Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Išmatavo imigrantų laimę: JK – toli nuo lyderių

 
AFP/Scanpix nuotrauka

Naujausias Pasaulio laimės indekso tyrimas rodo, kad Jungtinė Karalystė nepatenka tarp šalių, kuriose imigrantai jaučiasi geriausiai. Tačiau migracijos srautai rodo ką kita – ši kryptis lieka populiariausia tarp emigrantų iš Lietuvos, kurie tikina, kad ūkanotajame Albione jaučiasi kuo puikiausiai, ir primena, kad vienodo gero gyvenimo recepto visiems nėra. Patys britai bando įrodyti, kad laimės turi užtektinai ne tik sau, bet ir atvykėliams.

Svetimšalių savijautai svetur tiek daug dėmesio skirta dėl sparčiai augančios migracijos vis globalesniame pasaulyje: Jungtinių Tautų duomenimis, 1990 m. ne savo gimtosiose šalyse gyveno 153 mln. žmonių, o šiandien šis skaičius siekia apie 250 mln., dešimtadalis jų namus paliko ne savo noru – bėgo nuo įvairių, dažnai žmogaus sukeltų negandų.

Kas lemia jų nuotaiką svetur, nagrinėjama prieš kelias savaites išleistoje ataskaitoje (World Happiness Report).

JK – populiariausia tarp lietuvių

Laimė – subjektyvus dalykas: kiekvienas ją matuoja savaip, o minėtas Pasaulio laimės indeksas sudarytas įvertinus šalies gyventojų pajamas, žmonių gyvenimo trukmę, jiems suteikiamą socialinę paramą, laisvę ir galimybę priimti sprendimus, tarpusavio pasitikėjimą visuomenėje ir bendrą apsirūpinimą tenkinant asmeninius ir visuomeninius poreikius.

Pirmą kartą atskirai nagrinėjant imigrantų savijautą svetur nurodoma, kad žmones migruoti priverčia būtent geresnio gyvenimo siekis – tai jiems suteikia laimę. Žinoma, gerai savijautai nemažai įtakos turi ir vietinių požiūris į atvykėlius.

Pagal šiuos ir kitus rodiklius detaliai įvertinus imigrantų savijautą visame pasaulyje paaiškėjo, kad svetimšaliai geriausiai jaučiasi Skandinavijos šalyse – pirmąsias tris vietas išsidalijo Suomija, Danija ir Norvegija: valstybės, kuriose puikiai jaučiasi ne tik imigrantai, bet ir vietiniai, visų laimės supratimas vienodas.

JK šioje skalėje liko vos 20 vietoje, nors į šią šalį persekiodami laimę tebeplūsta atvykėliai iš viso pasaulio: nors pastaruoju metu ir sumažėję, imigracijos srautai ten – kur kas didesni nei į laimės indekso viršūnėje esančias šalis.

Lietuvos statistikos departamento duomenys puikiai iliustruoja, kad dažno išvykstančiojo emigracijos kryptis – irgi JK, aiškia persvara pirmaujanti tarp populiariausių emigracijos krypčių: ją pernai pasirinko per 21 tūkst. lietuvių, antra pagal populiarumą – Norvegija (apie 5 tūkst.), po jos eina Vokietija (4,1 tūkst.) ir Airija (3,3 tūkst.).

Laimę surasi bet kur, jeigu tik žinosi, kaip ji atrodo, sako Anglijoje įsikūrę lietuviai.

Laimės užteks ne visiems

Tai nereiškia, kad mes skatiname „atvirų durų“ migracijos politiką. Turtingos šalys gali priimti ribotą skaičių žmonių ir padėti jiems susikurti gerą gyvenimą

Jungtinėms Tautoms paviešinus naujausio laimės tyrimo duomenis, juos ėmėsi nagrinėti ir patys britai, atsidūrę 19 vietoje, o pagal imigrantų savijautą – viena pozicija žemiau.

Ir padarė išvadą, kad vietinių gyventojų laimės pojūčio imigracija niekaip neveikia: „The Telegraph“ paskelbė, kad keičiasi tik atvykėliai, – jie tampa tokie pat laimingi, kaip ir patys britai, o gerai suvaldyta imigracija gali tapti reikšmingu rodikliu didinant bendrą gerovę nepažeidžiant vietinės visuomenės interesų ir gyvenimo kokybės.

„Tai nereiškia, kad mes skatiname „atvirų durų“ migracijos politiką. Turtingos šalys gali priimti ribotą skaičių žmonių ir padėti jiems susikurti gerą gyvenimą“, – paaiškino tokią poziciją Londono ekonomikos mokyklos profesorius Richardas Layardas.

Šie jo žodžiai puikiai atspindi dabartinę JK politiką – iš ES besitraukianti valstybė dėl imigracijos srautų ir sienų kontrolės nutarė paaukoti net narystę bendroje Europos rinkoje ir muitų sąjungoje.

Pabrėžiama, kad JK turi užtektinai duomenų apie imigrantų savijautą šioje šalyje – net ir iš gerokai blogiau gyvenančių valstybių atvykę žmonės po penkerių čia praleistų metų tampa tokie pat laimingi, kaip ir patys britai, teigia „The Telegraph“.

„Tai jau susiję ne su turtinėmis galimybėmis, bet su bendra šalies ideologija. Laimingose šalyse individas stengiasi prisidėti prie kitų žmonių ir visos bendruomenės gerovės, ieško kitų sąlyčio taškų, kaip visuomenę paversti geresne“, – sakė profesorius R. Layardas.

Jo manymu, Skandinavijos šalys reitingo viršūnėje atsidūrė dėl didžiulių lėšų, skiriamų imigrantų socialinei rūpybai. Tačiau laimę lemia ne tik tokia parama svečioje šalyje, uždirbti pinigai ir jų atveriamos galimybės – ne mažiau svarbus vietinės visuomenės požiūris.

Svetimšaliai geriausiai jaučiasi Skandinavijos šalyse – pirmąsias tris vietas išsidalijo Suomija, Danija ir Norvegija

Todėl JK, nors ir išlieka pirmaujančiose pozicijose pagal patrauklumą imigrantams, pastaraisiais metais susidūrė su nematytu reiškiniu – čia ėmė mažėti atvykusių, įsikūrusių ir naujus gyvenimus pradėjusių žmonių. Tarp tokių daugiausia buvo ES piliečių, kurie susidūrė su po „Brexit“ referendumo pakitusiu vietinių požiūriu į užsieniečius ar nesulaukė aiškios valstybės pozicijos dėl europiečių teisių ateityje.

Dar didesnę žalą padarė radikalios jėgos, demonstravusios neapykantą ne tik ekonominiams imigrantams, bet ir pabėgėliams, kurių skaičius prieš keletą metų smarkiai išaugo.

Britai dar pernai sureagavo į tai – Leicesterio universiteto mokslininkas Davidas Bartramas per specialią apklausą išsiaiškino, kad imigrantų nemėgstantys vietos gyventojai yra 8 proc. mažiau laimingi nei tie, kuriems atvykėliai netrukdo ar net padeda.

Šalys, kuriose imigrantai jaučiasi geriausiai. STATISTA nuotr.
Šalys, kuriose imigrantai jaučiasi geriausiai. STATISTA nuotr.

Laimė gyvena Bostone

Ilgiau nei penkerius metus Anglijoje gyvenančią Daivą Šlyžienę būtų sunku įtikinti, kad ši šalis – ta vieta, kurioje iš svetur atvykę žmonės galėtų jaustis nelaimingi. Ji greičiau ras begalę priežasčių, suteikiančių laimę.

„Mums svarbiausia yra tai, kad čia gyvena visa mūsų šeima, o ten, kur ji, – ten ir namai. Mes čia ne vieni – šalia gyvena abi dukros, anūkai“, – pagrindinę laimės sąlygą įvardijo Bostone su vyru įsikūrusi lietuvė.

Moteris neneigė, kad gerai savijautai įtakos turi ir patogi buitis, kurią sutuoktiniai svečioje šalyje susikūrė kone nuo nulio.

„Per santykinai trumpą laiką mes įsigijome savo namą – būtent tokį, apie kurį visada svajojome: erdvus, su dideliu sodu galiniame kieme, kuriame ilsimės, žaidžiame su anūkais. Planuojame įsirengti pavėsinę, galbūt pirtį.

Anglijoje susikūrėme patogų gyvenimą, turime automobilius, daug keliaujame po šalį, kurioje tikrai yra ką pamatyti.

Džiaugiamės, kad galime sau tai leisti. Dėl to Angliją galima vadinti galimybių šalimi – viskuo apsirūpinome ir gaudami neišskirtinį atlyginimą. Kažin ar būtume galėję visa tai sau leisti analogiškomis sąlygomis Lietuvoje“, – pasakojo D. Šlyžienė.

Ji ir jos šeimos nariai neturi priekaištų ir vietiniams gyventojams – lietuviai nesusidūrė su žmonėmis, kurie į atvykėlius žiūrėtų kreivai ar po „Brexit“ lėmusio referendumo svaidytųsi raginimais važiuoti namo.

„Jie puikūs ir draugiški žmonės. Tokių draugų, pas kuriuos su šeima eitume į svečius, neturime, tačiau su aplinkiniais britais sutariame puikiai, per didžiąsias šventes keičiamės sveikinimais su artimiausiais kaimynais.

Mūsų asmeninė patirtis neleidžia mums sakyti, kad anglai ar jų požiūris apkartina gyvenimą“, – sakė Daiva.

Paklausta, ar nuotaikos netemdo mintis, kad tenka gyventi toli nuo Lietuvos, D. Šlyžienė atsakė, kad Lietuvą galima kurti ten, kur esi.

„Žinoma, kad ilgimės Lietuvos, ilgesys itin sustiprėja per įvairias valstybines šventes, tokias kaip Vasario 16-oji. Suspaudžia širdį tokiomis dienomis.

Tačiau nesigraužiame priėmę sprendimą išvažiuoti – atvirkščiai, į tai pažiūrėjome kaip į galimybę ne tik susikurti patogų gyvenimą, bet ir praplėsti akiratį.

Juolab kad gimtinę šiandien galime pasiekti per kelias valandas. Yra lietuviškų produktų, grožio salonų. Be to, Bostone gyvuoja puiki lietuvių bendruomenė, kurios nariai ir vadovai organizuoja begalę renginių, kuriuose dalyvaujame, yra lietuviška vaikų mokyklėlė – tiesiog visos sąlygos lietuvybei puoselėti.

Žmonės renkasi emigruoti į „kietas šalis“, kur tikisi savo gyvenimą pastatyti ant kojų, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad emigrantai nėra tie, kurie padarė rinkos tyrimą ir pasirinko sau tinkamiausią šalį.

Lietuvybė mums labai svarbi. Elgiamės taip, kad ji mūsų šeimoje būtų išsaugota ir perduota ateities kartoms. Ji – gyva mūsų namuose“, – sakė lietuvė.

„Kiekvienas žmogus, kaip ir mes, turi savitą laimės sampratą. Yra tokių, kurie bus nelaimingi bet kurioje šalyje – nesvarbu, ar kažkur Afrikoje, ar turtingiausioje pasaulio valstybėje. Kitam laimės nesuteiks milijonai kišenėse, o kitas bus laimingas su keliomis monetomis kišenėse.

Mes nesame labai išrankūs, tiksliai žinome, ko norime iš gyvenimo, turime planų, galvos pilnos įvairių idėjų, turime kuo rūpintis. Matyt, tai ir yra laimė“, – pokalbį apie šią emociją reziumavo D. Šlyžienė.

Ne viską lemia pinigai

Žmonės renkasi emigruoti į „kietas šalis“, kur tikisi savo gyvenimą pastatyti ant kojų, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad emigrantai nėra tie, kurie padarė rinkos tyrimą ir pasirinko sau tinkamiausią šalį. Taip sako socialinių mokslų daktaras psichologas psichoterapeutas Gintaras Chomentauskas.

„Žmonės keliauja ten, kur yra „lygis“, kur „kieta šalis“, puiki šalis, kur žmonės, emigruojančių žmonių matymu, gali sužibėti, pastatyti savo gyvenimą ant kojų. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad emigrantai nėra tie žmonės, kurie padarė rinkos tyrimą ir pasirinko šalį, nes tiksliai žino, ką jie dirbs ir už kiek dirbs. Kai kurie iš jų patenka į vergiškas sąlygas, bet jie pabėga iš tos teritorijos, apie kurią galvoja, kad negali būti blogiau. Blogiau būti gali taip pat ir išsivysčiusiose šalyse. Dalis emigrantų gali tai patvirtinti. Dar vienas aspektas, kaip jūs galvojate, kokia grupė Lietuvos gyventojų labiausiai linkusi emigruoti?

Mūsų tyrimas rodo – 90 proc. (atkreipkite dėmesį, 90 proc.) 15–19 metų žmonių, Lietuvos gyventojų, keliautų iš šios šalies. Tai reprezentatyvi apklausa. Ar jie badaujantys? Ar jie gavo blogą atlyginimą? Jie dar nė vieno atlyginimo nėra gavę. Iš esmės kalbame apie reiškinį, kai valstybė ir bendras informacinis fonas sukuria tokį vaizdinį jauniems žmonėms, kuriuo sekdami jie sako – čia neįmanoma, tai yra blogybė.

Ar taip yra iš tikrųjų? Aš tuo labai abejoju. Jeigu pažiūrėtume į Lietuvos pragyvenimo lygį, jis nepriklausomybės laikotarpiu labai sparčiai kyla. Nėra net ką lyginti. Mūsų atlyginimas sudaro 75 proc. Europos Sąjungos vidurkio. Kelinti esame pagal emigraciją? Pirmi. Nesame viduryje. Šioje srityje esame lyderiai.

Suversti viso to ant materialinių dalykų neišeina, nors buitinėje sąmonėje tai įsišakniję. Sako – ką čia jis dirbs, jeigu tiek moka. Arba – kaip čia gali gyventi, jeigu tiek uždirbi. Tyrimai rodo visai ką kita. Tai susiję su mūsų emocine būkle. Ją mes irgi pamatavome pinigėliais. Tyrimas leidžia tai daryti.

Pavyzdžiui, nuo kada atlyginimo didėjimas nebedaro įtakos žmogaus laimei? Jeigu užduotume tą klausimą, gautume atsakymą. Kuo daugiau – tuo geriau. Kuo daugiau pinigų, tuo žmogui geriau. Teisingai?“, – apie emigraciją yra kalbėjęs G. Chomentauskas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"