Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
PASAULIS

JAV ėmė finansiškai spausti palestiniečius

 
Jungtinių Tautų Paramos ir viešųjų darbų Palestinos pabėgėliams agentūros veiklai JAV kasmet skirdavo 370 mln. dolerių / 
Jungtinių Tautų Paramos ir viešųjų darbų Palestinos pabėgėliams agentūros veiklai JAV kasmet skirdavo 370 mln. dolerių /  AFP/Scanpix nuotrauka

Baltųjų rūmų administracijos atstovai pranešė, kad Jungtinės Valstijos įšaldė daugiau kaip pusę iš 125 mln. dolerių (per 102 mln. eurų), skirtų Jungtinių Tautų agentūros, padedančios palestiniečių pabėgėliams, darbui finansuoti. Kiek anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo pagrasinęs visiškai nutraukti pagalbą palestiniečiams, jei šie atmes jo administracijos pastangas užtikrinti taikos susitarimą su Izraeliu.

Antradienį JAV pervedė Jungtinių Tautų (JT) agentūrai 60 mln. dolerių (per 49 mln. eurų), bet dar 65 mln. dolerių (53 mln. eurų) sulaikė. JT atstovų teigimu, šis sprendimas turės siaubingų padarinių šimtams tūkstančių pažeidžiamų asmenų.

Egdūnas Račius: „Nors JAV prezidentas gana dažnai atrodo neprognozuojamas, jo veiksmai atspindi tai, ką pastaraisiais dešimtmečiais JAV savo politika bandė paslėpti po kilimu. Absoliuti dauguma amerikiečių niekada nematė prasmės remti Palestinos valstybingumo.“

Jungtinės Valstijos finansuoja beveik 30 proc. JT Paramos ir viešųjų darbų Palestinos pabėgėliams agentūros (UNRWA) išlaidų. Pernai amerikiečiai skyrė jai 370 mln. dolerių (302,45 mln. eurų). Įšaldyti pinigai yra pirmos šiais metais numatytos įmokos dalis.

Sekmadienį Palestinos prezidentas Mahmoudas Abbasas griežtai sukritikavo D. Trumpo pastangas sutaikyti palestiniečius su izraeliečiais. Jis pareiškė negalintis sutikti su jokiu JAV siūlomu taikos planu, nes Baltieji rūmai praėjusių metų pabaigoje pripažino Jeruzalę Izraelio sostine. M. Abbasas taip pat pabrėžė, kad Izraelis savo veiksmais nutraukė 1993 metais pasirašytus Oslo susitarimus dėl taikos proceso.

Didžiausia rėmėja

„Tuo nieko nesiekiama nubausti“, – teigė JAV valstybės departamento atstovė spaudai Hether Nauert. Ji pridūrė, jog tenorima refomuoti JT agentūrą.

Kitas JAV pareigūnas naujienų agentūrai „Reuters“ užsiminė, kad laikas kitoms valstybės, kurių dalis – labai turtingos, prisidėti prie regiono saugumo ir stabilumo užtikrinimo.

Apie Baltųjų rūmų sprendimą pranešta praėjus dviem savaitėms, kai prezidentas D. Trumpas nusiskundė, jog už teikiamą pagalbą JAV nesulaukia „jokio dėkingumo ar pagarbos“. Jungtinės Valstijos yra didžiausios UNRWA donorės (370 mln. dolerių). Antrąją vietą užima Europos Sąjunga (ES), tačiau 2016 metais ji JT agentūrai pervedė perpus mažiau lėšų.

UNRWA buvo įkurta 1949 metais, kai kilo tuo metu didžiausia pabėgėlių krizė. Ją išprovokavo Izraelio valstybės atsiradimas 1948 metais, o vėliau – 1967-ųjų karas. Agentūra įgyvendina edukacines, sveikatos ir socialines programas. Jomis gali naudotis į savo namus negalintys grįžti Jordanijoje, Libane, Sirijoje, Gazos Ruože ir Vakarų Krante prisiglaudę palestiniečių pabėgėliai.

Profesorius Egdūnas Račius / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Profesorius Egdūnas Račius / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Palyginkime: Izraelis iš JAV kasmet gauna 3 mlrd. dolerių (apie 2,45 mlrd. eurų) karinės paramos.

Siaubingos pasekmės

Janas Egelandas, buvęs JT humanitarinių operacijų vadovas, dabar koordinuojantis organizacijos humanitarines operacijos Sirijoje, paragino kitas donores valstybes užpildyti JAV paliekamą spragą biudžete. Jo žodžiais, finansavimo nutraukimas gali turėti „siaubingų pasekmių pažeidžiamiems palestiniečių pabėgėliams visuose Vidurio Rytuose, juolab – šimtams tūkstančių vaikų Vakarų Krante ir Gazoje, Libane, Jordanijoje bei Sirijoje, nes jų išsilavinimas priklauso nuo agentūros“. J. Egelandas įspėjo, kad tokiu atveju tėvai netektų „socialinio apsaugos tinklo, kuris padeda jiems pragyventi“. Be to, finansavimo nutraukimas, pasak operacijų Sirijoje koordinatoriaus, pakirstų JT agentūros galimybes reaguoti, jei vėl įsiliepsnotų konfliktas.

Palestinos išlaisvinimo organizacija – palestiniečiams atstovaujančias skirtingas grupes vienijanti skėtinė organizacija – savo paskyroje tviteryje parašė, kad D. Trumpo administracija, regis, laikosi Izraelio politikos – siekia išardyti „vienintelę tarptautinės bendruomenės įsteigtą agentūrą, skirtą palestiniečių pabėgėlių teisėms apsaugoti“.

Danny Danonas, Izraelio ambasadorius JT, paragino visiškai panaikinti UNRWA. Jis apkaltino agentūrą netinkamai naudojant humanitarinę pagalbą ir remiant „prieš Izraelį nukreiptą propagandą.“

Priklausys nuo ES

Kaip „Lietuvos žinioms“ aiškino Vytauto Didžiojo universiteto profesorius ir islamo tyrinėtojas Egdūnas Račius, tolesnė įvykių eiga priklausys nuo to, ką nuspręs Europos Sąjunga: „Ar ji nutars, kad reikia toliau didinti įtampą tarp Europos ir JAV, ypač kai pasitraukia Didžioji Britanija, kuri ir taip visą laiką buvo 51 valstija? Jei ES kartu su Angela Merkel ir Emmanueliu Macronu priešakyje nuspręs dar labiau remti palestiniečius, šiuo požiūriu praradimai, bent jau finansiniai, bus kompensuoti. Aišku, politiniai praradimai – kiek sunkesnis reikalas.“

Kita vertus, pasak E. Račiaus, reikėtų suprasti, kad D. Trumpo veiksmai nėra kardinaliai priešingi iki šiol JAV vykdytai politikai regione. „Nors JAV prezidentas gana dažnai atrodo neprognozuojamas, jo veiksmai vis dėlto atspindi tai, ką pastaraisiais dešimtmečiais JAV savo politika bandė paslėpti po kilimu. Absoliuti dauguma amerikiečių niekada nematė prasmės remti Palestinos valstybingumo“, – priminė profesorius.

Šiandien, kai ES susiduria su didžiulėmis problemomis, sunku prognozuoti, ar Vidurio Europos valstybės, kurios, atrodo, yra labai antipalestinietiškos, palaikytų bloko sprendimą padidinti paramą UNRWA. Tokiu atveju, anot E. Račiaus, kiltų siaubingos pasekmės, pirmiausia – ekonominės, socialinės, ir jos greičiausiai virstų desperatiškomis pastangomis vėl priešintis okupacijai. „Na, o tada nežinau, ar jau galima kalbėti apie trečiąją intifadą (1987 ir 2000 metais kilę palestiniečių sukilimai prieš Izraelio okupacija – red.), bet įmanomas ir pats baisiausias scenarijus“, – svarstė profesorius.

Pyktis dėl Jeruzalės

Atvirą ir viešą palestiniečių pyktį sukėlė Baltųjų rūmų sprendimas praėjusį mėnesį pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine ir pradėti JAV ambasados perkėlimo iš Tel Avivo į ginčijamą miestą parengiamuosius darbus. Palestiniečiai pasmerkė šį amerikiečių žingsnį, nes jis esą parodė, kad JAV negali būti laikomos neutraliomis derybų tarpininkėmis.

JT valstybės narės Generalinėje Asamblėjoje didele balsų dauguma balsavo už rezoliuciją, kuria pripažino JAV pareiškimą „negaliojančiu“.

Jeruzalės statusas – Izraelio ir Palestinos konflikto šerdis. Izraelis tvirtina, kad šis miestas yra jo „amžina ir nedaloma“ sostinė, o palestiniečiai Rytų Jeruzalę, kurią Izraelis okupavo 1967 metais, laiko savo būsimos valstybės sostine.

Tarptautinė bendruomenė Izraelio pretenzijų į Jeruzalę nepripažįsta. Ji įsitikinusi, kad dėl galutinio šio miesto statuso turi būti sutarta per taikos derybas.

Nuo 1967 metų Izraelis Rytų Jeruzalėje sugriovė daugybė palestiniečių namų ir įkūrė dešimtis nausėdijų. Jose apsigyveno apie 200 tūkst. žydų. Pagal tarptautinę teisę tokie Izraelio veiksmai yra neteisėti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"