Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Gal Rusiją galima paveikti ne rimbu, bet saldainiu?

 
2018 04 18 14:31
Sirijos teritorijoje, kurią kontroliuoja Damasko režimas, tarp suvenyrų pardavinėjami Vladimiro Putino ir Basharo Assado portretai. / 
Sirijos teritorijoje, kurią kontroliuoja Damasko režimas, tarp suvenyrų pardavinėjami Vladimiro Putino ir Basharo Assado portretai. /  AFP/Scanpix nuotrauka

Kodėl Kremlius buvo pasyvus per Sirijos bombardavimą, kurį surengė JAV su sąjungininkais šeštadienio naktį, nors prieš tai negailėjo grasinimų? Gal Rusiją, Sirijos režimo rėmėją, Krymo aneksuotoją ir karo Ukrainoje provokuotoją, galima būtų drausminti ne sankcijomis, tai yra ne rimbu, bet paveikti, siūlant paramą kaip saldainį?

Praėjusį savaitgalį JAV su Didžiąja Britanija ir Prancūzija surengė raketų ataką Sirijoje su tikslu atgrasyti režimą prieš šalies gyventojus naudoti cheminį ginklą. Kartu tai buvo ir pamoka Kremliui – Sirijos režimo rėmėjui. Šios savaitės pradžioje Vakarų pasaulis vėl svarstė apie sankcijas Rusijai. Tačiau šie papildomo ekonominio spaudimo svertai kol kas nebus naudojami. Nei JAV, nei Europos Sąjunga nepriėmė sprendimus dėl naujų sankcijų Rusijai. O JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ ir duodamas interviu laidė užuominas, kad Rusijai reikėtų ekonominės pagalbos. Kurlink visa tai krypsta?

Maskva tiesiog neturi jėgų. Ji turi per daug žodžių, bet už jų nėra nieko.

Rusijos tuščios kalbos be veiksmų

Apie tai, kokie gali būti tolesnė įvykių eiga ir kodėl Maskva pasyviai ir tik žodžiais, bet ne veiksmais reagavo į Vakarų veiksmus Sirijoje, per interviu svoboda.org svarstė politologas, arabų pasaulio žinovas Grigorijus Kosačas.

– JAV ir sąjungininkų raketų ataka Sirijoje, ypač po to, kai Rusija pradėjo grasinti, buvo labiau staigmena ar vis dėlto tikėtina?

– Tai nebuvo netikėtumas. Tikėjau, kad greitu laiku tai įvyks... Vis dėlto po garsių Maskvos pareiškimų apie tai, kad rusų armija dabar turi modernių, itin tikslių ginklų, pranašesnių, nei Vakarų, ir kad Rusija „ryžtingai atsakys“ į galimą Vakarų smūgį Sirijai, maniau, jog Kremlius padarys viską, kad pasipriešintų šiai JAV ir jų sąjungininkų atakai. Arba dės pastangų, jog smūgis nebūtų milžiniškas. Tarkime, įvairiose Sirijos vietose išdėstys savo karines pajėgas, nusiųs į šią šalį papildomo kontingento ir naujos ginkluotės, kad pademonstruotų, jog Maskva stovi petys į petį su Damasku.

Tačiau nieko tokio nebuvo padaryta. Rusija tik stengėsi neleisti smūgiuoti tose Sirijos teritorijos vietose, kuriose yra jos karinių pajėgų. Tokia Maskvos pozicija gali turėti pasekmių, nes Damasko režimui pasidarė akivaizdu, kad Rusija negali eiti iki galo, gindama savo sąjungininkus.

– Toks įspūdis, kad Maskva ne taip jau stipriai gina Basharą al Assadą ar net visai negina? Kaip taip išėjo, kad Rusija ir šios šalies kariškiai, nežiūrint į garsius pareiškimus, net grasinimus (Rusijos ambasadorius Libane: „Mes naikinsime aikšteles, iš kurių bus leidžiamos raketos?)“, nepajudino nė piršto, kad padėtų Sirijos režimui?

– Tai įprastas Rusijos elgesys tokiais atvejais... Kiek atsimenu, tiek rusų, tiek sovietų garsūs pareiškimai, kad visus „užmėtys kepurėmis“, sutriuškins ir panašiai, niekada neatspindėjo tikrų šalies galimybių ir nebuvo realistiniai. Tai reikia pripažinti.

Iš to išplaukia eilinis „veido praradimas“, kuris atsilieps Sirijos „režimo šalininkų širdyse“ ir ne tik, o apskritai daugelio iš Artimųjų Rytų. Dabartinėje situacijoje atsiranda vis daugiau gilių įtrūkimų, tarp Rusijos ir pseudo-sąjungininkų. Užtenka prisiminti Turkijos pareiškimą dėl to, kas įvyko balandžio 13–14 naktį. Arba Saudo Arabijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimą. Arba Bahreino karališkosios kanceliarijos. Vardiju ir ne Rusijos sąjungininkus. Tačiau Saudo Arabija yra pati įtakingiausia regiono šalis, tikrai padarys viską, kas nuo jos priklauso, kad pabrėžtų savo poziciją. „Mes smerkiame B. Assado režimą ir sveikiname JAV, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos iniciatyvą, nukreiptą padaryti galą nusikalstamiems Sirijos režimo veiksmams“, – skelbiama Saudo Arabijos pareiškime.

O Maskva tiesiog neturi jėgų. Ji turi per daug žodžių, bet už jų nėra nieko.

Vienas iš Vakarų taikinių Sirijoje - Barzės mokslinių tyrimų centras - buvo visiškai sunaikintas. / Reuters/Scanpix nuotrauka
Vienas iš Vakarų taikinių Sirijoje - Barzės mokslinių tyrimų centras - buvo visiškai sunaikintas. / Reuters/Scanpix nuotrauka

– Kieno interesus dabar, kai neliko IS, Sirijoje gina Rusija ir JAV? Maskva – Teherano, Vašingtonas – Rijado? Nejaugi negalima kam nors atsitraukti? Ar padėtis tiek įkaitusi, kad žengti žingsnį atgal būtų ne „pacaniška“?

– Atsitraukti jau seniai laikas – Maskvai. Kremlius turėtų suprasti, kad negali būti nė kalbos apie jėgų pusiausvyrą, kai JAV gina Saudo Arabijos interesus, o Rusija – Irano. Beje, man visai neaiški pati idėja – ginti Irano interesus. Kai sakoma, kad Rusija ir Iranas yra sąjungininkai, ir ilgam, paprastai skėsčioju rankomis. Viena vertus, lyg ir negerai mesti draugelius. Kita vertus... Kiek atsimenu iš vaikystės, kiemo chuliganai per kiekvieną įtemptą situaciją, kuri kartas nuo karto kildavo, prie viso „pacaniško kodekso“ greitai suvokdavo, kad protingas „pacanas“ užleidžia vietą stipresniam ir nustoja kvailai elgtis.

Manipuliuoja, kas tik nori

– Tačiau galima ir kitaip pažvelgti. Apie būsimą Vakarų smūgį Sirijoje buvo kalbama apie savaitę. Tai buvo pagrindinė tema, visi laukė ko nors labai rimto. Tačiau JAV ir sąjungininkų veiksmai šeštadienio, balandžio 13-osios naktį, atrodo riboti ir simboliniai. Tai sąmoningas, apgalvotas Vašingtono sprendimas ar Maskvos spaudimo išdava?

– Maskvos spaudimas tikrai neturėjo įtakos. Spėju, kad Donaldas Trumpas tiesiog į daug ką atsižvelgė: į savo sąjungininkų požiūrį, oponentų Kongrese nuomonę ir į kitas aplinkybes. Akivaizdu, kad nuo pat pradžių uždavinys buvo toks: nubausti Damaską už tam tikrus dalykus. Apie tai visą laiką ir buvo kalbama. Nebuvo užsimenama apie B. Assado režimo nuvertimą, apie radikalų jėgų santykio keitimą Sirijoje ir taip toliau. Juolab, kad kalbėti apie B. Assado nuvertimą šiuo metu, kai jis kontroliuoja didžiąją Sirijos dalį, ir paramą opozicijai nė neišeina. Ginkluotą opoziciją jis jau sunaikino ir ši nebeturi kokios nors akivaizdžios jėgos.

Todėl ir buvo kalbama tik apie atpildą už cheminę ataką. Kartu atsižvelgiant į tarptautinių Vašingtono sąjungininkų ir JAV vidaus balsų interesus.

– Taip, D. Trumpas šiuo metu nesiekia sunaikinti B. Assado. Tačiau kaip jį vadina savo tvituose – kruvinu nusikaltėliu!

Prisiminkime pagrindinę figūrą, apie kurią viskas sukasi. Kaip inteligentiškas žmogus, kadaise buvęs gydytoju, kuris ilgai mokėsi Didžiojoje Britanijoje, tapo tuo B. Assadu, kurį dabar mes žinome?

– Kaip visada, svita kuria karalių. Buvimas valdžioje B. Assadą pavertė tokiu, koks jis yra dabar. Dar daugiau – juk mes mažai žinome, kaip klostosi Sirijos elito reikalai. Aišku, B. Assadas apsuptas buvusiais savo tėvo šalininkais, kurie išlaikė pagrindines pozicijas dabartinėje Sirijos administracijoje. Jis nuolat patyrė ir patiria spaudimą. Tikriausiai dėl savo padėties jis mažai ką gali. Realių veiksmų požiūriu jis tikrai yra silpnas žmogus.

B. Assadas yra simbolis, bet ne daugiau. Kai jis pasirodo televizorių ekranuose – ar karinėje bazėje Sirijoje, ar Maskvoje, žiūri ir matai, kad iš dalies jis išlaikė inteligentiško gydytojo bruožus. Tačiau juo manipuliuoja, kaip tik nori tie, kurie jį supa. Dar daugiau – ar tai tik Damasko režimo galvos aplinka Sirijoje? Manau, kad sprendžiamą įtaką turėjo Iranas – šios šalies patarėjai ir generolai. Būtent jie pakeitė B. Assadą labiau, negu senoji tėvo gvardija.

Tas simbolis – B. Assadas, suformuotas Sirijos ir Irano aplinkos, laimės, o kartu su juo – ir Rusija. Matyt, ilga šios šalies – Sirijos – drama baigsis galutine pergale prieš vietos opoziciją.

– D. Trumpas yra ir taip pareiškęs: „Rusija turi nuspręsti – toliau eiti tamsiu keliu ar prisijungti prie civilizuotų šalių, prie stabilumo ir taikos jėgų. Tikiuosi, kada nors mes sutarsime su Rusija, galbūt net su Iranu, bet gal ir ne. Mes turime daug ką pasiūlyti – pačią didžiausią ir stipriausią ekonomiką pasaulio istorijoje.“

Tai vadinasi – pasiūlyti saldainį. Kiek fantastiškas toks ateities scenarijus, kurį nupiešė D. Trumpas?

– Viskas priklausys nuo to, kaip situacija keisis pačioje Rusijoje, ir nuo to. kiek dabartinė šalies vadovybė bus pasiruošusi keistis, kad gautų tą „saldainį“. Kol kas Maskvai „saldainių“ nereikia, ji turbūt tęs dabartinį kursą. Irane – tokia pati situacija. Tad D. Trumpo siūlymai skirti tolimai ateičiai, tokiai, kurios šiuo metu negalima įžiūrėti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"