Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Ispanijai gresia nuslysti į politinį nestabilumą

 
2018 06 01 9:00
Politikos veteranas Mariano Rajoy nori  užbaigti savo ketverių metų kadenciją ir išvengti pirmalaikių rinkimų. / 
Politikos veteranas Mariano Rajoy nori užbaigti savo ketverių metų kadenciją ir išvengti pirmalaikių rinkimų. /  Reuters/Scanpix nuotrauka

Per du dešimtmečius Ispanijos ministras pirmininkas Mariano Rajoy patyrė ir pergalių, ir pralaimėjimų, 2012 metais išvairavo šalį per bankų krizę, nors ir buvo priverstas prašyti Europos Sąjungos pagalbos, bet šiandien jo laukia dar vienas išbandymas.

Po neramios savaitės Italijos politikoje dar vienu nestabilumo židiniu Pietų Europoje gali tapti Ispanija – premjerui M. Rajoy gresia balsavimas dėl nepasitikėjimo.

Ispanija kelia mažesnį pavojų Europos projektui nei Italija, nes nė viena pagrindinė partija nesiekia atsisakyti euro ir konfrontuoti su Europos Sąjunga.

Kitaip nei Italijoje, kur svarbiausi klausimai yra vangi ekonomika ir euras, Ispanijoje problema tapo pats M. Rajoy ir korupcijos skandalas, susijęs su jo Liaudies partija. Praėjusią savaitę Ispanijos nacionalinis teismas nuteisė 29 asmenis, verslininkus ir politikus, įskaitant buvusį partijos iždininką, įsipainiojusius į kyšininkavimo schemą, padėjusią finansuoti valdančiąją šalies partiją. Po šio verdikto opozicinė Socialistų partija panūdo nuversti M. Rajoy. Parlamente vyksta audringi debatai dėl to, ar rengti balsavimą dėl nepasitikėjimo vyriausybe.

Prieš dvejus metus Ispanija buvo patekusi į politinę aklavietę, kai dveji iš eilės rinkimai nedavė aiškaus rezultato, bet galiausiai prie trapios mažumos vyriausybės vairo stojo M. Rajoy. Nauji rinkimai gali sukurti tą pačią kaip Italijoje neaiškumo situaciją, kuri drebina rinkas ir politiką Pietų Europoje. Abiem šalims būdinga tai, kad politinę sistemą suskaldė naujos partijos, iškilusios po finansų krizės, kuri pakirto pasitikėjimą dešimtmečius politikoje dominavusiomis tradicinėmis partijomis. Tačiau Ispanijoje, skirtingai nei Italijoje, nė viena iš pagrindinių partijų nesiekia atsisakyti euro ir konfrontuoti su Europos Sąjunga. Dėl to Ispanija kelia mažesnį pavojų Europos projektui. Šį skirtumą lėmė skirtingi keliai, kuriuos abi šalys pasirinko, kad išbristų iš skolų krizės. Europa tik dabar pradeda ją įveikti.

Ispanai tapo turtingesni už italus

Italija vengė skausmingų ekonominių ir politinių reformų ir jos ekonomika toliau smarkiai šlubčioja: valstybės skola lieka didžiausia po Graikijos, augimas menkas. Tuo metu M. Rajoy ėmėsi gana griežtų taupymo priemonių. Jos skaudžiai atsiliepė ispanų pajamoms ir darbo vietoms, bet atkūrė ekonomikos augimą. Šiemet pirmą kartą per abiejų šalių narystės Europos Sąjungoje istoriją ispanai aplenkė italus pagal bendrąjį vidaus produktą. Tikimasi, kad Ispanijos ekonomika šiemet augs 2,7 proc. – mažiau nei 2017 metais, kai augimas siekė 3,1 proc., bet vis tiek rodiklis viršija euro zonos vidurkį.

Kita vertus, Ispanija susidūrė su separatizmo problema šiaurės rytiniame Katalonijos regione. M. Rajoy užkirto kelią Katalonijos atsiskyrimui nuo Ispanijos. Iš tiesų dabar jo likimas priklauso ir nuo įstatymų leidėjų nacionalistų iš Katalonijos bei Baskijos. Bet dar labiau jis priklauso nuo mažesnės, į verslą orientuotos partijos „Ciudadanos“. Ji susikūrė Katalonijoje, bet griežtai pasisako prieš regiono nepriklausomybę. Tai lėmė jos populiarumą visoje šalyje.

„Ciudadanos“ nenori, kad socialistai sudarytų vyriausybę. Vietoj to partija spiria M. Rajoy sušaukti pirmalaikius rinkimus, bet 63 metų premjeras, Europos politikos veteranas, jau pareiškė parlamentarams, jog ketina užbaigti savo ketverių metų kadenciją ir išvengti pirmalaikių rinkimų. Tokiu atveju „Ciudadanos“ vis tiek nori, kad parlamentas patvirtintų laikiną technokratų vyriausybę ir ji dirbtų iki rinkimų, kurie turėtų įvykti vėliau šiemet. Šis antagonizmas tarp „Ciudadanos“ ir socialistų palieka galimybę M. Rajoy sausam išlipti iš vandens.

Proeuropietiška „Ciudadanos“ laikoma partija, labiausiai pasiryžusia vykdyti Ispanijos ekonomikai būtinas struktūrines reformas ir neleisti valstybei subyrėti dėl regionų separatizmo. Tačiau nė viena partija neturi parlamente daugumos ir tik „Ciudadanos“ nori naujų rinkimų, nes tikisi juos laimėti – tai rodo apklausos. Rinkimai nebūtų palankūs dviem Ispanijos kairiųjų partijoms – socialistams ir „Podemos“. Dėl vidinių vaidų 2016 metais jos nesugebėjo sudaryti alternatyvios koalicinės vyriausybės, kuri būtų pakeitusi M. Rajoy.

Pedro Sanchezas pernai netikėtai buvo perrinktas Socialistų partijos pirmininku, nors prieš tai per vidinį perversmą iš posto buvo pašalintas ir atsisakė savo kėdės parlamente. Neseniai iš pirmininko posto vos neišlėkė ir „Podemos“ lyderis Pablo Iglesias, bet išgyveno partijos narių balsavimą dėl nepasitikėjimo. Pasipiktinimas kilo, kai jis prie Madrido įsigijo ypač brangų namą, nors pats visuomet kritikavo prabangų politikų gyvenimą ir puikavosi savo kuklumu.

Pirmą kartą nuteista partija

Esant tokioms aplinkybėms, kai opozicinių partijų interesai labai skirtingi, socialistų iniciatyva nuversti M. Rajoy gali būti nesėkminga. Vis dėlto net jei išliks, M. Rajoy ir jo konservatorai bus silpnesni nei iki šiol. Premjeras ir kiti Liaudies partijos nariai pripažįsta, jog verdiktas sukčiavimo byloje pakerta pasitikėjimą jais, bet pabrėžia, jog šis sukčiavimas nesusijęs su dabartine Ispanijos administracija ir tik mažytė partijos politikų grupelė susitepė kyšininkavimu. M. Rajoy neigė ką nors žinojęs apie partijos „tepimo fondą“.

Ilgai nagrinėta byla susijusi su didžiule „dėkingumo mokesčių“ schema, pagal kurią bendrovės mainais į sutartis duodavo kyšius buvusiems Liaudies partijos parlamentarams ir valstybės tarnautojams. Šios schemos sumanytoju laikomam verslininkui Francisco Correai skirta beveik 52 metų laisvės atėmimo bausmė, o Liaudies partijos buvęs iždininkas Luisas Barcenasas praleis už grotų 33 metus ir turės sumokėti 44 mln. eurų baudą. Visi už pasipelnymą iš valstybės užsakymų nuteisti asmenys gavo daugiau nei 300 metų kalėjimo bausmes kartu sudėjus, partijai nurodyta sugrąžinti 245 tūkst. eurų, gautų per minėtą schemą rinkimų finansavimui.

Vis dėlto didžioji dalis Ispanijos žiniasklaidos neremia P. Sanchezo siekių perimti valdžią iš M. Rajoy ir palaiko naujų rinkimų idėją. Didžiausias Ispanijos dešiniosios pakraipos laikraštis „El Mundo“ rašė, kad šalį apėmė „labai gili politinė krizė“, kuri gali baigtis vyriausybės žlugimu, ir reikalavo, kad M. Rajoy sušauktų pirmalaikius rinkimus. Didžiausio Ispanijos laikraščio „El País“ nuomone, pirmalaikiai rinkimai būtų mažiau žalinga išeitis siekiant sudaryti naują stabilią ir nuoseklią vyriausybę. Tačiau abu laikraščiai pasisakė prieš nestabilios socialistų vyriausybės atėjimą į valdžią tokiu metu, kai ekonomika dar tik stojasi ant kojų. Nauji rinkimai Ispanijoje būtų jau treti nuo 2015 metų gruodžio.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"