Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Iš separatistų nelaisvės paleisti ukrainiečiai gyventi mokosi iš naujo

 
2018 04 03 14:13
Iš Donbaso separatistų nelaisvės grįžta ukrainiečiai. / 
Iš Donbaso separatistų nelaisvės grįžta ukrainiečiai. /  Reuters/Sioa/Scanpix nuotraukos

Praėjus trims mėnesiams, kai Donbaso separatistai iš nelaisvės paleido ukrainiečius, šie bando grįžti prie įprasto gyvenimo. Tačiau daugeliui buvusių belaisvių reabilitacija vyksta sunkiai.

Praėjusių, 2017 metų pabaigoje, buvo surengtas apsikeitimas belaisviais tarp ukrainiečių ir prorusiškų smogikų. Kai visi 74 žmonėms, kuriuos ukrainiečių valdžia vadina įkaitais, atvyko į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją, jiems buvo atlikti medicininiai tyrimai, bet valstybės žadėtų pinigų jie kol kas negavo, rašo DW. Buvusius kalinius ypač veikia patirta psichologinė izoliacija.

Išlaisvintieji 2017 metų pabaigoje.
Išlaisvintieji 2017 metų pabaigoje.

Su buvusiais įkaitais dirbo psichologai

Kai iš nelaisvės grįžo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyresnysis seržantas Aleksandras Morozovas, jį iškilmingai sutiko visas gimtasis Romnų kaimas. Ilgą laiką karį laikė dingusiu be žinios.

Ukrainos saugumo tarnybos žiniomis, vasario pradžioje nelaisvėje Donbase dar buvo 108 Ukrainos piliečiai.

2015 metų sausį per intensyvius mūšius dėl Donecko oro uosto A. Morozovas gavo įsakymą iš ten paimti sužeistuosius, bet jų grupė papuolė į apšaudymą ir buvo sunaikinta. Po kurio laiko artimieji aptiko jo pavardę tarp separatistų belaisvių, kuriais galima keistis. Beveik trejus metus A. Morozovas išbuvo Makejevkos kolonijoje. Savo išlaisvinimu karys netikėjo iki paskutinės minutės, kol kirto skiriamąją liniją tarp separatistų ir ukrainiečių.

Kai A. Morozovas atvyko į Kijevą, jam buvo suteikta pirmoji medicininė pagalba. „Mus visapusiškai ištyrė. Per nelaisvės laikotarpį man pradėjo byrėti dantys, tad sudėjo implantus, bet tai yra rėmėjų nuopelnas, – pasakojo buvęs separatistų belaisvis. – Dabar guliu ligoninėje dėl psichologinio susirgimo, geriu migdomuosius.“

Nors A. Morozovas šypsojosi, buvo matyti, kad tai daryti jam nelengva, pastebėjo DW žurnalistai. Pasak kario, su visais buvusiais nelaisvėje, kuriuos Ukrainai pavyko susigrąžinti per apsikeitimą belaisviais, dirbo užsienio psichologai, jie pasiūlė pagalbos schemą ir ukrainiečių psichologams.

Tai patvirtino ir Ukrainos prezidento biuro antiteroristinės operacijos dalyvių reabilitacijos klausimais vadovė Natalija Zareckaja. „NATO ir ES kariniai psichologai buvo atvykę į Ukrainą, dirbo su buvusiais įkaitais, mokė mūsų psichologus, kaip tokiems žmonėms teikti pagalbą. Mes stengiamės sukurti bei naudoti psichologinės ir socialinės palydos mechanizmą, juk tiems žmonėms ilgą laiką izoliacijoje buvo daromas spaudimas“, – DW interviu pažymėjo N. Zareckaja.

Buvusių belaisvių pinigų problema

Didžiausia problema, kaip sakė A. Morozovas, buvo dokumentų atkūrimas. Nebaigus gydymo jam teko grįžti į savo karinį dalinį ir vėl į karo zoną Rytų Ukrainoje, kad sutvarkytų visus reikiamus dokumentus Karinių veiksmų dalyvio pažymėjimui gauti. Būtent šio dokumento pagrindu buvę belaisviai gali gauti materialinę paramą ir socialines lengvatas.

„Visi reikalauja to pažymėjimo, – pasakojo A. Morozovas. – Mūsų rajono valdžia pažadėjo butą – reikia tik pažymėjimą atnešti. O kai 2014 metais mus mobilizavo, apie tokius dokumentus niekas negalvojo.“

Negavo jis ir 100 tūkst. grivinų materialinės paramos, kuri pagal vyriausybės nutarimą priklauso kiekvienam išlaisvintam belaisviui. Ministerijos laikinai okupuotų teritorijų klausimams atstovai teigė, kad biudžete yra tam numatyti pinigai, bet vyriausybė dar nepatvirtino jų išdavimo tvarkos. Šiuo metu vyksta derinimas.

Aleksandras Morozovas. / DW nuotrauka
Aleksandras Morozovas. / DW nuotrauka

Bėdos grįžus į laisvę prasideda po pusmečio

Kai kurie buvę separatistų belaisviai jau gavo materialinę paramą iš vietos biudžetų. Kiekviena vietinė taryba savarankiškai patvirtino buvusiųjų nelaisvėje piniginės kompensacijos dydį.

„Aš nusprendžiau pasilikti Kijeve. Miesto taryba iš pat pradžių skyrė man 5 tūkst. grivinų paramą, turėjau šokių tokių santaupų, draugai padėjo, kad po nelaisvės galėčiau kiek atsitokėti, išsinuomoti čia būstą ir toliau gyventi“, – pasakojo Donecko Euromaidano aktyvistas Vladimiras Fomičevas.

Į nelaisvę jis pateko 2016 metų sausį – po to, kai aplankė savo tėvus Makejevkoje, buvusioje Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje. Tada separatistų vadinamasis karo tribunolas apkaltino jį neteisėtu ginklų laikymu ir ekstremizmu.

„Vertinu laisvę, kurią man valstybė suteikė. Pinigai – ne svarbiausia. Niekas manęs nevertė ten važiuoti. Jei man padeda, sakau „ačiū“, jei ne – tai ne. Tačiau karius būtinai reikia palaikyti“, – mano V. Fomičevas.

Vladimiras Fomičevas. DW nuotrauka
Vladimiras Fomičevas. DW nuotrauka

Šiam civiliui vyrui, kaip ir išlaisvintiems kariams, buvo atlikti išsamūs medicininiai tyrimai geriausioje Ukrainos klinikoje. Tačiau rimtos problemos prasidėjo tik dabar. „Ieškau profesionalaus psichologo. Kalbėjau su anksčiau išlaisvintais įkaitais. Jie sakė, kad problemos prasideda maždaug po pusės metų buvimo laisvėje“, – sakė V. Fomičevas.

Grįžti prie įprasto gyvenimo vyriškiui padeda veikla vienoje iš ukrainiečių visuomeninių organizacijų ir bendravimas su tais, kurie taip pat buvo pakliuvę į separatistų nelaisvę. „Kartas nuo karto susiskambiname, dalijamės naujienomis, pasakojame, kaip kam sekasi: galbūt kam nors reikia pagalbos“, – pasakojo buvęs separatistų belaisvis.

Pirmos laisvės akimirkos.
Pirmos laisvės akimirkos.

Dar liko daugiau kaip 100 ukrainiečių belaisvių

V. Fomičevas įsitikinęs, kad Ukrainos valdžia turėtų sukurti išlaisvintųjų pagalbos ir reintegracijos sistemą, nes konfliktas Donbase tęsis ilgai ir tokios paramos reikės dar daugeliui žmonių.

Ukrainos saugumo tarnybos žiniomis, vasario pradžioje nelaisvėje Donbase dar buvo 108 Ukrainos piliečiai. Neseniai Aukščiausioje Radoje buvo užregistruotas įstatymo projektas, nustatantis teisinį statusą asmenų, neteisėtai sulaikytų laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose ir už šalies ribų.

„Valstybė sustiprins teisinę įkaitų apsaugą, pagalbą rengiant ieškinius patraukti atsakomybėn tiems, kurie susiję su neteisėtais sulaikymais ir kankinimais. Įstatyme taip pat siūloma užfiksuoti, kad už buvimo nelaisvėje laiką kariams būtų priskaičiuojamas atlyginimas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Ukrainos parlamento pirmininko pavaduotoja Irina Geraščenko. Pasak jos, atlyginimo priskaičiavimo norma veikia ir dabar, bet gaunama daug skundų iš šeimų dėl biurokratinių kliūčių gauti pinigus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"