Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Ispanija tarsi uždelsto veikimo bomba

 
Vincentas Werneris./ nos.nl nuotrauka
Vincentas Werneris./ nos.nl nuotrauka

Vincentas Werneris – Nyderlandų ekonomistas, knygos „It Is Not What It Is: The Real (s)Pain of Europe“ autorius. Septyniolika metų Ispanijoje pragyvenęs vyras pateikia penkis aspektus, galinčius nugramzdinti Ispaniją į krizę ir kartu pakenkti Europos stabilumui.

1. Jaunimas

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, Ispanijoje 26 proc. jaunuolių nestudijuoja arba nedirba. Viena vertus, jie pamato, kad universitetinis išsilavinimas nebūtinai atveria karjeros galimybes. Motyvaciją taip pat mažina maži atlyginimai ir nesąžiningi darbdaviai. Vis daugiau ispanų vyksta gyventi ir dirbti į kitas šalis. Valstybei nesirūpinant savo žmonėmis, gali prasiveržti smurtas ar sustiprėti kokia nors ideologija.

2. Biurokratija

1978 metais Ispanijos teritorija buvo padalyta į 17 autonominių regionų. Šalyje atsirado keturi valdžios lygmenys: nacionalinis, regioninis, provincijos ir vietos. Su decentralizacija atsirado abejotinos būtinybės darbo vietų, o kartu ir biurokratinė painiava. Valstybinių bendrovių gausa išpūtė Ispanijos skolą. Tai ketvirta pagal dydį Europos Sąjungos (ES) ekonomika, tad blogi jos rodikliai turi neigiamos įtakos ir Bendrijai.

3. Policija

Ispanijoje yra daugiau kaip 15 regioninių ir nacionalinių policijos tarnybų. Dėl to kyla problemų, kai tenka keistis svarbia informacija. Tarkime, vėluojanti duomenų sklaida apie teroristų kuopeles gali turėti liūdnų pasekmių ir kelti pavojų ES piliečiams.

4. Teismai

Ispanijos politinės ir teismų sistemos sąveika kelia įtarimų dėl skaidrumo. Tai kenkia ir visos ES įvaizdžiui. Pernai premjeras Mariano Rajoy davė parodymus didelėje korupcijos byloje, susijusioje su buvusiais jo konservatyvios Liaudies partijos nariais. Daug kitų Ispanijos politikų, tarp jų buvęs ministras pirmininkas Jose Maria Aznaras, taip pat turėjo reikalų su teisėsauga, tačiau postus išlaikė.

5. Politika

AFP/Scanpix nuotrauka
AFP/Scanpix nuotrauka

Dėl Katalonijos nepriklausomybės siekio Ispaniją pernai sukaustė politinė krizė. Tiek centrinė, tiek regiono vyriausybės parodė pasauliui, kad nesugeba palaikyti dialogo ir išspręsti sudėtingų problemų. Neseniai imta kalbėti apie planus surengti referendumą dėl „Katalonijos respublikos“ Konstitucijos. Jei Katalonija atsiskirtų, jos pavyzdžiu galėtų pasekti ir kitų Europos valstybių regionai. Tai būtų didžiulis smūgis Senajam žemynui.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"