Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Gaisrai siaubia Europą nuo pietų iki šiaurės

 
2018 07 25 6:00
Sudegęs Matis, netoli Atėnų.
Sudegęs Matis, netoli Atėnų. Reuters/Scanpix nuotraukos

Europoje iš visų pusių aidi pagalbos prašymai – šalys nuo Graikijos iki Latvijos ir Švedijos prašo Europos Sąjungos (ES) pagalbos kovojant su pražūtingais gaisrais.

Graikijos premjeras Alexis Tsipras, nutraukęs vizitą Bosnijoje ir Hercegovinoje ir grįžęs į Graikiją, paskelbė trijų dienų nacionalinį gedulą, didžiuliams miškų gaisrams pajūryje netoli Atėnų pareikalavus mažiausiai 60 žmonių gyvybių. Baiminamasi, kad gelbėtojams tikrinant supleškėjusius namus ir aplinkinius vandenis bei krantus pražūtingiausio per pastarąjį dešimtmetį gaisro aukų gali padaugėti. Daug žmonių gelbėdamiesi nuo ugnies ir troškinančių dūmų bėgo į paplūdimius, kai kurie išplaukė į jūrą. Iš paplūdimių evakuota daugiau kaip 700 žmonių.

„Ugnis degino mums nugaras ir mes nėrėme į jūrą.“

Ties Mačio vietove apvirtus valčiai su 10 žmonių, dėl gaisro evakuotų iš vieno viešbučio, žuvo visi joje buvę žmonės, įskaitant du lenkus: motiną ir sūnų. Prieš tai 26 kūnai buvo rasti vienos pajūrio vilos kieme Matyje, pačiame katastrofos centre. Per gaisrus mažiausiai 170 žmonių buvo sužeisti, 11 jų būklė kritinė. Tarp nukentėjusiųjų yra 16 vaikų. Per didžiulę gelbėjimo operaciją buvo panaudoti laivai ir sraigtasparniai, kurie skubėjo evakuoti gyventojus ir turistus, įstrigusius pakrančių rajonų paplūdimiuose.

Ugnis vijo į jūrą

Matyje rasti lavonai buvo vienoje krūvoje ir smarkiai apdegę. Atrodo, kad ugnis šiuos žmones užklupo bandančius pasiekti jūrą. Dauguma aukų, apie kurias buvo paskelbta anksčiau, taip pat rastos Matyje, savo namuose ar automobiliuose. Šis kurortas yra už 40 km į šiaurės rytus nuo sostinės, populiarus tarp vietos poilsiautojų , ypač pensininkų ir vaikų, atvykstančių į vasaros stovyklas.

„Tai nacionalinė tragedija“, – sakė civilinės saugos agentūros pareigūnė Joana Cupra.

Vakar auštant gaisrai aplink sostinę tebeliepsnojo. Naktį kilo kitų gaisrų kitose vietose. Kaip sakė vyriausybės atstovas spaudai Dimitris Tzanakopulas, Atėnuose trimis skirtingais frontais vienu metu kilo 15 gaisrų. Graikija paprašė JAV dronų, kad būtų galima „stebėti ir aptikti bet kokią įtartiną veiklą“, taip pat kreipėsi pagalbos į Europos Sąjungos (ES) valstybes. Lėktuvų ir ugniagesių į Graikiją pasiuntė Italija, Vokietija, Lenkija, Prancūzija, Ispanija, Kipras. Pareigūnai kalbėjo apie tikimybę, kad gaisrus tyčia galėjo sukelti nusikaltėliai, norėdami plėšti paliktus namus.

Netoli Mačio esančios ir smarkiai nukentėjusios Rafinos uoste įstrigusius žmones padedant armijos sraigtasparniams gelbėjo devynios pakrančių apsaugos valtys, du kariškių laivai ir dešimtys privačių laivų.

Evakuotieji perkeliami į viešbučius ir karines stovyklas; į rajoną suvažiavo susirūpinę artimieji.

Oro sąlygos išlieka sunkios, nors Atėnuose tikimasi trumpalaikių liūčių ir žemesnės oro temperatūros. Atikos regione, kuriam priklauso Atėnai, paskelbta nepaprastoji padėtis. Filmuotoje medžiagoje matomi automobiliais nuo gaisrų bėgantys žmonės, nukentėję namai.

Tarp supleškėjusių mašinų moteris mėgina surasti savo šunį.
Tarp supleškėjusių mašinų moteris mėgina surasti savo šunį.

„Jei nebūčiau išvykusi, būčiau sudegusi“, – sakė 67 metų gyventoja, vardu Maria. Pasak jos, Mačio, kaip tokio, nebeliko – viskas sudegė. Netoli Maratono miesto gyventojai išsigelbėjimo ieškojo paplūdimiuose. Iš rajono vasaros stovyklų evakuota 600 vaikų. „Mus vijosi liepsnos ir mes traukėmės prie vandens, – pasakojo gaisrą Matyje išgyvenęs Kostas Laganosas. – Jos degino mums nugaras ir mes nėrėme į jūrą...“

Gaisrai abiejose sostinės pusėse paliko eiles apanglėjusių automobilių, išdegusių laukų ir miškų. Šimtai žmonių bėgo į paplūdimius. Pareigūnai dislokavo visus šalies lėktuvus ir sraigtasparnius, galinčius pilti vandenį, kad atostogautojai turėtų laiko pasitraukti. Kariuomenės dronai iš oro stebėjo padėtį ir padėjo pareigūnams vadovauti daugiau kaip 600 ugniagesių.

„Mums labai nepasisekė. Vėjo kryptis pasikeitė ir tai atėjo su tokia jėga, kad per kelias minutes nušlavė pakrantės rajoną“, – sakė Rafinos miestelio – ramaus uosto žemyne, aptarnaujančio kurortines Graikijos salas, meras Evangelas Bournas. Doko rajonas tapo improvizuota ligonine, kur greitosios pagalbos medikai tikrino pakrančių apsaugos ir privačiais laivais atplukdytų žmonių būklę. Operacija vyko visą naktį. Kaip sakė Miltiadis Mylonas iš greitosios pagalbos tarnybos, ugnis užklupo žmones netikėtai, įvykiai rutuliojosi labai greitai. „Dabar mūsų užduotis yra organizuoti šeimų nariams aukų atpažinimą.“

Gaisras kol kas nekelia grėsmės garsiems Graikijos Antikos paminklams, tačiau jis slenka į žemyno gilumą. Žmonėms bėgant, keliuose į sostinę susidarė automobilių spūstys, kurios trukdė ugniagesiams. Atėnų centre krito pelenai. Graikų ugniagesių tarnybos pareigūnai paragino gaisrų rajonų gyventojus vykdyti evakuacijos nurodymus ir nepasilikti bandant gelbėti savo namus. Rafinos meras sakė manantis, kad jo rajone sudegė maždaug 100 namų. Pastarosiomis dienomis oro temperatūra siekė 40 laipsnių, o vėjo greitis – iki 10 km per valandą.

Karštais sausais vasaros mėnesiais miškų gaisrai Graikijoje yra įprasti. 2007 metais pietinėje Eubojos (Evijos) saloje siautėję gaisrai pareikalavo 77 žmonių gyvybių.

Švedai stoja savanoriais

Europai alpstant iš karščio, tai pajuto ir Skandinavija. Švedijoje stojusi sausra neturi precedento, oro temperatūra yra aukščiausia per šimtmetį. Pirmadienį šios šalies civilinės saugos agentūra MSB paskelbė, kad šalyje siaučia 27 aktyvūs gaisrai. Prognozuojama, kad oro temperatūra šią savaitę sieks 35 laipsnius.

Kelios Europos valstybės, įskaitant Prancūziją, Italiją ir Vokietiją, padėti Švedijai nusiuntė lėktuvų, sunkvežimių ir ugniagesių, Lenkija pasiuntė 44 gaisrininkų mašinas su 139 ugniagesiais. Jie įveikė kelią nuo Lenkijos iki Svego šiaurinėje Švedijoje ir buvo džiaugsmingai pasitikti vietos gyventojų. Šie susirinko pasitikti lenkų vilkstinės su plakatais, skelbiančiais: „Švedija dega – ačiū, Lenkija, už pagalbą.“ Norvegija, Vokietija ir Lietuva suteikė sraigtasparnių.

Švedijoje išdegė ar dega maždaug 25 tūkst. ha – šis plotas yra dvigubai didesnis už Paryžiaus plotą. Dar nesuvaldyti mažiausiai keturi gaisrai centrinėje ir šiaurinėje Švedijos dalyje. Ten gyventojų mažai, tačiau tankūs miškai ir kalnuota žemė, tad židiniai sunkiai pasiekiami. Pavojinga padėtis susiklostė ir pietinėje Švedijoje bei aplink Stokholmą, kur miškai tokie išdžiūvę, kad gyventojai perspėti, jog bus baudžiami, jei kur nors užkurs laužą mėsai kepti. Šią vasarą Švedija patiria vieną didžiausių sausrų per visą daugiau kaip 260 metų jų registravimo istoriją. Lietaus nebuvo šioje Šiaurės šalyje nuo gegužės, išskyrus varganus 13 mm, iškritusių birželio vidury.

Į Švediją atvyko prancūzų ugniagesiai.AFP/Scanpix nuotrauka
Į Švediją atvyko prancūzų ugniagesiai.AFP/Scanpix nuotrauka

Daug švedų dabar atostogauja ir nori padėti. Švedijos Raudonasis Kryžius koordinuoja savanorius ir pirmadienį paskelbė, kad jau užsirašė 4300 žmonių. bendrovės, įskaitant IKEA, prekybos centrų tinklą ICA, „Hertz“ automobilių nuomą. Pavyzdžiui, baldų milžinė padovanojo 160 čiužinių, 570 apklotų, 400 pagalvių, 450 rankšluosčių ir 1000 paklodžių bei antklodžių.

Jau skaičiuojama, kad ugnis sunaikino apie 2 mln. kubinių metrų miško, nuostoliai siekia maždaug 900 mln. kronų (87 mln. eurų), bet dar didės, nes ugnis toliau siaučia.

Šiauriausioje kaimynės Suomijos Laplandijos provincijoje ugnis surijo miškus ir ganyklas prie Rusijos sienos. Norvegija, kur oro temperatūra šią vasarą taip pat rekordinė, irgi patyrė kelis mažesnio masto gaisrus, per kuriuos liepos 15 dieną malšindamas ugnį žuvo vienas gaisrininkas.

Latvija prašo baltarusių pagalbos

Latvija yra dar viena šalis, neatlaikiusi karščio ir sausros bangų, kurios šią vasarą ritasi per Šiaurės Europą. Latvijos vyriausybė paprašė pagalbos gesinant jau savaitę liepsnojančius miškų ir durpynų gaisrus vakarinėje šalies dalyje ne tik visų 28 ES narių, bet ir Baltarusijos. Šaliai reikalingiausios priemonės gaisrams gesinti iš oro, tačiau ES šalių ištekliai dėl kitose valstybėse irgi siaučiančių miškų gaisrų riboti. ES pagalbos gesinant miškų gaisrus yra paprašiusios Serbija, Graikija, Švedija. „Taigi, mes stojome į eilę“,– sakė Valstybinės priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas Kristapas Eklonas.

Baltarusija jau atsiliepė į Latvijos prašymą padėti gesinant didelį miško ir durpynų gaisrą vakarinėje Valdgalės apskrityje. Jos sraigtasparniai buvo pasirengę išskristi į Latviją, kol ministerijos rengė tam būtinus dokumentus. Gaisrui Valdgalės apskrityje gesinti ypač reikia būtent aviatechnikos, nes dega didelis plotas ir ugniagesiai negali patekti į gaisro centrą, kur pavojų taip pat kelia virstantys medžiai.

K. Eklonas pripažino, kad po savaitę trukusios kovos su gaisru Latvijos techniniai ir žmogiškieji ištekliai palaipsniui senka. Gaisras praeito antradienio vakare įsiplieskė viename durpyne, išplito į šalimais esantį mišką ir slenka į rytus. Praeitą savaitę buvo evakuoti netoliese esančio Stiklių kaimo gyventojai, bet dauguma jų iki šeštadienio grįžo namo. Sąlygos ugniagesiams labai nepalankios, nes liepsnų apimtame regione, mažai gyvenamame, yra tik keli keliai, prieiti trukdo pelkės. Meteorologai perspėja, kad aukšta temperatūra išsilaikys ir toliau, o lietaus nenumatoma ateinančias dvi savaites. Pastaruosius kelis mėnesius Latvija išgyvena didelę sausrą, dėl kurios valdžia žemės ūkio sektoriuje paskelbė stichinę nelaimę.

Lenkijoje sausra paveikė daugiau kaip 90 tūkst. ūkių ir vyriausybė taip pat prašo ES finansinės pagalbos savo žemės ūkiui. Vokietijos žemės ūkio produktų gamintojai perspėjo, kad dėl sausros gegužę ir birželį jų derlius šiemet bus nuo 20 iki 50 proc. mažesnis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"