Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

JAV ir Rusijos prezidentams per susitikimą reikėtų bendros pergalės

 
2018 07 16 13:40
Vladimiras Putinas ir Donaldas Trumpas.
Vladimiras Putinas ir Donaldas Trumpas. REuters/Scanpix nuotrauka

JAV prezidentui Donaldui Trumpui ir Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui derėtų siekti susitikimą Helsinkyje pateikti kaip bendrą pergalę. Tačiau pagal jų psichologinį tai padaryti ne taip paprasta. Taip mano Pavelas Palažčenka – buvęs Sovietų Sąjungos lyderių vertėjas, kad daug kartų dalyvavęs tokio lygio susitikimuose.

Tokiu formatu, koks yra šis Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimas, JAV ir Rusijos lyderiai bendravo beveik 15 pastarųjų metų. Tiesa, paprastai jie važiuodavo vienas pas kitą į svečius.

Apie tai, kaip rengiami ir vyksta tokie susitikimai, meduza.io pasakojo P. Palažčenka – buvęs Sovietų Sąjungos prezidento Michailo Gorbačiovo prezidento ir sovietų užsienio reikalų ministro Eduardo Ševarnadzės vertėjas, kad daug kartų tokiuose dalyvavęs. Tarp 1985 ir 1991 metų buvo 10 tokių susitikimų.

Manau, santykiai nebus normalizuoti. Tačiau gali būti normalizuotas dialogas.

– Kiek reikšmingas šis D. Trumpo ir V. Putino susitikimas Helsinkyje?

– Nuo tada, kai D. Trumpas tapo prezidentu, pradėjo jau pusantrų metų, o JAV ir Rusijos prezidentu dar nė karto nesusitiko visu formatu. Tai, aišku, neigiamas faktorius.

Dvi tokios šalys negali leisti, kad praktiškai nebūtų tokio lygio derybų. Taip neturėtų būti. Todėl uždavinys sudėtingas ir tiems, kurie rengia šį susitikimą, ir patiems prezidentams. Per šį laikotarpį daug visko susikaupė, kad ne visai aišku, kaip visa tai išgrėbti.

Susitikimai būna geri tada, kai abi pusės turi ką viena kitai pasiūlyti. O JAV ir Rusijos prezidentai šiuo metu, mano nuomone, vienas kitam tegali pasiūlyti nebent abipusę simpatiją.

– D. Trumpas ir V. Putinas susitinka Helsinkyje. 1990 metų rugsėjo mėnesį ten pat buvo susitikę M. Gorbačiovas ir George'as W. Bushas. Ką apie tai prisimenate?

– Organizuoti susitikimą pavyko labai greitai. Rugpjūtį Irakas įsiveržė į Kuveitą. Reikėjo suderinti kokią nors poziciją. Pirmieji tiek amerikiečių, tiek sovietų pasisakymai buvo labai atsargūs ir viena kryptimi: Irakas turi išvesti karinės pajėgas iš Kuveito. Tuo metu Sovietų Sąjungą ir Iraką siejo draugystės sutartis, be to, šimtai sovietinių specialistų dirbo įvairiose Irako struktūrose – ekonominėse ir net karinėse; jie turėjo sovietinius ginklus.

Na, ir buvo sena tradicija – tokiais atvejais mes palaikydavome Iraką. Tad viskas buvo ne taip paprasta – ir susitarė, kad reikia pasimatyti su G. W. Bushu Helsinkyje ir susiderėti dėl bendros pozicijos.

Tokia bendra pozicija buvo parengta. Buvo bendras G. W. Busho ir M. Gorbačiovo pareiškimas, pasmerkiant įsiveržimą, su kreipimusi išvesti karines pajėgas ir kvietimu Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai priimti atitinkamą rezoliuciją. Darybos buvo rimtos. Visada sunkiausia būna darbas prie teksto.

– Kodėl būtent Helsinkis?

– Tai tam tikra simbolika. Helsinkis arčiau Maskvos, negu Niujorkas. Kai G. W. Bushas pasiūlė Helsinkį, jis tarsi leido suprasti, kad simboliškai pasiryžęs įveikti didžiąją kelio dalį.

Manau, kad toks pat yra D. Trumpo gestas – nukeliauti didžiąją kelio dalį susitikti su V. Putinu. Tačiau galiausiai simbolika ne tokia svarbi, kaip konkretūs derybų rezultatai.

– Teigiama, kad derybos dažnai būna kokios nors nuolaidos. Regis, V. Putinas nuolaidžiavimą laiko silpnumu.

– Kodėl? Iš pradžių V. Putinas žengė vienašališkus žingsnius – tarkime, dėl teritorinių klausimų su Kinija. Dėl Amerikos – taip pat, jis labai atsargiai ir minkštai reagavo į JAV pasitraukimą iš priešraketinės gynybos sutarties 2011 metais.

V. Putino pozicija pasidarė griežta maždaug nuo 2007 metų.

V. Putinas ir D. Trumpas turi daug bendro. Jiedu žaidžia pergalę, abu atkaklūs, abu – siekiantys tikslo. Tačiau dvipusėse derybose žaisti vienpusę pergalę neįmanoma – kitą asmenį pastatysite į nepatogią padėtį.

Todėl derėtų siekti susitikimą pateikti kaip bendrą pergalę. Tačiau pagal jų psichologinį tai padaryti ne taip paprasta. Vis dėlto teks – abu yra tuo suinteresuoti.

Manau, dabar diplomatai dirba šia kryptimi, nes ir D. Trumpui, ir V. Putinui savo šalyse reikia užsienio politikos sėkmės.

– Manote, susitikimas iš esmės nebus sėkmingas?

– Manau, santykiai nebus normalizuoti. Tačiau gali būti normalizuotas dialogas.

Dabar JAV vyksta didelė vidinė politinė kova. Tačiau D. Trumpo priešininkai labai nesupriešins dialogo tarp JAV ir Rusijos atnaujinimui aukščiausiame lygyje. Jiems tai neapsimoka. Todėl. manau, kad iki nesusipratimų nebus prieita.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"