Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

JAV ketinimas atšaukti istorinį susitarimą didina įtampą?

 
Drąsūs JAV prezidento pareiškimai vertinami nevienareikšmiškai.
Drąsūs JAV prezidento pareiškimai vertinami nevienareikšmiškai. AFP/Scanpix nuotrauka

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pareiškė, kad jo šalis planuoja trauktis iš branduolinių ginklų sutarties su Rusija. Ekspertų manymu, toks žingsnis galėtų atgaivinti ginklavimosi varžybas ir sukelti chaosą.

Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (Intermediate-Range Nuclear Forces Treaty) 1987 metais pasirašė JAV prezidentas Ronaldas Reaganas ir Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas. Ji draudžia turėti, gaminti ir bandyti nuo žemės paleidžiamas sparnuotąsias branduolines raketas, galinčias nuskrieti 500–5 500 kilometrų.

„Rusija, deja, nesilaikė šio susitarimo. Todėl ketiname nutraukti šią sutartį“, – žurnalistams Elko mieste Nevadoje aiškino D. Trumpas. Prezidento teigimu, Maskva susitarimą pažeidinėjo daug metų. Jis priekaištavo, kad ankstesnis JAV vadovas Barackas Obama nesiderėjo ar nepasitraukė iš sutarties.

2014-aisiais JAV konstatavo, kad Rusija tariamai testavo draudžiamas raketas. Vašingtonas grasino trauktis iš sutarties, bet susilaikė, mat sulaukė Europos lyderių spaudimo to nedaryti. Jie tvirtino, kad toks žingsnis galėtų atnaujinti ginklavimosi varžybas.

Griežta kritika

Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas sekmadienį paneigė D. Trumpo kaltinimus ir savo ruožtu kaltino Vašingtoną. „Mes ne tik kad nepažeidėme sutarties, mes jos griežčiausiai laikomės, – tvirtino jis. – Ir mes demonstravome kantrybę, daug metų vis nurodydami pačių JAV daromus skandalingus šios sutarties pažeidimus.“

Pareigūnas pareiškė, kad planuojamas pasitraukimas iš sutarties būtų labai pavojingas žingsnis. „Esu tikras, kad jis ne tik bus nesuprastas tarptautinės bendrijos, bet ir išprovokuos rimtą pasmerkimą“, – kalbėjo jis valstybinei naujienų agentūrai TASS.

S. Riabkovas pažymėjo, kad sutartis yra reikšminga tarptautiniam saugumui branduolinių ginklų srityje, strateginio stabilumo palaikymui. Jo manymu, JAV bandymai gauti nuolaidų šantažu yra smerktini.

Užsienio reikalų viceministras įspėjo, jei JAV ir toliau vienašališkai atsisakys tarptautinių susitarimų, Rusija neturės kito pasirinkimo, tik – imtis atsakomųjų priemonių, tarp jų, susijusių su karinėmis technologijomis.

Anksčiau šaltinis Užsienio reikalų ministerijoje rusų naujienų agentūroms sakė, kad JAV sprendimas yra susijęs su Vašingtono svajone apie vienpolį pasaulį. Šį argumentą paminėjo ir S. Riabkovas. Pareigūno manymu, šios sutarties egzistavimas veikiausiai trukdo JAV dominuoti karinėje sferoje.

Rusijos aukštųjų parlamento rūmų Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas parašė socialiniame tinkle „Facebook“, jog JAV pasitraukimas sukeltų visišką chaosą branduolinių ginklų srityje.

D. Trumpo ketinimą griežtai kritikavo ir M. Gorbačiovas. „Jokiu būdu negalima griauti senų susitarimų dėl nusiginklavimo, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė jis. – Argi sunku suprasti, kad atsisakyti šių susitarimų ... rodo išminties trūkumą?“ Buvusio Sovietų Sąjungos lyderio teigimu, atsisakyti sutarties yra klaidingas žingsnis.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad pasaulis bus pavojingesnis, jei Vašingtonas neatsisakys planų pasitraukti iš susitarimo.

Sąjungininkų reakcija

Bene pirmoji iš JAV sąjungininkių Vakaruose sureagavo Vokietija. Užsienio reikalų ministras Heiko Masas kritikavo D. Trumpo pareiškimą ir ragino Vašingtoną įvertinti galimas pasekmes tiek Europai, tiek ateities branduolinio nusiginklavimo pastangoms. Jis pridūrė, kad ši sutartis yra svarbus Europos saugumo architektūros ramstis.

Buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje ir Brookingso instituto, Vašingtone įsikūrusio strateginių vertinimų centro, ekspertas Stevenas Piferis aiškino, kad vos tik Vašingtonas pasitrauks iš sutarties, Rusijai nebereiks apsimetinėti, kad jos laikosi, ir galės be jokių suvaržymų dislokuoti raketas kur panorėjusi. Taigi D. Trumpo sprendimas gali sukelti nemalonumų sąjungininkams Europoje.

Europos Komisija pirmadienį paragino Jungtines Valstijas ir Rusiją derėtis dėl sutarties išsaugojimo. „Tikimės, jog Maskva atsakys į susirūpinimą keliančius klausimus dėl visiško ir skaidraus šios sutarties laikymosi“, – teigė EK atstovė Maja Kocijančič.

Tuo metu Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Gavinas Williamsonas nurodė, kad Londonas ryžtingai palaiko Vašingtono poziciją šiuo klausimu. Jo teigimu, sutartis turėtų likti galioti, bet tam reikia abiejų šalių įsipareigojimo. Gynybos sekretorius kaltino Maskvą pažeidinėjant susitarimą ir darant iš jos pajuokos objektą. Pasak G. Williamsono, JAV siunčia Rusijai aiškią žinią, kad reikia gerbti sutartyje įtvirtintus įsipareigojimus.

Įtakingas JAV respublikonų parlamentaras sekmadienį parėmė prezidento D. Trumpo ketinimus. Pasak senatoriaus Lindsey Grahamo, tai reikalinga norint atsakyti į Kinijos branduolinių pajėgumų augimą. Jis tikino, jog D. Trumpas žengia absoliučiai teisingą žingsnį.

Respublikonų senatoriaus Bobo Corkerio žodžiais, nėra abejonių, kad Rusija ilgus metus pažeidinėjo susitarimą. Vis dėlto Senato Užsienio reikalų pirmininkas teigė besitikintis, kad D. Trumpo pozicija skirta tik paspausti Rusiją laikytis sutarties nuostatų. „Tikiuosi, kad mums pavyks rasti būdą išlikti sutarties rėmuose“, – kalbėjo B. Corkeris. Pareigūnas perspėjo, kad gali žlugti ir kai kurie kiti susitarimai dėl ginklų neplatinimo.

Dar vienas respublikonas, senatorius Randas Paulas, bedė pirštu į JAV prezidento patarėją nacionalinio saugumo klausimais Johną Boltoną ir pareiškė televizijai „Fox News“, kad šis pareigūnas tikriausiai rekomendavo D. Trumpui atšaukti susitarimą. „Nemanau, kad jis supranta, koks svarbus yra šis Reagano ir Gorbačiovo pasiekimas“, – nuogąstavo R. Paulas.

Ekspertas S. Piferis patvirtino, kad JAV prezidento patarėjas neslepia priešiškumo ginklų kontrolės susitarimams, o iš branduolinių ginklų sutarties su Rusija ragino trauktis jau seniai. Be to, šis pareigūnas prisidėjo prie prezidento George‘o W. Busho administracijos sprendimo 2002 metais nutraukti Antibalistinių raketų sutartį, pasirašytą 1972-aisiais.

Įtemptos derybos

Pasaulis bus pavojingesnis, jei Vašingtonas neatsisakys planų pasitraukti iš susitarimo.

J. Boltonas sekmadienį vyko į Maskvą. Jis atskrido susitikti su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu aptarti laukiamo antro šiais metais D. Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimo.

Abu lyderiai lapkričio 11 dieną Paryžiuje dalyvaus Pirmojo pasaulinio karo pabaigos metinių minėjime. D. Trumpo administracijos aukšto rango pareigūnas, nenorėjęs skelbti savo pavardės, sakė, kad kita potenciali proga būtų Didžiojo dvidešimtuko susitikimas, vyksiantis nuo lapkričio 30 iki gruodžio 1 dienos.

Kremlius iš pradžių delsė komentuoti D. Trumpo pareiškimą. Atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sekmadienį užsiminė, jog Amerikai būtinai teks pasiaiškinti. „Tikimės, kad per susitikimus išgirsime realesnių ir aiškesnių komentarų, ko ketina imtis amerikiečiai“, – pažymėjo S. Riabkovas. JAV prezidento patarėjas antradienį susitiks su V. Putinu.

Dėl potencialaus JAV pasitraukimo iš branduolinių ginklų sutarties šiek tiek pablogėjo ir šiaip įtempti Vašingtono ir Maskvos santykiai. Juos taip pat aštrina įtariamas Rusijos kišimasis į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus ir amerikiečių sankcijos Maskvai dėl Rusijos veiksmų karinio konflikto draskomoje Rytų Ukrainoje. Vis dėlto Vašingtonas nori Maskvos paramos sprendžiant Sirijos konfliktą ir darant spaudimą Iranui bei Šiaurės Korėjai.

Lietuvos URM: tai – spaudimas Maskvai

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tikisi, kad JAV privers Rusiją laikytis vidutinio nuotolio branduolines raketas draudžiančios dvišalės sutarties, iš kurios Vašingtonas pagrasino trauktis praėjusią savaitę. Ministras pirmadienį teigė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimą laiko spaudimu Maskvai. „Tai vertinčiau kaip spaudimo priemonę Rusijai paisyti tos sutarties, nes jau ketvertą metų kaip yra faktų, kad Rusija pati nesilaiko šios sutarties, – BNS pirmadienį sakė L. Linkevičius ir tęsė: – žiūrėsime, kas bus po derybų, kokia bus situacija. Matysime po derybų Maskvoje, galbūt situacija bus kitokia.“ Užsienio reikalų ministras teigė, kad susitarimas „turi likti, jeigu visos šalys jo paiso“. L. Linkevičius teigė, kad JAV pasitraukimas iš susitarimo galėtų paskatinti ginklavimosi varžybas ir papildomą įtampą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"