Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Ingušai siunta ant čečėnų dėl nesąžiningų žemės dalybų

 
Vyras laiko Ingušijos vėliavą.
Vyras laiko Ingušijos vėliavą. Reuters/Scanpix nuotraukos

Magasas – Ingušijos respublikos sostinė – atsidūrė naujausių nesutarimų, kilusių Šiaurės Kaukazo regione, centre. Nuo praėjusios savaitės miesto pagrindinėje aikštėje būriuojasi žmonės. Taip jie reiškia savo nepasitenkinimą dėl rugsėjo 26-ąją pasirašyto susitarimo apsikeisti teritorijomis su kaimyne Čečėnija.

Daugelis ingušų nepritaria naujiems pasienio kontūrams. Jie mano, kad šis apsikeitimas teritorijomis yra naudingesnis Ramzano Kadyrovo vadovaujamai Čečėnijai. Vietos žmogaus teisių organizacijos įsitikinusios, jog susitarimas buvo pasiektas slapta, ir dėl jo nedidelis skurdus regionas neteks milžiniškos teritorijos.

Protestuotojai ragina anuliuoti šį susitarimą, o respublikos lyderiui Junusui-Bekui Jevkurovui liepia palikti postą. Kaip teigė vienas demonstracijos dalyvis, dešimtmečius respublikai vadovaujantis politikas turėtų keliauti į kalėjimą už Konstitucijos pažeidimą ir tautos išdavystę.

Kaip skelbia „Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“, protesto mažėjimo ženklų nematyti, o demonstrantų gretos kasdien gausėja. Tiesa, palapines ir suolelius iš centrinės aikštės jie perkėlė prie valstybinio radijo ir televizijos būstinės. Protestuotojai yra gavę miesto valdžios leidimą vykdyti šią pilietinio nepaklusnumo akciją iki spalio 15 dienos.

Žurnalistai praneša, kad net musulmonės moterys, kurios ne visada aktyviai dalyvauja viešajame gyvenime, gana gausiai susirenka į demonstracijas. Žmonės sako kalbas, kartu gamina maistą ir meldžiasi. Tvarką čia prižiūri riaušių policija. Tokios protesto akcijos Ingušijoje vyksta itin retai, todėl jų mastas ir trukmė daugelį stebina.

Ginčas dėl sienų

Valdžios atstovų sudaryto susitarimo tikslas – pagaliau išspręsti seną respublikų ginčą dėl sienų. Nesutarimų atsirado 1991 metais, kai iširo iki tol bendra buvusi Čečėnijos-Ingušijos autonominė respublika. Abiejų Rusijai priklausančių respublikų siena taip ir nebuvo oficialiai nustatyta, nes po Sovietų Sąjungos žlugimo Čečėnijoje daugelį metų vyko separatistiniai karai, o Ingušija nusprendė likti ištikima Maskvai.

Praeityje buvo bandyta sutvarkyti šią sienų reikalą. 1993 metais tuomečiai dviejų respublikų vadovai Ruslanas Auševas (Ingušija) ir Džocharas Dudajevas (Čečėnija) pasirašė susitarimą dėl sienos, tačiau jis neišsklaidė įtampos tarp šių dviejų Rusijos regionų. Kitas sandoris buvo pasiektas 2000-ųjų pradžioje, tačiau jo nepavyko įgyvendinti.

Naujausią susitarimą Ingušijos parlamentas patvirtino spalio 4 dieną. Tiesa, keletas įstatymų leidėjų piktinosi, kad balsavimas buvo suklastotas. Regiono Konstitucinis Teismas nusprendė, kad susitarimas prieštarauja pagrindiniam įstatymui.

Jautrus klausimas

Sakartvelo strateginių ir tarptautinių studijų fondo ekspertas Aleksandras Kvachadzė aiškino, kad ingušams bet koks siūlymas perbraižyti sienas yra labai jautrus. 1992 metais Ingušija prarado ginčijamo Prigorodno rajono kontrolę. Dėl to su Šiaurės Osetija įsiplieskęs konfliktas pareikalavo apie 600 gyvybių – daugiausia ingušų.

Ingušijoje tokios demonstracijos vyksta itin retai.
Ingušijoje tokios demonstracijos vyksta itin retai.

Čečėnijai susitarimas yra palankesnis. „Mūsų skaičiavimais, Ingušija atiduoda Čečėnijai 58 tūkst. hektarų, ir toje žemėje yra kaimų su žmonėmis“, – sakė vienas aktyvistas. Tuo metu pareigūnai tvirtina, kad keičiamos teritorijos bendras plotas yra mažiau nei 2 tūkst. hektarų.

Naujienų portalas „The Caucasian Knot“ taip pat rašė, kad šis sandoris nėra sąžiningas. Spalio 9 dieną pasirodžiusiame pranešime skelbiama, kad Čečėnija gaus 26,8 tūkst. hektarų Ingušijos teritorijos, o ši mainais tik tūkstantį hektarų.

Šie skaičiai skiriasi, nes kol kas yra pateikiama mažai informacijos apie konkrečius teritorijų pokyčius.

Abiejų Rusijai priklausančių respublikų siena taip ir nėra oficialiai nustatyta.

Kodėl sutiko?

2013 metais apie 300 Čečėnijos vidaus reikalų ministerijos specialiųjų pajėgų karių įžengė į Ingušijos kaimą be šio regiono valdžios leidimo. Dėl to kilo susirėmimai su vietos policininkais.

A. Kvachadzė mano, kad pastarieji Čečėnijos veiksmai galbūt sukėlė kai kurių ingušų baimę ir įtikino regiono vadovus sudaryti nepalankų žemės sandorį. Jie veikiausiai tikėjosi, kad tai gali būti geriausias būdas išvengti tolesnės eskalacijos ir net galimo kraujo praliejimo. „Ingušai tiki, kad R. Kadyrovas gali sumanyti jėga perimti tas teritorijas“, – sakė ekspertas.

Protesto dalyviams ruošiamas maistas.
Protesto dalyviams ruošiamas maistas.

Pasak A. Kvachadzės, R. Kadyrovas veikiausiai nori išplėsti savo įtaką regione. Beje, kitu jo taikiniu ateityje gali tapti Dagestanas. Lyderis, kaip matyti iš pareiškimų, visada buvo susirūpinęs dėl vieno rajono, kuris anksčiau priklausė Čečėnijai. Šios respublikos pareigūnai ne kartą reiškė pretenzijas į teritoriją.

Kokia yra Maskvos reakcija į šį ginčą? Neseniai Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas nurodė, kad Maskva atidžiai seka padėtį, tačiau galutinis susitarimas yra abiejų regionų reikalas. Praėjusią savaitę Rusijos parlamento aukštųjų rūmų narys Andrejus Klimovas tvirtino, kad susitarimas yra labai geras, o dėl susidariusios įtampos regione kalti yra provokuotojai iš užsienio.

Ketvirtadienį Ingušijoje lankėsi R. Kadyrovas. Jis su J.-B. Jevkurovu aptarė šiuo metu tvyrančias gyventojų nuotaikas. „Esame broliai, esame vieningi. Niekas negali sugadinti mūsų santykių“, – rašė Čečėnijos lyderis socialiniame tinkle. Jis dar pagrasino protestuotojams, kad jie bus kalti, jei tai nutiks.

Ingušijos lyderis Junusas-Bekas Jevkurovas kalbasi su pasienio gyventojais.
Ingušijos lyderis Junusas-Bekas Jevkurovas kalbasi su pasienio gyventojais.
DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"