Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

Estijos rusakalbiai jaučia daugiau valstybės dėmesio

 
Narva yra trečias pagal dydį Estijos miestas. /
Narva yra trečias pagal dydį Estijos miestas. / AFP/Scanpix nuotrauka

Estijos rusakalbių bendruomenė seniai priekaištauja šalies politikams dėl abejingumo mažumą kamuojamoms problemoms. Tačiau pastaruoju metu žmonės pastebi šiokių tokių pokyčių. Apie tai rašo leidinio „Christian Science Monitor“ apžvalgininkė Isabelle de Pommereau.

Vasario 21-ąją vienos Narvos mokyklos choro vadovė Marina Kosolapova buvo pamaloninta dvigubai. Tą dieną prezidentė Kersti Kaljulaid įteikė jai prestižinį medalį už indėlį į Estijos kultūrą. Maža to, šalies lyderė pagerbė savo vizitu rusakalbių gausiai gyvenamą regioną šiaurės rytuose.

„Mūsų šalis per maža, kad būtų padalyta į smulkesnes bendruomenes.“

Simbolinis gestas

Taline veikiančio Tarptautinio gynybos studijų centro ekspertė Kristi Raik teigia, jog prezidentės K. Kaljulaid apsilankymas Narvoje šimtmečio minėjimo išvakarėse – reikšmingas simbolinis gestas. Estijos pareigūnai nori parodyti, kad šis regionas ir jo gyventojai yra neatsiejama šalies dalis. Pasak ekspertės, Ukrainos konfliktas suveikė kaip žadintuvas ir padėjo sutelkti dėmesį į rusakalbius. Rimtai imta svarstyti, ar šie žmonės ištikimi Estijai.

M. Kosolapova kilusi iš Čeliabinsko, esančio netoli Uralo kalnų, Rusijoje. Ji – viena iš 300 tūkst. Estijoje gyvenančių rusakalbių. Daugelis čia atsikraustė dar sovietmečiu. 1991 metais, kai Estija atgavo nepriklausomybę, šie „naujakuriai“ pasijuto tarsi antrarūšiai piliečiai. Pareigūnai suteikė pilietybę tik tiems asmenims, kurie gyveno Estijoje iki 1940 metų, o kitiems teko laikyti sudėtingą estų kalbos testą arba gyventi be estiško paso. Dalis jų dėl to neturi balsavimo teisės šalyje.

Rusakalbių įtraukimas į visuomeninį gyvenimą – nuolatinis galvos skausmas Estijai. Šis klausimas tapo itin jautrus, kai Rusija aneksavo Krymą. Tai sukėlė nuogąstavimų, kad didžioji kaimynė gali pakartoti tą patį scenarijų.

Skirtingi vertinimai

Narva yra trečias pagal dydį Estijos miestas. Visai čia pat, kitoje upės pusėje, stovi Ivangorodo viduramžių tvirtovė, kurios bokšte plevėsuoja Rusijos vėliava. Nuo čia iki Sankt Peterburgo – 135 kilometrai.

Nenuostabu, kad šiame Estijos mieste susiduria skirtingi istorijos ir pasaulio vertinimai. Rusakalbiai tiki, jog sovietinė armija išlaisvino Estiją iš nacių Vokietijos priespaudos 1944 metais. O estai tvirtina, kad svetimos šalies kariai pradėjo ilgą ir skausmingą okupaciją.

Anot Narvos politikų, pastaraisiais metais Baltijos valstybėse NATO pajėgos buvo dislokuotos visai be reikalo, nes tik suerzino Rusiją. „Kai girdžiu šūvius ir matau karines pratybas kitoje upės pusėje, saugoma Aljanso jaučiuosi geriau“, – prieštaravo Estijos saugumo mokslų akademijos direktorė Katri Raik. Ši įstaiga įsikūrusi Taline, bet šiemet planuoja atidaryti naują kadetų mokymo centrą Narvoje.

Šio Estijos miesto gyventojai daugiausia žiūri Rusijos televiziją ir žavisi prezidentu Vladimiru Putinu. Tačiau keltis į kitą upės pusę, kur gatvės – duobėtos, o korupcija – nevaldoma, žmonės nenori.

Daugiau kaip 90 proc. Narvos gyventojų - rusakalbiai. / visitestonia.com nuotrauka
Daugiau kaip 90 proc. Narvos gyventojų - rusakalbiai. / visitestonia.com nuotrauka

Pagaliau parūpo

Ivanas Sergejevas neseniai grįžo į savo gimtąją Narvą iš Niujorko. Jaunas architektas aiškina, kad miestą reikia padaryti patrauklesnį ir labiau įtraukti gyventojus į visuomeninę veiklą. Jis siūlo apleistus fabrikus paversti kūrybinių industrijų centrais.

Šiuo metu Narvoje jau kyla teatro kompleksas „Vaba Laba“. Statybos buvusios gamyklos „Baltiyets“ teritorijoje prasidėjo 2017 metų gruodžio 19 dieną. Čia turėtų atsirasti daugiau kaip 220 žiūrovų vietų teatro salė, nacionalinio transliuotojo ERR studija, vaikų teatras „Ilmarine“, taip pat galerija, kavinių ir biurų. Komplekso statybą planuojama baigti 2018 metų lapkričio 17-ąją. Projekto idėjos autorius Allanas Kaldoja pareiškė: „Rusijos prezidentas tam tikru požiūriu padėjo mums, kai užpuolė Ukrainą, nes Estijos politikai prisiminė turį Narvą. Iki tol ši vieta niekam nerūpėjo.“

Estijos prezidentė taip pat stiprina įtaką Narvoje. Neseniai ji pareiškė, kad kartu su administracija planuoja mėnesiui persikelti į miestą, kai tik bus baigtas statyti minėtas teatro kompleksas. „Taip siekiame parodyti, jog branginame Narvą. Valstybės susidomėjimas šiuo miestu išliks, kad ir kas taps Rusijos prezidentu“, – pabrėžė K. Kaljulaid. Šalies lyderė pasiūlė Narvą kaip pretendentę į Europos kultūros sostinę 2024 metais.

Iki metų pabaigos į Narvą ketina persikelti Estijos integracijos fondas, skatinantis kalbos mokymąsi. Be kita ko, Krėnholmo saloje esančiame sename fabrike imta kurti menininkų rezidenciją, kuri suburs vietos gyventojus ir pagyvins rajoną.

Kaip sakė vienos Narvos rusakalbių mokyklos direktoriaus padėjėjas Aleksandras Openka, visas šis dėmesys tikrai įkvepia bendruomenę. Tai motyvavo jį su mokiniais dalyvauti nepriklausomybės minėjimo renginiuose. Vyro teigimu, vos prieš kelerius metus mažai kas vargindavosi tai daryti.

Estiją ir Rusiją skiria Narvos upė, bet jungia tiltas. Dešinėje stovi Narvos pilis, kairėje - Ivangorodo tvirtovė. / visitestonia.com nuotrauka
Estiją ir Rusiją skiria Narvos upė, bet jungia tiltas. Dešinėje stovi Narvos pilis, kairėje - Ivangorodo tvirtovė. / visitestonia.com nuotrauka

Nauji vėjai

Estijos centro dešinės Reformų partija ilgą laiką turėjo savo atstovų koalicinėse vyriausybėse. 2011 metais šalis pirmoji iš buvusių Sovietų Sąjungos respublikų įsivedė eurą. Tačiau itin griežtos taupymo priemonės labai paveikė rusakalbius. Daugelis jų palinko prie Centro partijos, nes pasijuto esantys beteisiai.

Buvusio ministro pirmininko ir Talino mero Edgaro Savisaaro ryšiai su V. Putino partija „Vieningoji Rusija“ kitoms politinėms jėgoms kėlė abejonių, todėl šios nenorėjo bendradarbiauti. Bet politikui atsistatydinus ėmė pūsti nauji vėjai. 2016 metais Juri Ratas tapo pirmuoju šios partijos nariu, stojusiu prie vyriausybės vairo. Premjeras žadėjo palengvinti pilietybės suteikimo taisykles, skatinti investuoti į pasienio regiono ekonomiką.

Žaliųjų pirmininkė ir Talino mero pavaduotoja Zuleicha Izmailova priekaištavo, esą Reformų partijos nariai prieš kiekvienus rinkimus savo kalbomis ima skaldyti tautą. „Mūsų šalis per maža, kad būtų padalyta į smukesnes bendruomenes“, – tvirtino ji.

Silamejės miestelio, esančio Suomijos įlankoje, netoli Narvos, gyventoja Anna Olga Luga prieš keletą metų pati patyrė, kaip sunku išmokti estų kalbą. Tad vietos bibliotekoje moteris pradėjo organizuoti gyventojams pamokėles prie puodelio kavos. Neseniai vienoje jų apsilankė ir su vietiniais estiškai pabendravo į pensiją išėjusi mokytoja, kuri apie šią iniciatyvą išgirdo per radiją. A. O. Luga kurį laiką jautėsi viena tarsi kovos lauke, tačiau Narvoje ir kituose miestuose įgyvendinami projektai teikia vilčių, kad atsiras Estijos gyventojus – rusus ir estus – jungiančių tiltų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"