Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Estijos parlamento pirmininkas taip pat pasisakė prieš „Nord Stream 2“

 
2018 03 12 17:36
"Nord Stream 2" vamzdžiai / 
"Nord Stream 2" vamzdžiai /  Reuters/Scanpix nuotrauka

Estijos parlamento pirmininkas prisijungė prie sekmadienį Vilniuje Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos parlamentų pirmininkų pasirašyto laiško dėl Baltijos jūros dugnu planuojamo tiesti dujotiekio „Nord Stream 2“.

Anksčiau Eikis Nestoras sakė nutaręs kol kas laiško nepasirašyti, teigdamas, kad reikia labiau įsigilinti į jo turinį.

„Estija mano, kad „Nord Stream 2“ yra politinis projektas. Mes norime, kad ES Taryba artimiausiu metu aptartų dujų direktyvos pataisas“, – pirmadienį sakė E. Nestoras.

Pagal siūlomas pataisas, visi vamzdynai, kuriuos nutiesė Europos Sąjungai nepriklausančios šalys, turi atitikti ES energetikos teisės aktus.

„Bendrame parlamentų pareiškime išreiškiama parama šiems principams. Aš kolegoms pranešiau apie savo sprendimą pasirašyti bendrą pareiškimą. Priežastis, kodėl tai darau šiandien, yra paprasta. Estijos vardu aš pasirašysiu tik tuos pareiškimus, su kuriais susipažinau iš anksto. Pareiškimas buvo Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo rezultatas. Šiandien ryte aš susipažinau su pareiškimo tekstu ir nusprendžiau prie jo prisijungti“, – sakė E. Nestoras.

Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos parlamentų vadovai sekmadienį pareiškė, kad Baltijos jūros dugnu planuojamas tiesti dujotiekis „Nord Stream“ yra Rusijos valstybinės politikos instrumentas, pagilinsiantis Europos priklausomybę nuo Rusijos.

„Nors formaliai „Nord Stream 2“ pristatomas kaip komercinis projektas, jis iš tiesų yra Rusijos valstybinės politikos instrumentas. Projektu „Nord Stream 2“ nesiekiama diversifikuoti dujų tiekimo šaltinių. Projekto tikslas – pagilinti ES, ypač Vidurio ir Rytų Europos šalių, energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir taip išlaikyti pažeidžiamumą“, – teigiama sekmadienį Vilniuje pasirašytame Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos parlamentų vadovų Viktoro Pranckiečio, Mareko Kuchcinskio ir Inaros Mursniecės laiške Europos parlamentų vadovams.

Laišką remia ir padėti savo parašą planuoja Ukrainos Aukščiausiosios Rados vadovas Andrijus Parubijus.

Laiške teigiama, kad energetinis saugumas yra pagrindinis veiksnys, siekiant vieningos ir klestinčios Europos, todėl būtina investuoti į jos infrastruktūrą, ypač dujų jungtis ir papildomus dujotiekius, leisiančius skatinti gamtinių dujų tiekimo šaltinių įvairovę.

„Jeigu vamzdynas bus nutiestas, projektas „Nord Stream 2“, kaip ir bet kuris kitas infrastruktūros projektas, privalo būti įgyvendinamas visapusiškai laikantis ES teisės, ypač trečiojo energetikos teisės aktų rinkinio nuostatų“, – rašoma laiške.

Jame taip pat raginama skubiau priimti ES Dujų direktyvos pakeitimus ir juos perkelti į nacionalinę teisę, kad būtų taikomas vienodas požiūris į gamtinių dujų importo iš trečiųjų šalių į ES rinką infrastruktūrą.

„Į projektą „Nord Stream 2“ reikia žvelgti iš platesnės šiandienos perspektyvos, atsižvelgiant į Rusijos informacinį ir kibernetinį priešiškumą bei karinę agresiją“, – rašoma dokumente.

„Nord Stream 2“ vystytojai siekia, kad dujotiekis eitų Baltijos jūros dugnu ir prieš pasiekdamas Vokietiją kirstų Danijos teritorinius vandenis.

1224 kilometrų ilgio dujotiekis „Nord Stream“ pradėjo veikti prieš šešerius metus. Pagal Rusijos dujų giganto „Gazprom“, kontroliuojančio trečdalį Europos dujų rinkos, inicijuotą „Nord Stream 2“ projektą šio vamzdyno realus metinis pralaidumas išaugtų dukart iki 120 mlrd. kubinių metrų. Papildomas dvi dujotiekio gijas tikimasi pradėti tiesti šiemet, ir tam aktyviai ruošiamasi – tiesiami aprūpinimo dujotiekiai Rusijoje, siekiama leidimų Vokietijoje.

Vienintelis projekto vystymo bendrovės „Nord Stream 2“ akcininkas yra „Gazprom“, o jo partneriai – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra projekto finansavimo dalininkai ir būsimos naudos gavėjai.

Už klimato politiką ir energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Miguelis Arias Canete (Migelis Arias Kanjetė) pernai yra pareiškęs, kad „Nord Stream 2“ neatitinka ES energetikos politikos tikslų.

Dujotiekio rėmėjai teigia, kad jis leis Europoje atpiginti dujas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"