Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
PASAULIS

J.-C. Junckerio odisėja po Vakarų Balkanus

 
Pirmadienį Jeanas-Claude"as Junckeris aplankė Serbiją ir susitiko su jos prezidentu Aleksandru Vučičiumi. /
Pirmadienį Jeanas-Claude'as Junckeris aplankė Serbiją ir susitiko su jos prezidentu Aleksandru Vučičiumi. / AFP/Scanpix nuotraukos

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris šiomis dienomis keliauja po Vakarų Balkanus. Šešios šio regiono valstybės – Makedonija, Albanija, Serbija, Juodkalnija, Bosnija ir Hercegovina, Kosovas – viliasi tapti Europos Sąjungos (ES) narėmis.

J.-C. Junckerio žodžiais, turas per Vakarų Balkanus galėtų būti vertinamas kaip padrąsinimo gestas. Ši kelionė prasidėjo sekmadienį ir turėtų baigtis rytoj. Vasarį ES atskleidė planą iki 2025 metų suteikti narystę kai kurioms Balkanų valstybėms. Tačiau ši data neturėtų būti suprantama kaip garantija.

Kaip teigė J.-C. Junckeris, tai tiesiog turėtų paskatinti potencialių narių vyriausybes imtis reikiamų politinių reformų, gerbti įstatymo viršenybę, kovoti su korupcija, užtikrinti spaudos laisvę, skatinti ekonomiką ir išspręsti konfliktus su savo kaimynais. Europos Komisijos pareigūnai sakė, kad naujos narės bus priimtos tik tuo atveju, jeigu bus padaryta pažanga minėtose srityse.

Juodkalnija ir Serbija šiuo metu yra vienintelės kandidatės, pradėjusios stojimo į ES derybas.

Kitos – Albanija ir Makedonija?

Derybos dėl narystės yra sudarytos iš 35 skyrių, apimančių tokias sritis kaip ekonomika, energetika, įstatymo viršenybė, žmogaus teisės. Tai procesas, kurio metu šalis kandidatė derasi dėl visos ES teisės (acquis communautaire) perėmimo ir įgyvendinimo sąlygų.

Juodkalnija ir Serbija šiuo metu yra vienintelės kandidatės, pradėjusios stojimo į ES derybas. Juodkalnija derybas dėl narystės pradėjo 2012 metais, o pernai tapo NATO nare. Derybose su šia Balkanų valstybe jau atidaryti iš viso 30 skyrių. Tuo metu su Serbija, kuri šį procesą pradėjo 2014-ųjų sausį, atverta 12 skyrių.

Slovėnijos užsienio reikalų ministras Karlas Erjavecas pareiškė, kad nerealu manyti, jog minėtos dvi šalys iki 2025-ųjų bus pasirengusi narystei ES. „Slovėnija 20 metų vystė dialogą su Kroatija, kad rastų sprendimą dėl sienos tarp Slovėnijos ir Kroatijos. Tas pats vyksta ir su Kroatija ir Serbija: 26 metai“, – teigė jis.

Aukšto rango ES plėtros pareigūnas Johannesas Hahnas užsiminė, kad netrukus prasidės oficialios stojimo derybos su Albanija ir Makedonija. Visų šešių Vakarų Balkanų valstybių stojimo veiksmų planai bus paskelbti vasarą ir rudens pradžioje. Jie bus specialiai pritaikyti kiekvienai šaliai.

Šešiose Vakarų Balkanų valstybėse gyvena per 18 mln. žmonių. Plėtros procesas – didesnio ekonominio ir politinio stabilumo šiame regione pagrindas.

Neišspręsti konfliktai

Kalbėta, kad per šią kelionę J.-C. Junckeris atkreips dėmesį į regioną slegiančius konfliktus. Kosovas – vienas didžiausias iššūkių. 2008 metais ši Serbijos provincija vienašališkai paskelbė nepriklausomybę. Ne visos ES narės pripažino naują Kosovo statusą, tam, aišku, prieštarauja ir Belgradas. Briuselis aiškiai parodė, kad šį ilgalaikį konfliktą reikia išspręsti, jeigu Kosovas ir Serbija nori įstoti į ES.

Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius bandė įtikinti savo tautiečius, kad jie galiausiai turės pripažinti Kosovą. „Turėsime sumokėti tam tikrą kainą, jei norime savo ateitį sieti su Europa“, – dėstė jis artėjant Europos Komisijos pirmininko vizitui. Jau ketverius metus ES siekia, kad abi šalys susitaikytų, bet nesėkmingai. Tikimasi, kad J.-C. Junckerio viešnagė paspartins stringančias derybas.

Vakarų Balkanų regionas vis dar nėra susidorojęs su praėjusio amžiaus dešimtąjį dešimtmetį įvykusio kruvino Jugoslavijos žlugimo padariniais. Pavyzdžiui, Kroatija (ES narė) ir Serbija vis dar nesutaria, kas turėtų kompensuoti per karą padarytą žalą.

Europos Komisijos pirmininkas Makedonijoje viešėjo sekmadienį.
Europos Komisijos pirmininkas Makedonijoje viešėjo sekmadienį.

Tuo metu ES narė Graikija prieštarauja savo šiaurinės kaimynės Makedonijos pavadinimui. Atėnų teigimu, Makedonijos pavadinimas reiškia, kad Skopjė gali turėti pretenzijų į Graikijos to paties pavadinimo istorinio šiaurinio regiono teritoriją ir paveldą.

Kaip sakė J.-C. Junckeris, visos problemos turi būti išspręstos, tačiau reikia apsišarvuoti kantrybe. „Praėjo 45 metai, kol Vokietija ir Liuksemburgas galiausiai pasiekė susitarimą dėl karo reparacijų“, – pridūrė Europos Komisijos pirmininkas. Jis anksčiau buvo Liuksemburgo ministru pirmininku.

Senbuvės nesutaria

ES Tarybai pirmininkaujančios Bulgarijos iniciatyva gegužę Sofijoje rengiamas specialus ES ir Vakarų Balkanų viršūnių susitikimas. Tai galėtų padėti paspartinti šių šalių prisijungimo prie ES derybas.

Bulgarijos premjeras Boiko Borisovas perspėjo, kad dabar pats laikas Bendrijai plėstis į Balkanus, nes nuolat didėja nerimas dėl Maskvos įtakos šiam regionui. „Jeigu plėtra neįvyks dabar, kito laiko jai nebebus, – sakė jis. – Kitu atveju Kinija, Rusija ir Turkija savo planus šiam regionui pradės įgyvendinti jau šiandien.“

Vengrijos ministro pirmininko Peterio Szijjarto teigimu, 2025-ieji jau gali būti per vėlu Juodkalnijai ir Serbijai. „Akivaizdu, kad JAV, Rusija, Turkija turi savo strategijas Vakarų Balkanams. Tik ES šiuo klausimu yra labai lėta“, – pareiškė jis.

Tačiau Vokietija ir kitos ES valstybės šiuo klausimu yra santūresnės. Pavyzdžiui, Vokietijos kanclerė Angela Merkel dar nepateikė pastabų dėl galimo naujų valstybių stojimo į ES 2025 metais. Kritikai baiminasi, jog dėl Vakarų Balkanų šalių gali sustiprėti Rusijos ir Kinijos įtaka Briuselyje. Be kita ko, ES gali pasklisti nacionalizmas, populizmas, korupcija ir organizuotas nusikalstamumas.

J.-C. Junckeris pareiškė, kad per jo kadenciją, kuri baigsis 2019-aisiais, ES naujų narių nepriims, bet tolesnė plėtra į Balkanus bus reikalinga siekiant išlaikyti stabilumą kaimynystėje. Kritikų teigimu, tokia pozicija demotyvavo narystės siekiančias valstybes.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"