Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Gėjus meras ruošiasi sudrebinti katalikišką Lenkiją

 
2018 06 11 16:06
Robertas Biedronas / 
Robertas Biedronas /  AFP/Scanpix nuotrauka

Robertas Biedronas yra vienas jauniausių Lenkijos augančių politikos žvaigždžių. Kartu jis yra ateistas, gyvenantis bene labiausiai katalikiškoje Europos valstybėje, bei vienintelis homoseksualumą atvirai išpažįstantis politikas šalyje. Šiuo metu jis laikomas vienas iš lyderių ateinančiuose Lenkijos prezidento rinkimuose, rašo BBC.

„Esu svajotojas. Gimiau labai tradicinėje ir konservatyvioje Lenkijos dalyje. Būnant gėjumi ir ateistu, gyvenimas nebuvo lengvas“, – teigė Biedronas, Slupsko miesto, nutolusio nuo Baltijos jūros pakrantės per 18 kilometrų, meras.

Jis buvo herojus, žvaigždė. Jie klausėsi jo lyg pranašo ir tai man buvo ženklas, kad homoseksualumas tampa norma Lenkijoje.

Buvęs Lenkijos Prezidentas Aleksandras Kwasniewskis skatina Biedroną iškelti savo kandidatūrą 2020-iais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Visuomenės apklausų duomenimis Biedronas yra trečias pagal populiarumą po dabartinio prezidento Andrzejaus Dudos ir buvusio ministro pirmininko, dabartinio Europos Komisijos prezidento Donaldo Tusko.

Sumuštas gatvėje

Atrodytų, kad iki šiol Roberto Biedrono politinė karjera ėjosi stebėtinai lengvai: kairiojo sparno buvęs gėjų teisių aktyvistas 42-iejų metų amžiaus tapo pirmuoju Lenkijos parlamento nariu, o vėliau ir miesto meru, atvirai išpažįstančiu savo homoseksualumą.

„Būdamas parlamento nariu buvau sumuštas keturis ar penkis kartus tiesiog gatvėje, tačiau dabar visi man šypsosi ir nori su manimi sveikintis“, – teigė jis.

Po keleto minučių priėjęs vyras kaip tik tą ir padaro. Meras pažymi, kad prieš keletą metų padėtis būtų visiškai kitokia: „Jie, tikriausiai pasakytų „pederastas“ arba apspjautų mane. Šiandien žmonės verčiau sako „Labas rytas, pone mere“ ir tai yra pokyčių ženklas.“

Lenkijos gyventojų požiūris į homoseksualumą keičiasi, bet gėjų santuokos vis dar yra uždraustos (kitaip nei daugelyje Vakarų Europos valstybių).

„Esu labai pavydus, nes matau jų džiaugsmą. Jau 15 metų gyvenu kartu su partneriu, tačiau tai vis dar išlieka tik svajone. Neteisinga, kad 2018-aisiais du suaugę žmonės negali susituokti nepaisant bendros meilės ir įsipareigojimų vienas kitam“, – kalbėjo meras.

Konservatoriai valdžioje

Šiuo metu Lenkija yra valdoma konservatyvios „Teisė ir teisingumas“ (PiS) partijos, kuri 2015-iaisiais tapo pirmoji po 1989 m. komunizmo žlugimo sugebėjusi laimėti daugumą šalies parlamento rinkimuose. Pirmą kartą nei viena kairioji partija nepateko į parlamentą.

„Teisė ir teisingumas“ laimėjo pasinaudodami konservatyvia, patriotiška ir katalikiškas vertybes išpažįstančia platforma. Partija propaguoja kovą prieš elitą, žada didesnę paramą vaikus auginantiems tėvams ir būsto įsigijimo subsidijavimą, taip pat nemokamais vaistais pensininkams. Tačiau dėl šalyje įvestos sustiprintos žiniasklaidos, valstybės tarnybos ir prokuratūros kontrolės, sukėlė liberaliai nusiteikusių piliečių pyktį, o vykdyta teismų reforma iššaukė rimtą Europos Komisijos atsaką: buvo pradėtas beprecedentis tyrimas, siekiantis išsiaiškinti, ar šalies demokratija neatsidūrė pavojuje. Parlamentą kontroliuojančios „Teisės ir teisingumo“ partijos siūloma reforma suteiktų teisingumo ministrui ir prezidentui daugiau galios renkant teisėjus, o tai sustiprintų teisinės sistemos priklausomybę nuo vyriausybės ir susilpnintų demokratinį valdžių atskyrimo principą.

Ar Lenkija pasiruošusi homoseksualiam lyderiui?

Roberto Biedrono kritikai teigia, kad politikas neturi jokios realios programos ir daugiausia užsiima viešaisiais ryšiais. Renata Kim, dirbanti žurnalo „Newsweek“ lenkiškoje versijoje, teigia, kad Biedronui gali būti sunku išplėsti savo palaikymą visos šalies mastu: „Manau, kad per anksti atvirai gėjumi esančiam politikui tapti svarbia figūra politikoje. Esame labai konservatyvi visuomenė. Žmonės nėra pasirengę priimti tokio asmens kaip jų prezidento ar ministro pirmininko“, bet tuo pačiu priduria: „Mačiau jį šnekantį su jaunimu muzikos festivaliuose. Ten jis buvo herojus, žvaigždė. Jie klausėsi jo lyg pranašo ir tai man buvo ženklas, kad homoseksualumas tampa norma Lenkijoje.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisRinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"