Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Japonijos ministras mėgina taisyti santykius su Kinija

 
2018 01 28 12:24
Taro Kono ir Wang Yi
Taro Kono ir Wang Yi Reuters/Scanpix nuotrauka

Japonijos užsienio reikalų ministras Taro Kono sekmadienį viešėdamas Pekine išreiškė viltį, kad abiejų šalių santykiai pagerės, ir per derybas tarėsi dėl bendrų pastangų prieš Šiaurės Korėjos branduolinio ginklavimosi programą.

Pradedamas derybas su kinų diplomatijos vadovu Wang Yi, T. Kono sakė, kad antrajai ir trečiajai didžiausioms pasaulio ekonomikoms, Kinijai ir Japonijai, „tenka didelė atsakomybė apsaugoti Azijos ir viso pasaulio stabilumą bei klestėjimą“.

Wang Yi sakė, kad Kinija atkreipė dėmesį į Japonijos premjero Shinzo Abe teigiamus pareiškimus apie dvišalių santykių plėtrą, bet pridūrė, kad sunkumų išlieka.

„Dabartinis Kinijos ir Japonijos santykių etapas yra itin svarbus. Esama teigiamos pažangos, bet išlieka daug trikdžių ir kliuvinių“, – pabrėžė jis.

Tokijas spaudė imtis griežtesnių priemonių prieš Šiaurės Korėją, pernai rugpjūtį paleidusią balistinę raketą skrieti virš Japonijos šiaurinės Hokaido salos. T. Kono pabrėžė, kad būtina sukurti vieningą frontą prieš Pchenjaną.

„Mums reikia rūpintis ne vien dvišaliais santykiais, bet taip pat dirbti kartu, kad išspręstume viso pasaulio patiriamas problemas, ypač Šiaurės Korėjos klausimą, opų visai tarptautinei bendrijai“, – sakė T. Kono.

Numatoma, kad T. Kono taip pat tarsis dėl pavasarį Tokijuje galinčio įvykti trišalio susitikimo tarp Kinijos, Pietų Korėjos ir Japonijos lyderių.

Po šių derybų T. Kono planuoja susitikti su Kinijos aukšto rango politikos patarėju Yang Jiechi, Valstybės Tarybos nariu, taip pat pasimatyti su kitais svarbiais lyderiais, galbūt ir su prezidentu Xi Jinpingu.

Abiejų šalių santykiai smarkiai pašlijo 2012 metais – Kinija įtūžo dėl Japonijos sprendimo nacionalizuoti Tokijo administruojamas negyvenamas Rytų Kinijos jūros salas, į kurias pretenzijas reiškia Pekinas.

Padėtį iš dalies normalizuoti padėjo 2014 metais surengtas Sh. Abe vizitas Pekine, bet abipusis nepasitikėjimas išlieka didelis, ypač sprendžiant klausimą dėl ginčijamų salų, kurias japonai vadina Senkaku, o kinai – Diaoju. Be to, į šias salas pretenduoja Taivanas, vadinantis jas Diaojutai.

Anksčiau šį mėnesį Tokijas išreiškė susirūpinimą dėl Kinijos povandeninio atakos atomlaivio, pastebėto plaukiojančio šalia Japonijos teritorinių vandenų. Vėliau šis laivas išniro tarptautiniuose vandenyse, iškėlęs Kinijos vėliavą.

Japonijos žiniasklaida citavo gynybos ministrą Itsunori Onodera, po šio incidento sakiusį žurnalistams, kad Tokijas „smarkiai susirūpinęs dėl įtampą vienašališkai didinančių veiksmų“ ir kad į juos bus „staigiai atsakyta, jeigu įvyks panašus incidentas“.

Be to, šį mėnesį trys Kinijos pakrančių apsaugos laivai kirto akvatoriją prie minėtų salų Rytų Kinijos jūroje, Japonijos laikomą jos teritoriniais vandenimis. Toks „įsibrovimas“ buvo jau trečias šį mėnesį.

Abu incidentai laikomi Kinijos mėginimais patikrinti Japonijos gebėjimą patruliuoti toje zonoje ir aptikti įsibrovimus.

Abiejų šalių priešiškumas daugiausiai susijęs su Pekino tebejaučiamomis nuoskaudomis dėl žiaurios Japonijos imperijos invazijos ir didelės Kinijos teritorijos dalies okupacijos 1937–1945 metais. Daugeliui kinų atrodo, kad Japonija nepakankamai atgailavo už savo veiksmus. Šias nuotaikas dar labiau kursto valdančiosios Kinijos komunistų partijos nacionalistinė propaganda mokyklose ir valstybinėje žiniasklaidoje.

Tačiau Japonijos ir JAV karinis aljansas šiuo metu yra stipresnis nei kada nors anksčiau, o Japonija į Kinijos teritorines pretenzijas neseniai atsakė atidarydama Tokijuje muziejų, pateikiantį įrodymų, esą pagrindžiančių japonų poziciją.

Gana geri Kinijos ryšiai su Pietų Korėja, dar viena artima JAV sąjungininke, irgi pablogėjo dėl Pekino reikalavimų, kad Seulas atsisakytų modernios priešraketinės gynybos sistemos, turinčios apsaugoti nuo Pchenjano atakų grėsmės.

Pietų Korėja atsisako tai padaryti, bet Pekinas pastaruoju metu sušvelnino savo poziciją, sulaukęs Seulo patikinimo, kad Didžiausio aukščio oro erdvės gynybos sistema (Terminal High Altitude Air Defense, THAAD) nebus plečiama.

Vilčių, kad susitaikymas bus stiprinamas, pagausėjo lapkritį, kai Japonijos, Pietų Korėjos ir Kinijos pareigūnai susitiko Filipinuose aptarti galimybių surengti trišalį viršūnių susitikimą. Šių šalių lyderiai paskutinį kartą buvo susitikę 2015 metais.

Japonijos žiniasklaida praneša, kad Tokijas tikisi susitarti Sh. Abe kelionės į Kiniją vėliau šiais metais, o ateinančiais metais Japoniją turėtų aplankyti Xi Jinpingas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"