Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Izraelio premjero manevrai užminė mįslę

 
Šiuo metu Izraelyje yra apie 42 tūkst. migrantų iš Afrikos.
Šiuo metu Izraelyje yra apie 42 tūkst. migrantų iš Afrikos. AFP/Scanpix nuotrauka

Savaitės pradžioje Izraelis paskelbė, kad su Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūra susitarė dėl afrikiečių migrantų, kuriems grėsė deportacija, perkėlimo. Tačiau praėjus vos kelioms valandoms po šios žinios premjeras Benjaminas Netanyahu žengė gana netikėtą žingsnį – sustabdė jau pasirašytą susitarimą, o netrukus jį nutraukė.

„Kiekvienais metais priimu tūkstančius sprendimų, naudingų Izraelio valstybei ir piliečiams, – kalbėjo premjeras. – Tačiau kartais pasitaiko tokių, kuriuos reikia persvarstyti“. B. Netanyahu aiškino, kad susitarimą teko atšaukti prasiveržus dešiniųjų kritikai. Vyriausybės vadovas šiuo metu patiria didelį politinį spaudimą ir dėl korupcijos tyrimų.

Benjaminas Netanyahu aiškino, kad susitarimą teko atšaukti prasiveržus dešiniųjų kritikai.

Izraelis pirmadienį nurodė, kad su JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR sudarė susitarimą, turėjusį pakeisti prieštaringai vertinamą planą deportuoti afrikiečius migrantus. Pagal naująjį planą, mažiausiai 16 250 asmenų per penkerius metus turėjo būti išsiųsti į juos sutinkančias priimti Vakarų šalis, tarp kurių B. Netanyahu paminėjo Vokietiją ir Italiją. Tiesa, pastarosios pareiškė nieko nežinojusios apie kokį nors susitarimą.

Grėsmė žydiškumui

Didelis atvykėlių srautas pasiekė Izraelį 2007 metais per tuo metu prastai saugotą sieną su Egiptu. Vėliau to ruožo apsauga buvo sustiprinta, tad jos neteisėto kirtimo atvejų dabar beveik nebepasitaiko.

Dėl didelės migrantų koncentracijos Tel Avivo pietinė dalis kartais vadinama mažąja Afrika. Žydai ėmė skųstis padidėjusiu nusikaltimų skaičiumi ir spaudė vyriausybę imtis veiksmų.

Religingieji ir konservatyvių pažiūrų politikai tvirtina, kad musulmonų ir krikščionių afrikiečių buvimas šalyje kelia grėsmę žydiškumui. Nelegalūs migrantai, anot premjero, yra blogiau už teroristus, veikiančius Sinajaus pusiasalyje.

Grupė izraeliečių tučtuojau pasmerkė naująjį susitarimą ir pareiškė, kad jis daro gėdą Izraelio valstybei. Keli valdančiosios koalicijos politikai piktinosi nebuvę informuoti apie šį planą prieš B. Netanyahu biurui jį paskelbiant. Tarp jų buvo kraštutinės dešiniosios partijos „Žydų namai“ deleguota teisingumo ministrė Ayelet Shaked. Šios politinės jėgos švietimo ministras Naftali Bennettas savo ruožtu priekaištavo, jog susitarimas paverstų Izraelį migrantų rojumi, ir ragino premjerą persigalvoti.

Buvęs Izraelio vidaus reikalų ministras Gideonas Sa’aras, partijos „Likud“ narys, galintis ateityje mesti rimtą iššūkį B. Netanyahu, taip pat kritikavo susitarimą. Jo žodžiais, pasilikti tiek daug nelegalių migrantų yra didžiulė klaida. „Tai rodo šalies silpnumą ir skatina nelegalią imigraciją“, – sakė politikas.

Sudano ir Eritrėjos piliečiai

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu.AFP/Scanpix nuotrauka
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu.AFP/Scanpix nuotrauka

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiuo metu Izraelyje yra apie 42 tūkst. migrantų iš Afrikos. Dauguma šių žmonių atkeliavo iš karo nuniokoto Sudano ir nusikaltimais žmoniškumui kaltinamos Eritrėjos. Žmonės sako, kad bėga nuo persekiojimo ir ieško saugumo, tačiau Izraelio teigimu, tai daugiausia ekonominiai migrantai.

Repatriacijos atveju šiems asmenims gali grėsti įkalinimas arba iškilti kitokių pavojų, tad Izraelis anksčiau ketino juos perkelti į vieną neįvardytą Afrikos valstybę. Kalbėta, jog ta šalis veikiausiai yra Ruanda arba Uganda. Pirminio plano įgyvendinti nepavyko, mat „trečioji šalis“ nesutiko priimti priverstinai deportuojamų asmenų. Pirmadienį paaiškėjo, kad jis keičiamas kitu, tačiau ir šis patyrė fiasko.

Žydai ėmė skųstis padidėjusiu nusikaltimų skaičiumi ir spaudė vyriausybę imtis veiksmų.

Izraelis jau kurį laiką įvairiomis priemonėmis stengiasi sumažinti Izraelyje esančių nelegalių migrantų skaičių. Sausį asmenims, savanoriškai paliekantiems Izraelį, buvo siūloma išmokėti po 3,5 tūkst. dolerių ir lėktuvo bilietą. Tačiau kritikai sakė, kad tai prasilenkia su etika, be to, pažeidžia vietos ir tarptautinę teisę.

Kovo viduryje Izraelis uždarė šalyje veikiantį migrantų sulaikymo centrą. Dalis Holoto gyventojų buvo perkelta į netoliese esantį Saharonimo kalėjimą, o kiti įsipareigojo patys išvykti iš žydų valstybės. Centre galėjo gyventi 1200 žmonių, kuriems buvo leidžiama dienos metu iš jo išvykti dirbti. Jo išlaikymas kasmet atsieidavo apie 250 mln. šekelių. Valdžia nusprendė šiuos pinigus skirti kitoms reikmėms, pavyzdžiui, migrantų, apsistojusių Tel Avivo pietuose, gyvenimo sąlygoms gerinti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"