Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
PASAULIS

JAV įvedė plieno ir aliuminio muitus

 
2018 03 09 10:08
Donaldas Trumpas./
Donaldas Trumpas./ Sipa/Scanpix nuotrauka

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nustatė didelius muitus importuojamam plienui ir aliuminiui, sukėlęs sąjungininkų šalyje ir užsienyje pasipiktinimą, nes toks žingsnis kelia prekybos karo pasaulyje grėsmę.

Davęs suprasti, kad Jungtinės Valstijos, ne vieną dešimtmetį pasisakiusios už atviresnę ir mažiau reguliuojamą prekybą, radikaliai keičia kursą, D. Trumpas paskelbė, kad Amerika buvo „niokojama agresyvios užsienio prekybos praktikos“.

„Tai iš tiesų yra išpuolis prieš mūsų šalį“, – pareiškė jis ir paskelbė, kad importuojamam plienui įvedamas 25 proc. muitas, o aliuminiui – 10 proc. muitas.

Pasak JAV prezidento, naujieji muitai, kurie įsigalios po 15 dienų, iš pradžių nebus taikomi Kanadai ir Meksikai, o artimi saugumo ir prekybos partneriai gali derėtis dėl išimčių.

„Daugelis šalių, kurios prekybos ir karinėje srityse su mumis elgiasi blogiausiai, yra mūsų sąjungininkai – bent jie taip save vadina“, – pasiskundė jis.

Didžiausi JAV prekybos partneriai – Europos Sąjunga (ES) ir Brazilija – nedelsdami išreiškė protestą dėl naujųjų muitų, kurių vertė sieks milijardus JAV dolerių. Beveik neabejojama, kad Kinija ir kiti ekonomikos galiūnai imsis atsakomųjų veiksmų.

D. Trumpas naujuosius muitus įvedė pasitelkęs prieš dešimtmečius nustatytą ir mažai naudotą JAV prekybos teisės aktų nuostatą dėl nacionalinio saugumo.

JAV prezidentas pareiškė, jog tokiu būdu vykdo vieną iš pažadų, kuriuos davė per savo rinkimų kampaniją.

„Apie tai kalbu jau ilgą laiką – kur kas ilgiau, negu tęsiasi mano politinė karjera“, – pareiškė jis.

„Mūsų ankstesnės administracijos, mums atstovavę prezidentai, kurie nežinojo, ką daro su mumis, elgėsi labai prastai“, – pažymėjo D. Trumpas.

45-asis JAV prezidentas savo veiksmus palygino su savo pirmtakų George Washingtono, Abrahamo Lincolno ir Williamo McKinley darbais.

„Tikrieji draugai“

Daugiausia plieno Jungtinės Valstijos pernai importavo iš Kanados. Į didžiausių plieno tiekėjų sąrašą taip pat pateko Brazilija, Pietų Korėja, Rusija, Meksika, Japonija ir Vokietija.

Daugiausia molžemio ir aliuminio taip pat buvo įvežta iš Kanados. Tarp didžiausių šių produktų tiekėjų taip pat pateko Kinija, Rusija ir Jungtiniai Arabų Emyratai.

D. Trumpas yra pareiškęs, kad su „tikraisiais draugais“ elgsis lanksčiai. Pasirašydamas įsaką, kuriuo nustatomi naujieji muitai, jis patvirtino, kad Kanadai ir Meksikai šie tarifai nebus taikomi, jeigu šiuo metu vykstančios pakartotinės derybos dėl Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutarties (NAFTA) bus sėkmingos.

Tarp šalių, kurioms gali būti taikoma išimtis, JAV vadovas taip pat paminėjo Australiją, kurią pavadino „puikia šalimi“ ir „ilgalaike partnere“.

Tačiau Vokietija sulaukė D. Trumpo kritikos.

„Turime tam tikrų draugų ir tam tikrų priešų, kurie metams bėgant įspūdingai mumis pasinaudodavo prekybos ir karinėje srityse, – pareiškė jis. – Pažvelkite į NATO – Vokietija moka 1 proc., o mes mokame 4,2 proc. BVP, kuris yra kur kas didesnis. Tai nesąžininga.“

Už prekybą atsakinga Europos Komisijos narė Cecilia Malmstroem pabrėžė, kad Europos Sąjunga, kaip „artima sąjungininkė“, „turėtų būti atleista“ nuo muitų, ir pažadėjo, jog sieks išsiaiškinti šį klausimą su Vašingtonu.

Tuo tarpu Didžioji Britanija pareiškė, jog „kartu su ES partneriais apsvarstys ... išimčių galimybes“, ir pažymėjo, kad „muitai nėra tinkamas būdas“ spręsti perteklinių plieno gamybos pajėgumų pasaulyje problemą.

Brazilija – stambi plieno gamintoja – nedelsdama pažadėjo imtis „visų būtinų priemonių“, kad galėtų „apginti savo teises ir interesus“.

Kinija taip pat įspėjo, jog yra pasirengusi imtis atsakomųjų veiksmų, nors D. Trumpas Pekino atžvilgiu savo pareiškime buvo nusiteikęs taikiau ir paminėjo vykstančias derybas dėl galimybių sumažinti milžinišką JAV prekybos su Kinija deficitą.

Partneriai žada nesėdėti sudėję rankų

Praėjusią savaitę D. Trumpas apstulbino pasaulį – ir savo patarėjus, – netikėtai paskelbęs apie planus įvesti muitus, nors Baltųjų Rūmų teisininkai tuomet dar nebuvo nustatę, ar jie būtų teisėti.

Plienas ir aliuminis naudojami įvairiausiose srityse, įskaitant automobilių gamybą ir statybą, kelių ir geležinkelių tiesimą.

Nors visas muitų poveikis ekonomikai tebėra nežinomas, politinis poveikis pasireiškė labai greitai: Atstovų Rūmų pirmininkas, respublikonas Paulas Ryanas viešai pasmerkė D. Trumpo sprendimą dėl muitų ir pažadėjo prezidentą įtikinti savo dėmesį sutelkti į „šalis ir praktiką, kuri pažeidžia prekybos įstatymus“.

Be to, daugiau kaip 100 respublikonams atstovaujančių įstatymų leidėjų parašė D. Trumpui laišką, kuriame išreiškė „didelį susirūpinimą“ dėl muitų, kurie gali dar labiau apkartinti įtemptus transatlantinius santykius.

Europos Sąjunga jau pažadėjo nustatyti muitus įvairioms iš JAV importuojamoms prekėms, įskaitant plieną, riešutų sviestą, burboną ir džinsus. Šios prekės daugiausia gaminamos tose valstijose, kurių palaikymas D. Trumpui reikalingas, kad jis galėtų vėl laimėti JAV prezidento rinkimus.

ES „turėtų būti atleista“ nuo naujų JAV muitų

Europos Sąjunga (ES) „turėtų būti atleista“ nuo naujų JAV muitų plieno ir aliuminio importui, pareiškė už prekybą atsakinga Europos Komisijos narė ir pridūrė, kad Briuselis iš Vašingtono pareikalaus skubaus paaiškinimo dėl šių priemonių.

Briuselis jau yra parengęs sąrašą JAV produktų, kuriems nustatys atsakomąsias priemones, jeigu JAV prezidento Donaldo Trumpo ketvirtadienį įvesti muitai padarys neigiamą poveikį Europos bloko eksportui.

„Europos Sąjunga yra artima JAV sąjungininkė ir mes toliau laikomės nuomonės, kad šios priemonės ES neturėtų būti taikomos“, – savo paskyroje „Twitter“ tinkle parašė Cecilia Malmstroem.

„Artimiausiomis dienomis sieksiu nuodugniau išsiaiškinti šį klausimą“, – pažymėjo ji ir pridūrė, kad šeštadienį Briuselyje ketina susitikti su JAV prekybos atstovu Robertu Lighthizeriu (Robertu Laithaizeriu).

Tuo tarpu Didžioji Britanija pareiškė, jog „kartu su ES partneriais apsvarstys ... išimčių galimybes“, ir pažymėjo, kad „muitai nėra tinkamas būdas“ spręsti perteklinių plieno gamybos pajėgumų pasaulyje problemą.

Europos Sąjunga jau pažadėjo nustatyti muitus įvairioms iš JAV importuojamoms prekėms, įskaitant plieną, riešutų sviestą, burboną ir džinsus. Šios prekės daugiausia gaminamos tose valstijose, kurių palaikymas D. Trumpui reikalingas, kad jis galėtų vėl laimėti JAV prezidento rinkimus.

Europa į JAV per metus eksportuoja plieno už maždaug 5 mlrd. eurų ir aliuminio už apytikriai 1 mlrd. eurų. Europos Komisijos vertinimais, D. Trumpo muitai Sąjungai gali kainuoti apie 2,8 mlrd. eurų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"