Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Imigrantai Europoje: našta arba galimybė darbuotojų stokojančiam verslui

 
2018 04 09 15:13
„Simplon Bikes“ komercijos direktorius Markus Geigeris (dešinėje) kalbasi su gamykloje dirbančiu pabėgėliu Abdeliu./
„Simplon Bikes“ komercijos direktorius Markus Geigeris (dešinėje) kalbasi su gamykloje dirbančiu pabėgėliu Abdeliu./ EK nuotrauka

Kai kurios šalys neturi laiko skųstis Europą užplūdusiais imigrantais. Priešingai, atvykėlius siekiama kuo greičiau ir sėkmingiau integruoti, o verslas net įžvelgė galimybę taip patenkinti kvalifikuotų darbuotojų poreikį. Nelaukiama net kol žmonės išmoks vietos kalbą – jie mokosi tiesiog darbo vietoje.

Tokia galimybė imigrantams atsivėrė Suomijoje, kuri pirmoji iš Europos Sąjungos (ES) narių įgyvendina vadinamąjį Socialinio poveikio įsipareigojimo (angl. Social Impact Bond, SIB) projektą. Jis buvo sugalvotas, kad palengvėtų pabėgėlių ir imigrantų integracija, sumažėtų tam skiriamos valstybės išlaidos, o verslas rastų naujų darbuotojų. Kitaip nei panašiuose projektuose, Suomijoje atvykėlius moko privačios kompanijos, o viešasis sektorius išlaidas tam padengia tik sėkmės atveju – jei imigrantas įdarbinamas per 3–4 mėnesius. Šie pinigai skiriami iš sutaupytų socialinių pašalpų.

Darbas – per 7–8 metus arba per 4–6 mėnesius

Namų netekusių žmonių šiandien priskaičiuojama daugiau nei bet kada anksčiau – 65,6 mln. Net 22,5 mln. iš jų yra pabėgėliai. 2016-aisiais prieglobsčio Europoje pasiprašė 1,2 mln. bėgančiųjų nuo karo, teroro ir persekiojimo Sirijoje, Afganistane, Irake. Pernai šis skaičius sumažėjo perpus, bet migracija išlieka vienu didžiausių ES galvos skausmų.

Ji yra ir vienas iš Jeano Claude’o Junckerio vadovaujamos Europos Komisijos (EK) prioritetų, daugiausiai dėmesio skiriant įdarbinimui, švietimui, profesiniam mokymui ir socialinei integracijai. Nepaisant šių iššūkių, migracija laikoma ir galimybe žemynui, kur trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, o visuomenės sensta.

Bet imigrantams darbą rasti sunkiau ir užtrunka ilgiau. Tai reiškia papildomą naštą socialinės paramos sistemai ir lėtesnę integraciją į visuomenę. Todėl imta rengti programas, skatinančias atvykėlius įdarbinti, iš Europos strateginių investicijų fondo (EFSI, vieno iš pagrindinių EK Investicijų plano Europai, dar žinomo kaip Junckerio planas, dalių) ir Europos socialinio fondo (ESF) tam skiriama milijoninė parama.

Suomijoje įgyvendinamam projektui EFSI skyrė 10 mln. eurų. Tikimasi, kad šie pinigai per trejus metus padės apmokyti ir įdarbinti 2,5–3,7 tūkst. imigrantų, o iš viso paskatinti 22 mln. eurų investicijų. 5,5 mln. gyventojų turinti šalis vien pernai sulaukė 3 tūkst. imigrantų, daugiausia – iš Vidurio Rytų ir Azijos. Jų nedarbo lygis, palyginti su suomiais, didesnis 2,5 karto.

„Atvažiuoja daug imigrantų, gauna leidimus gyventi. Norėjome paspartinti jų integraciją į darbo rinką. Mes, vyriausybė, taip sutaupysime pinigų, nes bus mokami mokesčiai, – neseniai susitikusi su grupe ES šalių žurnalistų, teigė šios šalies Ekonomikos ir darbo ministerijos migracijos direktorė Sonja Hämäläinen. – Yra sektorių, kur trūksta darbuotojų, o imigrantai kaip tik ieško darbo. Taigi visos pusės gauna naudos: investuotojai, darbdaviai, imigrantai, visuomenė.“

Rasti darbą imigrantams Suomijoje dažnai užtrunka 7–8 metus, nes jie pradeda nuo kalbos kursų, pažindinasi su kitoniška kultūra. Visą šį laiką valstybė turi rūpintis atvykėlių gerove. Suomiai procesą apvertė aukštyn kojomis – integraciją derina su profesiniu mokymu. Įvertinus imigranto gebėjimus, vyksta konkrečiam darbui (autobuso vairuotojo, sandėlio darbuotojo) pritaikyti mokymai, darbo pokalbiai ir 3–6 savaičių praktika. Atvykėliai paprastai įsidarbina po 4–6 mėn. nuo prisijungimo prie programos.

Projektas skirtas 17–63 metų užsieniečiams, kurie turi leidimą gyventi Suomijoje, bet negavę pilietybės, yra užsiregistravę kaip bedarbiai, moka skaityti ir rašyti, nori imtis darbo iškart po profesinio mokymo ir mokytis suomių kalbos dirbdami.

„Čia – tik eksperimentas, pirmas toks Europoje, – žurnalistams sakė EK vicepirmininkas Jyrkis Katainenas, atsakingas už darbą, augimą, investicijas ir konkurenciją. – Stengiamės populiarinti šį modulį, kad ir kiti taikytų. Daugiau imigrantų sulaukusios šalys desperatiškai ieško modelių, kaip tvarkytis su tuo, kaip juos integruoti į savo visuomenes.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"