcijų galėtų griebtis Jungtinės Valstijos, bet patikino, kad jos bus gana griežtos ir turės poveikį, net jei sąjungininkės nuspręs nesekti Vašingtono pavyzdžiu.

„Mes nenorime leisti Iranui naudotis JAV finansų rinkomis, jų sistema ir sudarinėti sandorius doleriais, kol šalis nesutiks ne tik šiuo metu, bet ir vėliau niekada neturėti branduolinio ginklo“, – teigė iždo sekretorius.

Europos bendrovės turės nuo 90 iki 180 dienų savo veiklai Irane nutraukti. Priešingu atveju joms bus taikomos JAV sankcijos. O štai sankcijos naftos sektoriui reikš, kad Europos ir Azijos valstybės privalės sumažinti jos importą iš Irano. S. Mnuchinas tikino, jog šie apribojimai nepakels naftos kainų, nes į Irano vietą stos kiti tiekėjai.

D. Trumpo sprendimas neišvengiamai padidins įtampą su Europos vadovais. Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos lyderiai išplatino bendrą pareiškimą, kuriame išsakė apgailestavimą dėl JAV sprendimo ir patvirtino savo įsipareigojimą Irano susitarimui.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, prieš kelias savaites iškilmingai priimtas Jungtinėse Valstijose, apie D. Trumpo sprendimą sužinojo, kai antradienio rytą pasikalbėjo su juo telefonu. Kiek vėliau tviteryje E. Macronas parašė, kad sąjungininkai Europoje „apgailestauja“ dėl jo sprendimo. „Iškilo grėsmė tarptautiniam branduolinio ginklo neplatinimo režimui“, – pridūrė Prancūzijos prezidentas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"