Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Farerai svajoja apie nepriklausomybę

 
Moteris vilki tradicinius fareriečių drabužius.
Moteris vilki tradicinius fareriečių drabužius. AFP/Scanpix nuotraukos

Atlanto vandenyne tarp Škotijos ir Islandijos esantis autonominis Danijos regionas vis garsiau prabyla apie norą atsiskirti.

„Danija mus okupavusi jau 600 metų! To pakanka ir mes tai pakeisime“, – rėžė žilaplaukis laivo kapitonas Birgiras Ennis. Nutolusios per daugiau kaip 1100 km į šiaurės vakarus nuo Kopenhagos, Farerų salos turi savo vėliavą, oficialią kalbą ir institucijas. Šiame regione gyvena 50 tūkst. žmonių.

Žole apaugę sostinės Torshauno nameliai.
Žole apaugę sostinės Torshauno nameliai.

„Mes nesame danai, niekada jais nebuvome ir nebūsime. Esame fareriečiai, ir viskas! Privalome už tai kovoti“, – sakė užsienio reikalų ir prekybos ministras Poulas Michelsenas. Už nepriklausomybę kovojančios Pažangos partijos lyderis pridūrė, kad Farerai kasdien įgyja vis daugiau savarankiškumo.

Centrinė valdžia planuoja perleisti Farerų institucijų žinion migracijos reikalus. Tačiau Kopenhaga vis dar kontroliuos užsienio klausimus, valiutą ir kai kuriuos teismus.

Rašo Konstituciją

Vietos valdžia dabar rašo Konstituciją, kurios tikslas įtvirtinti Farerų tapatybę. Kopenhaga palaiko salų teisę turėti Konstituciją, jeigu ši neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Tačiau Farerų pateiktame projekte Danija apskritai nėra paminėta.

Vyriausybę sudarančios partijos laiko šį procesą svarbiu žingsniu nepriklausomybės link. Balandį turėjo įvykti referendumas dėl Konstitucijos, bet buvo atidėtas siekiant kuo geriau suderinti tekstą. Kita data kol kas nėra paskirta.

„Kopenhaga nėra griežta šeimininkė“, – sako Hanna Jensen, viena Pažangos partijos įkūrėjų. Jos žodžiais, centrinė valdžia stengiasi atsižvelgti ir į specifinius Farerų poreikius, tačiau tai padaryti ne visada pavyksta. Finansų ministrė Kristina Hafoss priekaištavo, kad vykstant globalioms deryboms centrinė valdžia neužtaria regiono dėl banginių medžioklės. Fareriečiai tai laiko svarbia savo kultūros ir istorijos dalimi.

Interesų konfliktas buvo ypač akivaizdus 2010 metų pradžioje, kai kilo skumbrių ir silkių karas su Europos Sąjunga (Farerų salos jai nepriklauso, bet joms galioja daug lengvatų). Danija buvo spaudžiama palaikyti Briuselio sankcijas – neįsileisti laivų ar nepirkti žuvų, jei Farerų valdžia neapribos žvejybos. Ši problema supykdė fareriečių bendruomenę, kuri labai priklauso nuo žvejybos.

Nuomonės skiriasi

Farerų kova už nacionalinę tapatybę prasidėjo XIX amžiaus pabaigoje. Tačiau salų gyventojai turėjo laukti iki 1937 metų, kad oficialiai būtų pripažinta jų kalba. 1946 metais surengtame referendume fareriečiai nedidele balsų persvara pasisakė už nepriklausomybę nuo Danijos. Kopenhaga nepripažino plebiscito rezultatų ir paleido salų parlamentą. Farerai iškovojo autonomiją nuo Danijos po dvejų metų.

Farerų sostinės Torshauno gyventojų nuomonės dėl nepriklausomybės išsiskiria. „Man nekliūva dabartiniai santykiai su Kopenhaga“, – sakė pensininkas Ossuras Hovlandas. Jo manymu, mažai tautai patikimiau likti Danijos sudėtyje.

Teigiama, kad Fareruose avių yra daugiau negu žmonių.
Teigiama, kad Fareruose avių yra daugiau negu žmonių.

Tačiau kitam fareriečiui B. Enniui šie santykiai neatrodo veiksmingi. Jo manymu, dabar itin tinkamas laikas palikti Daniją. „Esame taip toli, daug visko turime ir mums nieko iš nieko nereikia“, – aiškino vyras. Jam pritarė kita Farerų gyventoja Majbritt Jakobsen. Moters teigimu, nacionalinis pasididžiavimas šiuo metu kyla. Pernai atlikta apklausa parodė, kad didžioji dalis salos gyventojų norėtų iki 2035 metų iškovoti nepriklausomybę.

Farerų ekonominiai rodikliai yra ganėtinai geri. Tam įtakos turi didėjančios žuvies kainos ir naujos rinkos Amerikoje, Kinijoje bei Rusijoje. Bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui, prilygsta Islandijai. Nedarbo lygis salose yra labai mažas. Čia vystomas turizmas, auginamos avys.

Farerų valdžios institucijos jaučiasi tokios užtikrintos, kad paprašė Kopenhagos įšaldyti metines subsidijas. Tai reiškia, kad centrinės valdžios svarba vietos ekonomikai laikui bėgant mažėja. Vis dėlto, kaip perspėja ekspertai, valstybė yra per maža, kad jos ekonomika išsilaikytų pati. Nukritus žuvies kainai, ji galėtų greitai žlugti.

Tolumoje matyti žuvininkystės ūkis.
Tolumoje matyti žuvininkystės ūkis.
DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"