Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Istorinė diena: JAV atidaro ambasadą Jeruzalėje

 
2018 05 14 8:46
Musulmonai rengia protestus dėl tokio JAV žingsnio / 
Musulmonai rengia protestus dėl tokio JAV žingsnio /  Reuters/Scanpix nuotrauka

Jungtinės Valstijos pirmadienį perkels savo ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę, nors šį prezidento Donaldo Trumpo sprendimą, atmetusį dešimtmečių senumo precedentą, jau kelis mėnesius kritikuoja tarptautinė bendruomenė, o palestiniečiai rengia audringus protestus.

Baltųjų rūmų delegacija ir Izraelio pareigūnai ruošiasi pirmadienio popietę įvyksiančiai naujos ambasados atidarymo ceremonijai. Prognozuojama, kad palestiniečiai tuo metu rengs didelius protestus prie Gazos Ruožo sienos su Izraeliu ir galbūt kitose vietose.

Izraelis visą miestą laiko savo amžina ir nedaloma sostine, o palestiniečiai trokšta, kad Rytų Jeruzalė taptų jų būsimos valstybės sostine.

Nerimaujama, kad protestai Gazoje gali vėl pareikalauti žmonių gyvybių, jeigu palestiniečiai mėgins gadinti pasienio tvorą arba per ją prasiveržti kitapus sienos budinčių izraeliečių snaiperių akivaizdoje.

D. Trumpas ginčijamą Jeruzalės miestą paskelbė pripažįstantis Izraelio sostine gruodžio 6-ąją, o naujosios ambasados inauguracija vyks regione smarkiai padidėjus įtampai.

Praeitą savaitę D. Trumpas paskelbė, kad Jungtinės Valstijos traukiasi iš 2015 metų tarptautinio susitarimo dėl Irano branduolinės programos. Dviem dienomis vėliau Izraelio pajėgos smogė dešimtims iraniečių taikinių Sirijos teritorijoje.

Izraelis pareiškė, kad šie smūgiai yra atsakas į izraeliečių pajėgų okupuotose Golano Aukštumose apšaudymą raketomis, esą įvykdyto Irano pajėgų.

D. Trumpo administracija žadėjo atnaujinti įstrigusį Artimųjų Rytų taikos procesą, bet ambasados perkėlimas pakurstė aistras visame pasaulyje.

Sekmadienį teroristų tinklo „Al Qaeda“ lyderis Aymanas al Zawahiri paskelbė naują pranešimą. Pasak jo, Amerikos sprendimas įrodo, kad derybos ir „nuolaidžiavimas“ nepadėjo išpildyti palestiniečių siekių, todėl musulmonai raginami vykdyti džihadą prieš Jungtines Valstijas.

D. Trumpo politika „buvo aiški ir nedviprasmiška; jis atskleidė šiuolaikinio kryžiaus žygio tikrąjį veidą, kai atsitraukimas ir nuolaidžiavimas jų neveikia – tik priešinimasis šauksmu ir džihadu“, – sakoma A. al Zawahiri pareiškimo tekste, išverstame džihadistų tinklalapius stebinčios organizacijos SITE.

Atidarymo ceremonijoje, prasidėsiančioje 16 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, dalyvaus apie 800 svečių, bet paties D. Trumpo nebus. Ambasada įsikurs pastate, kur iki šiol veikė JAV konsulatas Jeruzalėje.

Vašingtono delegacijai vadovaus JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Johnas Sullivanas. Joje taip pat bus D. Trumpo žmona Ivanka ir jos vyras Jaredas Kushneris, abu dirbantys Baltųjų rūmų padėjėjais, ir iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas.

„Sostinė visiems laikams“

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, ne kartą pareiškęs, kad D. Trumpo sprendimas yra „istorinis“, su svečiais iš Amerikos susitiko per sekmadienio vakarą surengtą priėmimą.

„Jeruzalė buvo žydų tautos sostinė pastaruosius 3 000 metų, – sakė jis. – Ji buvo mūsų valstybės sostinė pastaruosius 70 metų. Ji išliks mūsų sostinė visiems laikams.“

J. Sullivanas sakė, kad ambasados perkėlimas žymi „seniai vėluojantį tikrovės pripažinimą“.

Prieš ceremoniją Izraelio policija ir kariuomenė imsis didelio masto saugumo priemonių.

Aplink ambasadą ir aplinkiniuose kvartaluose bus sutelkta apie tūkstantis policininkų, sakė policijos atstovas Micky Rosenfeldas.

Izraelio kariškiai sakė, kad prie sienos su Gazos Ruožu ir okupuotame Vakarų Krante budinčių karių skaičius bus padidintas beveik dvigubai.

Izraeliečiai pradėjo švęsti jau sekmadienį: dešimtys tūkstančių žmonių dalyvavo Jeruzalės dienos eitynėse; kai kurie nešė Jungtinių Valstijų vėliavas.

Per šias kasmetines iškilmes Izraelyje minimas miesto „pakartotinis suvienijimas“ per 1967 metų Šešių dienų karą.

1967-aisiais Izraelis okupavo Vakarų Krantą ir Rytų Jeruzalę ir pastarąją vėliau aneksavo. Tarptautinė bendruomenė šio žingsnio niekada nėra pripažinusi.

JAV ambasados perkėlimo data taip pat yra simboliška kitais atžvilgiais: gegužės 14-ąją minimos Izraelio valstybės įkūrimo 70-osios metinės.

Tačiau kitą dieną palestiniečiai minės „katastrofos“ (arab. Nakba) pradžios metines, kai daugiau kaip 700 tūkst. jų tautiečių pabėgo arba buvo išvaryti iš savo namų per 1948 metų karą, kuriantis Izraeliui.

Palestiniečiai planuoja protestuoti abi dienas.

Išbrauktas klausimas

Kelias pastarąsias savaites nuo kovo 30 dienos Gazos Ruožo pasienyje vyko protestai ir susirėmimai, per kurias nuo izraeliečių ugnies žuvo 54 palestiniečiai.

Per šiuos neramumus nebuvo sužeistas nė vienas izraelietis. Kariuomenė buvo kritikuojama dėl neproporcingo jėgos naudojimo.

Izraelis tvirtina, kad šaudoma tik siekiant sustabdyti infiltruotis mėginančius palestiniečius, užkirsti kelią atakoms ir pasienio tvoros gadinimui. Izraelio blokuojamą Gazos Ruožą valdantis islamistų judėjimas „Hamas“ taip pat buvo kaltinamas mėginantis pasinaudoti šiais protestais kaip priedanga smurto veiksmams.

Jeruzalės statusas – bene opiausias Izraelio ir Palestinos konflikto klausimas.

Izraelis visą miestą laiko savo amžina ir nedaloma sostine, o palestiniečiai trokšta, kad Rytų Jeruzalė taptų jų būsimos valstybės sostine.

Per dešimtmečius nuo 1967-ųjų tarptautinė bendruomenė laikėsi bendros pozicijos, kad miesto statusas turi būti sprendžiamas derybomis, bet D. Trumpas šio kompromiso nepaisė ir išprovokavo pasipiktinimą daugelyje šalių.

Jis argumentavo, kad išbraukus Jeruzalės klausimą iš derybų darbotvarkės turėtų tapti lengviau susitarti dėl taikos, bet daugelis pabrėžė, kad prezidentas nekalbėjo apie jokias atsakomąsias izraeliečių nuolaidas.

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) sekmadienį sakė, kad JAV „uoliai dirba“ dėl taikos proceso, anot jo, „tikrai nemirusio“.

D. Trumpui gruodį paskelbus savo sprendimą dėl Jeruzalės, protestų kilo daugelyje Artimųjų Rytų ir musulmoniškų šalių.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"