Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

JAV informacinis puolimas prieš Rusiją: ar praverstų Šaltojo karo patirtis?

 
2018 10 09 18:52
"Neklausykite Rusijos propagandos", - akcija Ukrainos sostinėje Kijeve 2016 metais. /
"Neklausykite Rusijos propagandos", - akcija Ukrainos sostinėje Kijeve 2016 metais. / Sipa/Scanpix nuotrauka

Ekspertai diskutuoja, ar galima veikti tokiu būdu, koks Ronaldui Reaganui padėjo laimėti Šaltąjį karą prieš Sovietų Sąjungą. Manoma, kad Maskva dabar ekonomiškai ir politiškai net silpnesnė, negu sovietmečiu. Todėl siūloma perrašyti „Šaltojo karo“ vadovėlį ir pritaikyti jį šiems laikams. Kita vertus, teigiama, kad Rusija dabar nebėra tokia atsilikusi, kaip sovietmečiu, todėl anų laikų strategijos neveiktų.

JAV, susidūrusios su hibridine grėsme, kurią Rusija skleidžia informacinėje erdvėje, turėtų į tai reaguoti keleto strategijų kombinacija ir iš gynybos pereiti į puolimą. Tokią idėją apžvalgoje „Perėjimas į puolimą: pasipriešinimas Rusijos informaciniam karui“ pateikė Sethas G. Jonesas – vienas iš pagrindinių Strateginių ir tarptautinių tyrimų centro Vašingtone ekspertų, projekto apie transnacionalines grėsmes direktorius.

„Dabartinės Rusijos valdžia nesislepia po „geležine uždanga“, nesielgia, kaip paranojikų kompanija, bijanti apšvitinimo. Tiesiog jos politika agresyvi, siekianti taktinio išgyvenimo sąlygomis, kuriose atsidūrė“, – teigė ekspertas V. Gatovas.

Nuo informacinės gynybos siūloma pereiti prie puolimo

Tyrėjo nuomone, dabartiniams Vašingtono veiksmams informacinėje erdvėje trūksta R. Reagano administracijos ryžtingumo. Apie tai S. Jonesas sakė per interviu „Amerikos balsui“.

„Aišku, suprantu, kad pasikeitė ir technologijos, ir Rusijos strategija, jog ji nuo marksizmo-leninizmo pasitraukė prie naujos ideologijos. Tačiau matau, kad Rusijos ir JAV varžybose didžiausią dalį užima informacinis pasipriešinimas, Vašingtonas iš esmės užima gynybinę poziciją, bandydamas išlaikyti savo galimybes kibernetinėje erdvėje ir identifikuoti Rusijos botų bei trolių aktyvumą, – kalbėjo jis. – JAV nedėjo pastangų pereiti į puolimą šioje srityje, o tai turėtų būti padaryta.“

S. Jonesas tęsė, kad R. Reagano laikais buvo sėkmingai pasitelktos kelios strategijos ir įgyvendintos operatyviniame-taktiniame lygyje. Tos strategijos jungė gynybą ir puolimą.

Ekspertas pažymėjo, kad Rusijos informacinis kišimasis į JAV gyvenimą gerokai peržengia rinkimų proceso ribas. „Tai ne tik rinkimai, o Rusijos dalyvavimas įvairiose kompanijose, tokiose, kaip „Me too“, „Black lives matter“, dėl šaudymo mokyklose ir dėl didesnės ginklų kontrolės svarstymuose. Požiūriai į tai ir taip skaldė amerikiečių visuomenę“, – teigė jis.

Pasak S. Joneso, nuo Maskvos sulaikymo dėl kišimosi į amerikiečių politiką JAV turėtų pereiti prie to, kad informaciniame pasipriešinime pateiktų savo darbotvarkę. „Manau, būtų teisinga, jei aukščiausiame lygyje, šalies prezidento lygyje Rusijai būtų duota suprasti, kad panašus įsikišimas turės akivaizdžių pasekmių. Be to, būtų gerai, jei JAV teiktų paramą laisvam informacijos srautui – ne tik Rusijoje, bet ir kaimyninėse Ukrainoje bei Moldovoje, mat šių šalių valdžioms ir pilietinėms visuomenėms reikėtų pagalbos. Ta prasme „Amerikos balso“ ir „Laisvės radijo“ darbas yra labai svarbus“, – tvirtino pašnekovas.

Raginama skelbti daugiau negatyvių žinių apie Rusijos valdžią

Kaip vieną iš receptų S. Jonesas siūlė JAV didinti informacijos kiekį apie tamsiąją Rusijos prezidento Vladimiro Putino pusę. „Galima būtų skelbti daugiau informacijos apie korupciją aukščiausiame valdžios lygyje, apie persekiojimus ir nužudymus, atliekamus Rusijos specialiųjų tarnybų, apie tai, kaip valdžia specialiai įslaptina tokius svarbius duomenis, kaip Rusijos karių ir privačios karinės kompanijos karių žūtys Rytų Ukrainoje bei Sirijoje“, – vardijo specialistas.

Strateginių ir tarptautinių tyrimų centro ekspertas įsitikinęs, kad dabartinės Rusijos atveju, politika, kurią R. Reaganas pasirinko taikyti Sovietų Sąjungai, galėtų pasiekti net geresnių rezultatų, negu prieš dešimtmečius.

Sovietų Sąjungos lyderis, pertvarkos iniciatorius Michailas Gorbačiovas ir JAV prezidentas Ronaldas Reaganas per susitikimą Ženevoje 1985 metų lapkritį. Reuters/Scanpix nuotrauka
Sovietų Sąjungos lyderis, pertvarkos iniciatorius Michailas Gorbačiovas ir JAV prezidentas Ronaldas Reaganas per susitikimą Ženevoje 1985 metų lapkritį. Reuters/Scanpix nuotrauka

Savo apžvalgą S. Jonesas baigė tokia mintimi: „Dabartinės situacijos ironija: Maskva šiandien silpnesnė, negu aštuntajame dešimtmetyje. Rusijos ekonomika silpna, Maskva neteko daugumos savo sąjungininkų Rytų Europoje, ji neturi populiarios ideologijos, kurią galėtų „parduoti“ pasauliui, ką kalbėti savo liaudį. Atėjo laikas JAV modifikuoti savo vadovėlio „Šaltasis karas“ versiją ir parengti tokią informacinę kampaniją, kuri galėtų konkuruoti su Maskvos. Dar ne vėlu.“

Rusija nebėra tokia atsilikusi, kaip sovietmečiu

Pietų Kalifornijos universiteto Anenbergo mokyklos kviestinis ekspertas Vasilijus Gatovas abejojo, kad „vadovėliu“, kurį minėjo S. Jonesas, galima būtų sėkmingai naudotis.

„Sovietų Sąjunga ir Rytų Europos blokas iš esmės buvo totalitarinės, uždaros informacijai, pasislėpusios po „geležine uždanga“ šalys, – kalbėjo jis. – Tai buvo šalys, kurių atsilikimas nuo Vakarų vis labiau jautėsi nuo aštunto dešimtmečio vidurio. Nieko panašaus dabar nestebime.“

V. Gatovo tvirtino, kad visų pirma Sovietų Sąjunga buvo labai nemoderni kaip XX amžiaus pabaigai. „Tai ne tik technologinis ir socialinės organizacijos atsilikimas, bet ir informacinis, vienų ar kitų idėjų pasiekiamumo, galimybės numatyti, nujausti ir reaguoti į iššūkius, kurie gali iškilti tiek apskritai civilizacijai, tiek konkrečioms šalims“, – vardijo jis.

Ekspertas teigė, kad sovietinės visuomenės buvo struktūrizuota nuo vaikų darželio iki kapinių. „Sovietinio žmogaus gyvenimas buvo kontroliuojamas, buvo siekiama jį perkurti pagal sovietinį įvaizdį. Nebuvo nieko panašaus į tokią ekonominė laisvę, kokia dabar yra Rusijoje, – sakė jis. – Nebuvo judėjimo laisvės, informacinio apsikeitimo galimybės. Faktiškai šalis buvo save izoliavusi, bėgant laikui šalies kultūrinis bei technologinis elitas tai pradėjo jausti kaip silpnumą, kaip civilizacijos pakraštį. Tą jausmą nebuvo sunku padidinti, R. Reaganas tai ir padarė. Sovietų Sąjungos žlugimo priežastimi tapo būtent visuomenės atsilikimo pojūtis.“

Rusijos visuomenė – abejinga

V. Gatovas įsitikinęs, kad tarp Sovietų Sąjungos ir šiuolaikinės Rusijos ideologijos yra esminis skirtumas. „Dabartinė Rusija ta prasme – atvira valstybė, turinti autoritarinį-represinį režimą. Šalies valdžia nesislepia po „geležine uždanga“, nesielgia, kaip paranojikų kompanija, bijanti apšvitinimo. Tiesiog jos politika agresyvi, siekianti taktinio išgyvenimo sąlygomis, kuriose atsidūrė“, – teigė jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ruošiasi sutikti užsienio svečius Raudonoje aikštėje per savo 66-ąjį gimtadienį. AFP/Scanpix nuotrauka
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ruošiasi sutikti užsienio svečius Raudonoje aikštėje per savo 66-ąjį gimtadienį. AFP/Scanpix nuotrauka

Eksperto požiūriu, Rusija dabar – tai visuomenė, abejinga emigracijai, net „smegenų nutekėjimu“, nesikankinanti dėl savo atsilikimo, nes jokių problemų dėl įsigijimo technologijų ir problemų, kurios atrodo ar yra šiuolaikiškos, Rusijai tarsi neegzistuoja. Tai lyg pozityvi alternatyva sovietiniam sąstingiui, nes nėra pasipriešinimo lanksčiai nacionalinei V. Putino pozicijai“, – sakė jis.

V. Gatovas padarė išvadą, kad siūlomos spaudimo priemonės kritikuoti Rusijos režimą, atskleidžiant, koks jis korumpuotas, ir kitos negatyvios informacinio poveikio priemonės greičiausiai nieko neduotų, nes Rusijos visuomenė visa tai ir taip puikiai žino.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"