Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Europos anomalijos: miestai eksklavai

 
Baarle miestelyje tokiais pliusais žymima valstybių siena: kairėje yra Belgija, dešinėje - Nyderlandai.
Baarle miestelyje tokiais pliusais žymima valstybių siena: kairėje yra Belgija, dešinėje - Nyderlandai. orf.at nuotrauka

Žemynas, kuriame gyvename, įdomesnis negu atrodo. Galbūt ne visi žino, kad čia yra keli miestai, įsiterpę į kitos valstybės teritoriją. Šie neįprasti atvejai – tarsi orientyras į turtingą Europos istoriją.

Eksklavas – tai atskirta valstybės teritorijos dalis. Esama visiškų (teritorija izoliuota kitos šalies) ir pusiau eksklavų (kai vietą galima pasiekti jūra). Šie dariniai mažina šalies integralumą, sunkina valdymą, didiną tautinę ir ekonominę atskirtį. Susiklosčius palankioms aplinkybėms tie objektai gali atsiskirti nuo pagrindinės valstybės ar būti užgrobti kitų šalių.

Straipsnyje pateikiami visiškų eksklavų Europoje atvejai. Siūlome su jais susipažinti.

Ispanijos miestelis Prancūzijoje

Ljivija – nedidelis (13 kv. km ploto) Ispanijai priklausantis miestelis Pietvakarių Prancūzijoje. Jame gyvena apie 1300 žmonių. Čia stovi bažnyčia, stūkso pilies griuvėsiai, veikia viduramžių farmacijos muziejus.

Kiekvieną gegužę Ispanijos pilietinė gvardija, miesto valdžios atstovai ir žandarmerija tikrina akmenis, kurie žymi šio miesto teritoriją. „Pažiūrime, ar nė viena šalis neišplėtė savo teritorijos“, – juokavo miesto meras.

Dabartinę šios gyvenvietės padėtį nulėmė 1659 metais sudaryta Pirėnų sutartis. Pagal ją įvairios šiaurinės Serdanjos komarkos žemės priskirtos Prancūzijai. Dokumente buvo paminėti tik kaimai, o Ljivija jau turėjo miestelio (villa) statusą, tad šiai vietai sutartis neįsigaliojo.

Francisco Franco laikais miestas buvo gana izoliuotas, nes gyventojams reikėjo specialaus paso Prancūzijos teritorijai kirsti. Dabar abi šalys priklauso Šengeno erdvei, tad šių formalumų nebeliko. Šiandien Ljiviją su artimiausiu Ispanijos miestu Puigserda jungia „neutralus“ kelių kilometrų kelias.

Šio atskirto miestelio meras teigia, jog santykiai su aplinkinėmis gyvenvietėmis yra puikūs, tik sunkumų kelia biurokratija. Infrastruktūros gerinimo ir kitus klausimus Ljivija turi derinti su Katalonijos vyriausybe ar Madridu. Tačiau kartais konkrečių sprendimų šiai bendruomenei tenka laukti net 40 metų – taip nutiko dėl vandens tiekimo.

Ljivijos miestelis izoliuotas nuo Ispanijos beveik 360 metų./mapio.net nuotrauka
Ljivijos miestelis izoliuotas nuo Ispanijos beveik 360 metų./mapio.net nuotrauka

Belgijos ir Nyderlandų beprotybė

Baarle – keistokas miestelis, esantis Nyderlanduose. Jis padalytas į dvi dalis: belgiškąją Baarle-Hertog (7,48 kv. km plotas, 2,7 tūkst. gyventojų) ir olandiškąją Baarle-Nassau (76,21 kv. km plotas, 6,8 tūkst. gyventojų). Pastarojoje dar išsibarstę 22 belgų eksklavai, o kiekviename jų yra ir olandams priklausančios žemės.

Toks painus teritorinis suskirstymas – viduramžių laikų sutarčių, pardavimų ir apsikeitimų žemėmis tarp olandų lordų ir belgų kunigaikščių padarinys. Šią padėtį mėginta taisyti XIX amžiuje, kai Belgija ir Nyderlandai buvo atskirti. Vis dėlto nelogiška Baarle miestelio sienų raizgalynė kelia nuostabą iki šių dienų.

Kad būtų lengviau susigaudyti, miestelyje ant grindinio baltais pliusais pažymėtos valstybių sienos. Esame tokių namų, kurie stovi skirtingų šalių teritorijose. Taigi čia visiškai realu žmogui gaminti maistą Nyderlanduose, o miegoti – Belgijoje. Namo adresas yra tos valstybės, į kurios teritoriją patenka paradinės durys. Jei kitos šalies mokesčių sistema pasirodo patrauklesnė, gyventojui tereikia keliais metrais patraukti duris.

Daugelis fejerverkų parduotuvių įsikūrusios belgiškojoje miestelio dalyje, mat šios šalies įstatymai, kontroliuojantys tokių prekių pardavimą, yra švelnesni. Dėl to artėjant Naujiesiems metams čia atvyksta daug olandų.

Baarle-Hertog ir Baarle-Nassau turi po savo savivaldą, policijos nuovadą, bažnyčią. Šioje teritorijoje dirba jungtinė taryba, kuri rūpinasi tokiais dalykais kaip elektros, vandens ir dujų tiekimas, kelių priežiūra, šiukšlių surinkimas. Čia veikia bendras kultūros centras ir biblioteka. Tiesa, šis pastatas turi du įėjimus. Vienas priklauso Nyderlandams, kitas – Belgijai.

Vienintelis Italijos eksklavas

Ar teko girdėti, kad vaizdingoje Šveicarijoje yra nedidelis Italijai priklausantis žemės lopinėlis? Campione D'Italia – Lombardijos regiono miestas, įsiterpęs į Tičino kantono teritoriją.

Miestelis įsikūręs Lugano ežero pakrantėje. Jo plotas – 2,68 kv. kilometro, kone šešiskart didesnis už Vatikaną. Čia gyvena apie 2 tūkst. žmonių. Eksklavo gyventojams iki artimiausio Italijos miestelio Lanzo d'Intelvi tenka važiuoti maždaug 14 km, o iki Komo – daugiau kaip 28 kilometrus.

Tokia miestelio padėtis susiklostė istoriškai, kai kūrėsi Šveicarija. Viena parapija nesutiko tapti jos dalimi ir buvo priskirta Italijai.

Campione D'Italia cirkuliuoja Šveicarijos frankai, tačiau gyventojai mokesčius (nors ir mažesnius) moka Italijai. Ji miesteliui parūpina elektrą ir siunčia karabinierius tvarkai palaikyti. Čia važinėjantys automobiliai turi šveicariškus registracijos numerius. Teritorijoje veikia šveicariškas telefono ryšys, tad norint paskambinti netoliese gyvenančiam asmeniui reikia rinkti Šveicarijos kodą.

Kone labiausiai šis eksklavas garsėja kazino. Miestelyje galioja unikalūs azartinių lošimų įstatymai, kurie gerokai švelnesni negu Šveicarijoje ar Italijoje. Kazino darbuotojai sudaro 15–20 proc. vietos gyventojų.

Italijai priklausantis Campione D"Italia miestelis turbūt labiausiai garsėja kazino./archiexpo.it nuotrauka
Italijai priklausantis Campione D'Italia miestelis turbūt labiausiai garsėja kazino./archiexpo.it nuotrauka

Vokietijos dalelė Šveicarijoje

Priešingoje Šveicarijos pusėje, šiaurėje, yra vokiškasis Campione D'Italia ekvivalentas – Biusingenas. Tai nedidelis – 7,62 kv. km ploto – miestelis, kuriame gyvena apie 1,5 tūkst. žmonių. Ši vieta administraciškai priklauso pietvakarinei Vokietijos Badeno-Viurtembergo žemei. Ji beveik keturis kartus didesnė už Monako kunigaikštystę.

Tai vienintelis Vokietijos miestas, kurio gyventojai daugiausia atsiskaito Šveicarijos frankais. Įdomu, kad iki praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigos šiame miestelyje už markes (ankstesnė valiuta) nebuvo galima įsigyti net vokiškų pašto ženklų. Kiek vėliau Biusingenas tapo atviresnis vokiškiems pinigams. Šiandien Šveicarijos frankai čia vis dar populiaresni, mat daugelis gyventojų dirba Šveicarijoje ir gauna algas šia valiuta.

Biusingenas turi du pašto ir du telefono kodus. Pagal mieste galiojančią taisyklę jo teritorijoje vienu metu negali būti daugiau kaip 10 Šveicarijos policininkų. Vokietijos pareigūnų skaičius taip pat ribojamas – neviršija 3 šimtui gyventojų. Beje, miestelio futbolo klubas „FC Büsingen“ Vokietijoje yra vienintelis, kuris žaidžia šveicarų lygoje.

Biusingeną ilgus metus valdė Austrija. 1805-aisiais, vykstant Napoleono karams, jis atiteko Vokietijai. XX amžiaus pradžioje miestelis surengė referendumą, per kurį 96 proc. rinkėjų pareiškė norą prisijungti prie Šveicarijos. Tačiau jų valia nebuvo patenkinta, mat mainais šalis nepasiūlė nieko vertingo. 1967 metais Vakarų Vokietija ir Šveicarija susitarė dėl Biusingeno statuso. Tuo pat metu vokiečių eksklavas Verenahof, kurį sudarė vos trys namai ir mažiau nei tuzinas gyventojų, tapo Šveicarijos dalimi.

Vokietijos miestelis Biusingenas turi du telefono kodus./mapio.net nuotrauka
Vokietijos miestelis Biusingenas turi du telefono kodus./mapio.net nuotrauka
DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"