Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Graikija pančių dar neatsikrato

 
Nors ekonominiai rodikliai gerėja, tai kasdieniam graikų gyvenimui dar nedaro apčiuopiamo poveikio.
Nors ekonominiai rodikliai gerėja, tai kasdieniam graikų gyvenimui dar nedaro apčiuopiamo poveikio. AFP/Scanpix nuotraukos

Po ilgų griežto taupymo metų Graikija pirmadienį užbaigė trečiąją ir paskutinę tarptautinių kreditorių pagalbos programą. Tačiau pareigūnai įspėja, kad šalies dar laukia ilgas kelias.

Pagal tris iš eilės programas, kurios buvo pradėtos įgyvendinti 2010, 2012 ir 2015 metais, Europos Sąjunga (ES), Europos Centrinis Bankas (ECB) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) skolų slegiamai Graikijai paskolino iš viso 289 mlrd. eurų.

Ekonominės reformos, kurių kreditoriai pareikalavo mainais už šias lėšas, paklupdė šalį. Per aštuonerius metus jos bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo ketvirtadaliu, o nedarbo lygis buvo viršijęs 27 procentus. Tačiau dabar Graikijos ekonomika vėl ėmė augti, jos kadaise didžiulį biudžeto deficitą pakeitė nemažas perteklius, o nedarbo lygis smuko žemiau nei 20 procentų.

„Pirmą kartą nuo 2010 metų pradžios Graikija gali stovėti ant savo kojų. Tai tapo įmanoma dėl neįtikėtinų Graikijos žmonių pastangų, gero bendradarbiavimo su dabartine Graikijos vyriausybe ir Europos partnerių paramos teikiant paskolas ir palengvinant skolų grąžinimo sąlygas“, – pareiškė Europos stabilumo mechanizmo (ESM) valdybos pirmininkas Mario Centeno.

Laukia ilgas kelias

Graikijos namų ūkiai ir toliau jaučia nepopuliarių griežto taupymo priemonių poveikį. „Tikroji padėtis tebėra sudėtinga. Griežto taupymo laikas baigėsi, tačiau programos užbaigimas nereiškia, jog baigiasi ir reformų įgyvendinimo kelias“, – savaitgalį pareiškė už ekonomikos reikalus atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Pierre Moscovici.

Šio pareigūno nuomonei pritaria ir Graikijos centrinio banko vadovas Yannis Stournaras. „Graikijos vis dar laukia ilgas kelias“, – pareiškė jis sekmadienį interviu laikraščiui „Kathimerini“. Jis įspėjo, kad tuo atveju, jeigu Graikija dabar arba ateityje nukryps nuo kelio, dėl kurio buvo susitarta, šalį gali palikti rinkos ir bus sunku refinansuoti prie grąžinimo termino artėjančias paskolas.

Vis dėlto Centrinio banko vadovas pripažino nerimaująs, jog dėl didelių tarptautinių ekonominių neramumų, pavyzdžiui, jei tokie vyktų netoliese esančioje Italijoje ar Turkijoje, gali būti sunku skolintis rinkose. Graikijos vyriausybė skaičiuoja, kad jos finansavimo poreikiai dabar yra patenkinti iki 2022 metų pabaigos, o tai atveria galimybių įgyvendinti jos grįžimo į kapitalo rinkas planą.

„Tebesame dusinami“

Ministras pirmininkas Alexis Tsipras, kuris apie pagalbos programų pabaigą rengiasi antradienį paskelbti per televiziją, birželį pareiškė, kad, euro zonos ministrams sutarus užbaigti paskutinę pagalbos programą, Graikija galės pradėti sutelkti dėmesį į socialinę padėtį. „Dabar turime galimybę įgyvendinti tikslines lengvatas, mokesčių sumažinimą 2019 metais ir remti socialinę padėtį bei socialinę apsaugą“, – pareiškė jis.

Šalis pasiekė biudžeto perteklių, kuris, neįskaitant išlaidų skoloms grąžinti, 2016 ir 2017 metais sudarė apie 4 proc. BVP, bet išlaidų socialinei apsaugai srityje jos rankos tebėra surištos. Graikija jau priėmė įstatymus dėl naujų reformų, kurios bus įgyvendintos 2019 ir 2020 metais. Tai kelerius metus vertins EK.

Filosofo Sokrato skulptūra žvelgia į Graikijos banko būstinę Atėnuose.
Filosofo Sokrato skulptūra žvelgia į Graikijos banko būstinę Atėnuose.

Nors ekonomikos rodikliai gerėja, tai kasdieniam graikų gyvenimui dar nedaro apčiuopiamo poveikio. „Pagalbos programų era baigėsi, bet pančių mes dar neatsikratėme ir tebesame dusinami“, – sekmadienį parašė opoziciją palaikantis laikraštis „To Vima“.

Ekonomikos profesorius Nikos Vettas mano, jog privaloma ateinančiais metais užtikrinti labai stiprų augimą. Priešingu atveju namų ūkiai, kurie dėl dešimties recesijos metų yra labai nusilpę, ir toliau kentės.

Stengiasi išgyventi

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, apytikriai kas trečias šalies gyventojas gyvena vargingai. Maždaug 20 proc. neturi pinigų nuomai, elektrai ar banko paskolai sumokėti. Trečdalyje graikų šeimų bent vienas narys yra bedarbis. Per sunkmetį ieškoti geresnio gyvenimo svetur išvyko apie 400 tūkst. žmonių.

Kaip teigia finansų ministras Euclidas Tsakalotos, kai šalies ekonomika šitaip susitraukia, nenuostabu, kad visuomenė susiduria su socialinėmis problemomis. Tačiau, jo žodžiais, reikalai taisosi ir žmonės tai mato.

50 metų Atėnų gyventoja Georgia nėra linkusi su tuo sutikti. „Finansinės pagalbos pabaiga neturi mums jokios įtakos. Tiesiog stengiamės išgyventi, o ne gyventi“, – pabrėžė ji.

34-erių Panagiota iš Salonikų mokėsi chemijos, bet baigus mokslus teko dirbti virtuvėje. Jos teigimu, krizė buvo tarsi antausis ir išmokė graikus nekurti ilgalaikių planų.

54 metų graikė Fotini teigė nematanti krizės galo. „Esame įsitempę ir pikti, nes neturime darbų. Man gėda, kad negaliu savo anūkėliams nupirkti dovanėlės“, – skundėsi ji.

Graikijos premjeras Alexis Tsipras sako kalbą.
Graikijos premjeras Alexis Tsipras sako kalbą.

Vėl ištiks krizė

„Graikijos krizė nebuvo išspręsta, ji tiesiog buvo atidėta. Gerokai prieš 2032 metus šalį vėl ištiks krizė“, – pareiškė Charles Wyploszas, tarptautinės ekonomikos profesorius iš Tarptautinių ir plėtros studijų instituto Ženevoje.

Iki 2032 metų Atėnai net nepradės grąžinti didelės dalies savo milžiniškos skolos, kuri tebesudaro net 180 proc. Graikijos BVP. O pasakyti, kokia tais metais bus šalies politinė ir ekonominė padėtis, nėra įmanoma.

TVF pastaraisiais mėnesiais ne kartą buvo pažėręs įspėjimų dėl ilgalaikio Graikijos skolų tvarumo, nors euro zona ir ėmėsi veiksmų joms sumažinti. Ch. Wyploszas sukritikavo ES dėl „įspūdingo cinizmo“, kurį blokas, jo nuomone, pademonstravo per krizę.

Graikijos krizė buvo vienas didžiausių sukrėtimų ES istorijoje, dėl kurio kilo abejonių dėl pokario Europos projekto gyvybingumo ir visame žemyne sustiprėjo euroskeptiškos nuotaikos, paskatinusios Didžiąją Britaniją per 2016 metais įvykusį referendumą balsuoti už pasitraukimą iš bloko.

Programos užbaigimas nereiškia, jog baigiasi ir reformų įgyvendinimo kelias.

Pagrindinės datos

Finansinis krachas

2009 metų spalis: Graikijos vyriausybė pripažįsta, kad biudžeto deficitas, sudarantis 12,7 proc. BVP, yra dukart didesnis, negu manyta anksčiau. Vėliau šis rodiklis peržiūrimas ir padidinamas iki 15 proc. BVP. Tuo metu ES taikoma biudžeto deficito viršutinė riba sudaro vos 3 procentus.

2009 metų gruodis: tarptautinės kredito reitingų agentūros „Fitch“, „Standard & Poor's“ ir „Moody's“ pablogina Graikijos kredito reitingus, sukeldamos nuogąstavimų, kad šalis negali tvarkyti savo skolų.

Pagalbos programos ir griežtas taupymas

2010 metų balandis: Atėnai paprašo pagalbos.

2010 metų gegužė: ES ir TVF sutinka suteikti 110 mlrd. eurų paskolų mainais už griežto taupymo priemones, įskaitant valstybės išlaidų karpymą ir mokesčių padidinimą. Išmokama apie 73 mlrd. eurų.

2011 metų spalis: euro zona rengia antrąjį paskolų paketą, kurio vertė sudaro 130 mlrd. eurų ir į kurį perkeliama dalis pirmosios pagalbos programos lėšų. Po sudėtingų derybų euro zonoje privačiojo sektoriaus kreditoriai galiausiai sutinka nurašyti daugiau kaip 100 mlrd. eurų, t. y. maždaug pusę jiems skolingos sumos, tačiau net ir tada Graikija tebėra slegiama milžiniškos skolos.

Politinė krizė

2012 metų gegužė: dvi pagrindinės politinės partijos, kurios sutiko įgyvendinti griežto taupymo priemones mainais už pagalbą, pralaimi pirmalaikius rinkimus. Surengiamas naujas balsavimas.

2012 metų birželis: dvi už tarptautinių kreditorių pagalbą pasisakančios partijos suformuoja naują vyriausybę. Paskiriamas konservatoriams atstovaujantis ministras pirmininkas.

Atokvėpio akimirka

2014 metų balandis: Graikija sugrįžta į valstybės skolos rinkas, o tai yra aiškus pažangos ženklas.

2015 metų sausis: kairiųjų lyderio Alexio Tsipro partija „Syriza“ laimi pirmalaikius rinkimus ir tai daugiausia lemia jo nepritarimas griežto taupymo priemonėms, kurios, anot jo, duoda priešingą rezultatą ir dar labiau žlugdo ekonomiką.

Per penkerius metus Graikijos BVP smuko 25 proc., gerokai sumažėjo atlyginimai, o ketvirtadalis darbo jėgos neturi darbo.

2015 metų vasaris: Graikijos kreditoriai sutinka iki birželio pabaigos suteikti skubių paskolų. Atėnai pažada mainais už paskutinę 7,2 mlrd. eurų pagalbos išmoką įgyvendinti reformas.

Priešprieša su kreditoriais

2015 metų birželis: A. Tsipras skelbia referendumą dėl paskutinių pagalbos pasiūlymų. Po trijų dienų oficialiai pasibaigia tuometinė pagalbos Graikijai programa ir Atėnai kreditoriams laiku negrąžina 1,5 mlrd. eurų. Šalis ir visa euro zona atsiduria ant bedugnės krašto.

2015 metų liepa: Graikijos rinkėjai per referendumą atmeta kreditorių pasiūlymus. Kitą dieną atsistatydina radikalusis šalies finansų ministras Yanis Varoufakis.

Karti piliulė

2015 metų liepa: Graikija ir jos kreditoriai sutaria dėl preliminarių trečiosios pagalbos programos sąlygų, o reformos, kurias reikalaujama įgyvendinti mainais už naujas paskolas, yra griežtesnės negu tos, kurios buvo atmestos per referendumą.

A. Tsipras suformuoja naują vyriausybę, į kurią nepatenka pagalbos programos sąlygoms griežtai nepritariantys politikai.

2015 metų rugpjūtis: parlamentas pritaria trečiajai pagalbos programai, kurios vertė sudaro apie 86 mlrd. eurų.

Uždarytos parduotuvės - vienas akivaizdžiausių krizės ženklų.
Uždarytos parduotuvės - vienas akivaizdžiausių krizės ženklų.

Antras šansas A. Tsiprui

2015 metų rugpjūtis: iš A. Tsipro partijos pasitraukia į kompromisus nelinkę kairieji ir jis skelbia naujus rinkimus. Atėnai gauna pirmąją naujosios pagalbos programos išmoką ir sugeba laiku grąžinti 3,4 mlrd. eurų ECB.

2015 metų rugsėjis: „Syriza“ užtikrintai laimi rinkimus ir suformuoja koalicinę vyriausybę, kuri sieks įgyvendinti pagalbos programoje numatytas reformas.

Pagaliau laisvi?

2016 metų gruodis: euro zonos finansų ministrai patvirtina trumpalaikes Graikijos skolų mažinimo priemones. TVF ragina visiškai nurašyti dalį skolų, kad šalies ekonomika galėtų atsitiesti.

2018 metų sausis: euro zonos finansų ministrus vienijančios Eurogrupės vadovas Mario Centeno skelbia apie pradedamą techninį darbą rengiant skolų mažinimo priemones.

2018 metų balandis: Graikijos finansų ministras Euclidas Tsakalotos pripažįsta, kad, pasibaigus pagalbos programos terminui, šaliai ir toliau bus taikoma griežtesnė priežiūra.

2018 metų birželis: euro zonos finansų ministrai pasiekia susitarimą, kuriame nustato Graikijos pasitraukimo iš pagalbos programos sąlygas ir numato, kad iš šios programos Atėnai pasitrauks rugpjūčio 20-ąją.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"