Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Estija tirs per Antrąjį pasaulinį karą nuskandintų sovietų laivų keliamas grėsmes

 
2018 03 10 17:12
LŽ archyvo nuotrauka

Estijos paveldo apsaugos departamentas ir Aplinkos ministerija planuoja vasarą ištirti sovietų Baltijos laivyno laivus, 1941 metais nuskandintus nacistinės Vokietijos pajėgų, kai mėgino pasprukti iš Talino, ir nustatyti, ar jie kelia kokių nors ekologinių grėsmių, šeštadienį pranešė Estijos televizija.

Ministerijos duomenimis, didžiausią pavojų gali kelti 29 laivai, nuskendę minų laukuose netoli Jumindos kyšulio.

„Reikia ištirti, koks buvo jų krovinys ir degalai, kiek jų buvo. Tuo remiantis buvo pasirinkti šie laivai. Pirmieji pasinėrimai prie jų liekanų, iš visko sprendžiant, turėtų įvykti jau šių metų vasarą“, – sakė ministerijos Jūros aplinkos skyriaus vyriausiasis specialistas Kasparas Andersonas.

Estijos jūrų muziejaus jūrinės archeologijos specialistas Vello Massas sakė turįs duomenų, kad 1941 metų rugpjūčio 28–30 dienomis traukdamiesi iš Talino buvo paskandinti 46 laivai ir žuvo daugiau kaip 15 tūkst. žmonių.

Jų nuolaužos guli Baltijos jūros dugne 80–115 metrų gylyje. Pasak V. Masso, laivuose buvę degalai jau tikriausiai suirę ir pavojaus aplinkai nekelia. Vis dėlto dugne tebesančios minos gali būti pavojingos.

„Šios minos dabar guli jūros dugne netoli laivų korpusų. Jas tikrina vietos narai mėgėjai“, – sakė archeologas.

Pagal sovietų ir nacių Molotovo-Ribbentropo paktą Estija 1940 metais buvo aneksuota Sovietų Sąjungos kartu su kitomis Baltijos šalimis, o Talinas tapo pagrindiniu Baltijos laivyno uostu. Prasidėjus karui ir sparčiai artėjant vokiečių pajėgoms iš Talino 1941 metų rugpjūčio 28 dieną išplaukė 225 šio laivyno laivai: 151 karo laivas, 54 pagalbiniai ir 20 krovininių laivų.

Per šia pragaištingą evakuacija, pramintą „Rusijos Diunkerku“, Kronštato uostą šalia tuomečio Leningrado (dabartinio Sankt Peterburgo) pasiekė tik 163 Baltijos laivyno laivai. Prasiveržti taip pat pavyko nenustatytam skaičiui mažų civilinių laivų ir valčių.

Vokiečių aviacija, artilerija ir minos paskandino 19 karo laivų ir katerių, 25 pagalbinius laivus ir 18 krovininių laivų.

Rugpjūčio 28 dieną ant minos užplaukus eskadriniam minininkui „Jakov Sverdlov“ žuvo jame buvęs Estijos sovietinės vyriausybės vadovas Johannesas Lauristinas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"