Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Europa susitarė dėl migrantų, tačiau susitarimai – migloti

 
2018 06 29 15:15
Donaldas Tuskas kalbasi su Švedijos premjeru Stefanu Lofvenu.
Donaldas Tuskas kalbasi su Švedijos premjeru Stefanu Lofvenu. AFP/Scanpix nuotrauka

Po devynias valandas trukusių sunkių derybų Europos Sąjungos lyderiai anksti penktadienį pasiekė susitarimą dėl migracijos.

Pagrindiniai viršūnių susitikime Briuselyje pasiekto susitarimo elementai yra „išlaipinimo platformos“, „kontroliuojami centrai“ ir Bendrijos išorinių sienų stiprinimas.

Išlaipinimo platformos

Kad atgrasytų nuo bandymų plaukti per Viduržemio jūrą, lyderiai pažadėjo „greitai išnagrinėti“ vis dar miglotą koncepciją dėl „regioninių išlaipinimo platformų“ už Europos ribų tarptautiniuose vandenyse išgelbėtiems migrantams.

Lyderiai pažadėjo bendradarbiauti su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba (UNHCR) bei Tarptautine migracijos organizacija (TMO).

Jokia trečioji šalis kol kas nepasisiūlė priimti tokių centrų, kur pareigūnai atskirtų nelegalius migrantus nuo ES įsileidžiamų prieglobsčio prašytojų.

Marokas ketvirtadienį pareiškė nedalyvausiantis, o Europos sostinėse kilo abejonių dėl šios idėjos suderinamumo su tarptautine teise.

„Kontroliuojami centrai“

Pagal susitarimą migrantai, rasti ir laikomi ES, gali būti perkelti į „kontroliuojamus centrus“ ES teritorijoje, iš kurių juos bus galima paskirstyti po visą bloką, jei jie turi teisę gauti prieglobstį, arba grąžinti į kilmės šalis, jei į prieglobstį jie negali pretenduoti.

Tačiau tokių centrų steigimas už ES pinigus paliekamas valstybių narių nuožiūrai „savanorišku pagrindu“. Tas pats pasakytina apie prieglobsčio prašytojų perkėlimą.

Pasiūlymą sveikinusi Italija nesakė, ar kurs tokius centrus savo teritorijoje.

Buvo pasirinkta formuluotė „kontroliuojami centrai“, o ne „uždari centrai“, kaip siūlė Prancūzija.

„Antrinis judėjimas“

Kompromisas apima skirsnį dėl migrantų judėjimo iš vienos ES šalies į kitą ribojimo.

Vadinamasis antrinis judėjimas kelia įtampą tarp Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir jos vyriausybės pagrindinės sąjungininkės, Bavarijos Krikščionių socialinės sąjungos (CSU), grasinusios vienašališkai prie Vokietijos sienų grąžinti atvykstančius migrantus, jau užregistruotus kitose ES šalyse.

„Valstybės narės turėtų imtis visų būtinų įstatyminių ir administracinių vidaus priemonių kovai su tokiu judėjimu ir šiuo tikslu glaudžiai bendradarbiauti tarpusavyje“, – sakoma viršūnių susitikimo išvadose.

Išorinės sienos

Susitarime numatoma didinti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros („Frontex“) išteklius (nepateikiant skaičių) ir plėsti jos įgaliojimus.

Taip pat planuojama didinti paramą Libijos pakrančių apsaugos agentūrai. Be to, migrantus gelbstinčios nevyriausybinės organizacijos buvo perspėtos, kad „visi Viduržemio jūroje plaukiojantys laivai“ raginami laikytis galiojančių įstatymų ir netrukdyti Libijos pakrančių apsaugos operacijoms.

Skirsnyje, kuris ypač patiko Maltai ir Italijai, 28 lyderiai sutiko skirti antrą 3 mlrd. eurų išmoką iš fondo, skirto padėti pabėgėliams Turkijoje, ir prisidėti prie ES fondo Afrikai, siekiant lėtinti migraciją į Europą pačioje jos pradžioje.

Dublino taisyklės

Viršūnių susitikime taip pat turėjo atsirasti kompromisas dėl Europos įstatymų, numatančių, kad migrantų prašymai suteikti prieglobstį turi būti nagrinėti ES šalyje, į kurią šie žmonės atvyksta pirmiausiai.

Tačiau nuomonių skirtumai išlieka per dideli, kad būtų galima daryti pataisas.

„Turi būti rastas konsensusas dėl Dublino taisyklių, kad jos būtų reformuotos remiantis atsakomybės ir solidarumo pusiausvyra“, – sakoma susitarime dėl daug metų įstrigusios reformos.

Europos Komisija siūlo krizių atvejais nesilaikyti šio principo, kad prieglobsčio prašytojus būtų galima iš atvykimo šalies perskirtyti kitoms Bendrijos narėms.

Tačiau tokios šalys kaip Vengrija ir Lenkija, kurias remia Austrija, kategoriškai prieštarauja šiai idėjai ir atsisako priimti prieglobsčio prašytojų.

Italija savo ruožtu ragina sukurti nuolatinę paskirstymo sistemą, o atvykimo šalies atsakomybės principo – visiškai atsisakyti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"