Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Europos jaunimas gręžiasi nuo krikščionybės

 
2018 03 23 14:00
Daugiausia save katalikais identifikuojančių jaunų europiečių yra Lenkijoje (82 proc), Lietuvoje (71 proc.) ir Slovėnijoje (55 proc.). 
Daugiausia save katalikais identifikuojančių jaunų europiečių yra Lenkijoje (82 proc), Lietuvoje (71 proc.) ir Slovėnijoje (55 proc.).  Reuters/Scanpix nuotrauka

Šią savaitę paskelbtas tyrimas rodo, kad krikščionybė vaidina vis mažesnį vaidmenį jaunų europiečių gyvenime. Dvylikoje iš 22 tirtų Europos valstybių dauguma jaunų žmonių teigė esantys nereligingi. Mažiausiai religingas jaunimas gyvena Čekijoje, o daugiausia tikinčių jaunų žmonių yra Lenkijoje. O štai Lietuvos jaunimo duomenys pateikia nemenką paradoksą.

Analizė „Europos jaunimas ir religija“ parengta bendradarbiaujant Paryžiaus katalikiškam institutui ir Jungtinės Karalystės Šv. Marijos universitetui, o jos autorius – teologijos ir religijos sociologijos profesorius Stephenas Bullivantas. Ji atskleidžia 16–29 metų europiečių (22 valstybėse) religingumą bei religijos praktikavimo įpročius. Šios analizės pagrindas yra 2014 – 2016 metų Europos socialinių tyrimų duomenys.

Tyrimo metu buvo analizuojama, kiek jaunuolių save priskiria kokiai nors konkrečiai religijai arba religinei bendruomenei. Analizė parodė, kad Čekijos jaunimas yra mažiausiai religingas visoje Europoje: nes 91 proc. respondentų teigė, kad jie savęs nesieja su jokia religija. 70–80 proc. jaunų žmonių Estijoje, Švedijoje ir Nyderlanduose taip pat save apibūdina kaip nereligingus. Taip pat dauguma savęs jokiai religijai nepriskiriančių jaunuolių gyvena Jungtinėje Karalystėje, Vengrijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Suomijoje, Norvegijoje ir Ispanijoje.

Pati religingiausia Europos valstybė yra Lenkija. Čia tik 17 proc. jaunuolių savęs nepriskiria jokiai religijai. Nuo jos nedaug atsilieka ir Lietuva: tik 25 proc. jaunų žmonių tikino esantys nereligingi.

Religija nyksta

Analizės sudarytojas S. Bullivantas laikraščiui „The Guardian“ teigė, jog religija „miršta“. Pasak jo, „be kelių išimčių, jauni asmenys vis mažiau save sieja su kokia nors religija arba ją praktikuoja“.

S. Bullivanto manymu, ši tendencija ateityje tik ryškės. „Krikščionybė kaip standartas, kaip norma, jau nebeegzistuoja, greičiausiai taip bus ir ateityje – ar bent jau ateinančius 100 metų“, – tikino jis.

Tokius teiginius patvirtintų ir 2015 metų tyrimų centro „Pew Research Center“ prognozės, kad per ateinančius kelis dešimtmečius save krikščionimis laikančių europiečių sumažės 100 milijonų. Tačiau krikščionys vis tiek bus didžiausia religinė grupė Europoje, o musulmonai 2050 metais sudarys apie 10 proc. žemyno gyventojų.

Įdomu tai, kad net gretimose valstybėse, kurių panaši istorija, vyrauja skirtingos religingumo tendencijos.

Dvi pačios religingiausios Europos valstybės – Lenkija, Lietuva ir dvi mažiausiai religingos – Čekija ir Estija – visos yra pokomunistinės šalys.

Lietuvių paradoksas

Be keleto išimčių, priklausomumo religijai tendencijos pasikartojo, jaunų žmonių paklausus apie religijos praktikavimo įpročius. Tik Lenkijoje, Portugalijoje ir Airijoje daugiau nei 10 proc. jaunų žmonių teigė, kad jie eina į pamaldas bent kartą per savaitę.

Čekijoje 70 proc. apklaustųjų tikino niekada neinantys į bažnyčią ar kitą maldos vietą ir 80 proc. jų tvirtino niekada nesimeldžiantys. Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Belgijoje, Ispanijoje ir Nyderlanduose nuo 56 iki 60 proc. jaunų žmonių teigė niekada neinantys į bažnyčią, o 63–66 proc. jų pareiškė niekada nesimeldžiantys.

„Pagal religinį tapatumą Lietuvos jaunuoliai yra vieni religingiausių europiečių. Tačiau pagal lankymosi bažnyčioje ir meldimosi dažnumą jie atsiduria tarp mažiausiai religingų.“

Ne visi katalikais save laikantys jaunuoliai vienodai atsidavę religijai. 83 proc. jaunų lenkų save identifikuoja kaip katalikus, o beveik pusė jų tvirtina nors kartą per savaitę einantys į mišias. Tuo tarp Lietuvoje, kur save katalikais įvardijo 71 proc. jaunimo, mišiose lankosi tik 5 proc. religingų asmenų. Be to, tik 10 proc. save kokiai nors religijai priskiriančių jaunų lietuvių meldžiasi bent kartą per savaitę. Tiesa, apie 57 proc. Lietuvos jaunuolių tikino kartais besimeldžiantys, t. y. daugiau nei tų, kurie tvirtino to niekada nedarantys.

„Pagal religinį tapatumą Lietuvos jaunuoliai yra vieni pačių religingiausių europiečių. Tačiau pagal lankymosi bažnyčioje ir meldimosi dažnumą jie atsiduria tarp mažiausiai religingų“, – pažymima tyrime.

Paklaustas, ar Lietuvos atvejis šiuo atžvilgiu išskirtinis, profesorius S. Bullivantas „Lietuvos žinioms“ teigė: „Taip, žinoma. Nors nėra neįprasta, kai gana reikšminga dalis žmonių, kurie save identifikuoja su religija, jos nepraktikuoja. Tačiau Lietuvos jaunimas, regis, yra ekstremalus atvejis.“

Nauja norma

Pasak S. Bullivanto, dauguma jaunų europiečių „būna pakrikštyti, bet vėliau niekada neatveria bažnyčios durų“. „Tiesiog tėvai nebesugeba perduoti kultūrinio religinio tapatumo savo vaikams. Jie to tiesiog nusikrato“, – aiškino jis.

Net tokioje valstybėje kaip Airija pastaruosius 30 metų fiksuojamas ryškus religingumo mažėjimas. Kita vertus, „palyginti su kitomis Vakarų Europos valstybėmis, ji vis dar atrodo gana religinga“, – „The Guardian“ teigė S. Bullivantas. Šioje šalyje 39 proc. 16–29 metų asmenų tvirtino nepriklausantys jokiai religijai.

„Nauja norma yra „jokios religijos“, ir tie keli religingi asmenys save laiko plaukiančiais prieš srovę, – samprotavo religijos sociologijos profesorius. – Per ateinančius 20 ar 30 metų tradicinės bažnyčios bus mažesnės, tačiau nedidelė likusių religingų asmenų grupelė bus itin atsidavusi.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"