Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Gibraltaras ir „Brexit“ – gresia dvigubas veto

 
2018 03 13 16:00
Gibraltaro gyventojai mato pasaulį britų akimis, bet niekas Gibraltare nenorėjo "Brexito".
Gibraltaro gyventojai mato pasaulį britų akimis, bet niekas Gibraltare nenorėjo "Brexito".

„Brexito“ šešėliui užslinkus ant Gibraltaro, ši mažytė Didžiosios Britanijos užjūrio teritorija baiminasi, kad Europos Sąjunga (ES) įkals pleištą tarp Uolos ir Jungtinės Karalystės bei padrąsins Ispaniją dar aktyviau reikšti pretenzijas į žemės lopinėlį, kurį Madridas laiko savu.

Gibraltaras ne kartą reiškė savo prisirišimą prie Didžiosios Britanijos Karūnos. Šiuo klausimu įvyko net du referendumai, per juos 98 proc. Gibraltaro gyventojų aiškiai pasakė, kad jaučiasi britais, o ne ispanais. Tačiau yra ir kita medalio pusė – net 96 proc. Gibraltaro gyventojų 2016 metais balsavo už pasilikimą ES – daugiau nei bet kurioje kitoje Jungtinės Karalystės dalyje, įskaitant Škotiją. Mat jie gerai žino, iš kur sviestas ant jų duonos.

Atkirstas nuo bendros rinkos Gibraltaro pasaulėlis patirs milžiniškų sunkumų.

Kaip neseniai sakė vienas britų politikas, Šiaurės Airijos padėtis po „Brexito“ atrodys tik maloni iškyla, palyginti su tuo, kas laukia Gibraltaro. Premjerė Theresa May kaltinama tiesiog ignoruojanti Gibraltarą, o šios teritorijos vyriausiasis ministras Fabiano Picardo perspėjo, kad neleis Gibraltarui tapti mainų korta derybose su ES ir vetuos bet kokius „Brexito“ susitarimo elementus, kurie pažeis Gibraltaro suverenumą.

Tačiau Europos Sąjunga ir Ispanijai suteikė veto teisę dėl „Brexito“, jeigu Madrido netenkins Gibraltaro statusas.

Regi pasaulį britų akimis

Jeigu nebus sudarytas dvišalis Ispanijos ir Jungtinės Karalystės susitarimas dėl Gibraltaro, Madridas galės sustabdyti pereinamojo laikotarpio ir ateities prekybinių santykių sutartis. Airija tokios veto teisės dėl Šiaurės Airijos negavo. Madridas mažų mažiausiai siekia didesnio Ispanijos vaidmens Gibraltare, o britai baiminasi, kad tai atvers kelią diskusijai apie teritorijos ateities statusą. Tuo metu F. Picardo pabrėžė, kad Gibraltaro gyventojai neturi nė menkiausių abejonių. „Esame labai susiję su Jungtine Karalyste, regime pasaulį britų akimis ir nenorime to keisti“, – sakė jis.

Gibraltaro gyventojai gerai žino, iš kur sviestas ant jų duonos / Reuters/Scanpix nuotrauka
Gibraltaro gyventojai gerai žino, iš kur sviestas ant jų duonos / Reuters/Scanpix nuotrauka

Dvi ES narės – Ispanija nuo 1986 ir Didžioji Britanija nuo 1973 metų – seniai ginčijasi dėl Uolos. Oficialiai mažytis Gibraltaro regionas nėra Jungtinės Karalystės dalis, o Didžiosios Britanijos užjūrio teritorija. Didžioji Britanija tvirtina, kad Gibraltaras turi pasitraukti iš ES lygiai tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir visa Jungtinė Karalystė. Tačiau Europos Komisija aiškiai pasakė, jog dėl Gibraltaro būtinas dvišalis Londono ir Madrido susitarimas, kad pereinamojo laikotarpio taisyklės būtų taikomos ir šiai užjūrio teritorijai. Jei Didžioji Britanija su tuo nesutiks, Gibraltaras liks be pereinamojo laikotarpio sutarties, praras priėjimą prie gyvybiškai svarbios britų finansų rinkos. Tai atsilieps tūkstančiams darbuotojų, taip pat ir Didžiosios Britanijos draudimo sektoriui. Pasak Gibraltaro vyriausybės, kas penktas britų vairuotojas draudžia savo mašiną Gibraltare. Draudimo kompanijos negali pasiūlyti metinių sąlygų iš anksto nežinodamos, kas bus.

Nuo 1713 metų, kai Utrechto sutartis priskyrė Gibraltarą Didžiajai Britanijai, kolonija, kurią dabar sudaro 30 tūkst. gyventojų, įgijo savitą charakterį. Nuo to laiko į Gibraltarą atsikėlė ispanų, genujiečių, maltiečių ir marokiečių, taip pat daug pareigūnų iš Didžiosios Britanijos ir prekiautojų iš Indijos.

Simpatijų Ispanijai Gibraltare maža. Nuo tada, kai Uolą užėmė britai, Madridas daug kartų rengė apgultis ir blokadas, kurios apsunkino tenykštį gyvenimą. Šiais laikais Ispanijos vyriausybei labiausiai kliūva Gibraltaro, kaip mokesčių rojaus statusas, pavertęs teritoriją bankininkystės, draudimo ir lošimų, taip pat ir internetinių, centru. Madridas tai vadina „nepagrįsta privilegija“, kuri kertasi su ES mokesčių įstatymais, pyksta dėl turto nutekėjimo į Gibraltarą bei tabako kontrabandos.

Siena ir oro uostas

Brėžiant Gibraltaro ateitį, susitarimas dėl sienos yra vienas svarbiausių abiem šalims. Kasdien šią sieną kerta tūkstančiai ispanų, važiuojančių į Gibraltarą dirbti iš didžiulio nedarbo paveikto kaimyninio regiono. Būgštaujama, kad Ispanija uždarys sieną, jei „Brexitas“ pakryps bjauria linkme. Tiek Ispanijos, tiek Gibraltaro žmonės suvokia didžiulę laisvo judėjimo naudą ir tai, kad ES yra jos garantas, iki šiol saugojęs nuo kietakaktiškos politikos.

Jei vis dėlto tarp Gibraltaro ir Ispanijos atsiras nauja Berlyno siena, Gibraltarui tai bus kur kas didesnė problema nei Ispanijai, nors nukentės ir šios darbininkai bei verslininkai. Tačiau Madridas tai laiko kaina, kurią verta sumokėti, kad pasinaudojus proga būtų galima susigrąžinti Gibraltarą. Tuo metu atkirstas nuo bendros rinkos Gibraltaro pasaulėlis patirs milžiniškų sunkumų.

Net Didžiojoje Britanijoje suvokiama, kad Gibraltarui būtina narystė muitų sąjungoje ir priėjimas prie bendrosios rinkos – tai galėtų nustatyti specialus protokolas. Taip su ES sujungtos kitų ES narių teritorijos, pavyzdžiui, Prancūzijai priklausančios salos Karibuose. Gibraltarą galima būtų traktuoti panašiai kaip Monaką, San Mariną, Vatikaną ar Andorą. Šios mažutės valstybėlės priklauso ES, nors formaliai nėra narės ir neturi balso teisės.

Atskira problema yra Gibraltaro tarptautinis oro uostas. Londonas jį laiko „Britanijos turtu Britanijos žemėje“. Gibraltaro valdžia pabrėžia 2006 metų Kordobos susitarimą tarp Jungtinės Karalystės, Ispanijos ir Gibraltaro, jis atvėrė kelią Ispanijos verslui į šį oro uostą. Tačiau 2011 metais į valdžią Ispanijoje atėjus konservatoriams, Madridas nebepripažįsta šios sutarties sąlygų ir nori tvarkyti reikalus tik su Didžiosios Britanijos, bet ne Gibraltaro valdžia. Ispanija siekia bendrai su Jungtine Karalyste valdyti Gibraltaro oro uostą.

Norėdama bent ką nors išpešti Gibraltarui, Th. May turės pašalinti Ispanijos veto teisę. Ji turės ką nors pasiūlyti premjerui Mariano Rajoy. Jei tai bus nuolaida dėl teritorijos suverenumo ar valdymo, Gibraltaras vetuos tokio pobūdžio pakeitimus – tokią teisę jam suteikia 2006 metų Gibraltaro Konstitucija. Taigi vartams į Viduržemio jūrą gresia du veto ir trijų vyriausybių, kurių kiekviena laikosi savo ir, regis, siekia to, kas neįmanoma, disputas. Tik yra vienas dalykas, kurį Didžioji Britanija turėtų suvokti – Europos Komisija bus Ispanijos pusėje. Ispanija yra ES narė, o Jungtinė Karalystė ja nebebus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"