Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
PASAULIS

Estiją su šimtmečiu prezidentė sveikina estiškai

 
lrp.lt nuotrauka

Vasario 24 dieną Estija minės valstybės nepriklausomybės paskelbimo 100-ąsias metines. Šia proga visą savaitę šalyje ir užsienyje vyksta įvairūs šventiniai renginiai: nuo chorų ir ansamblių koncertų iki menininkų darbų parodų, istorijos konferencijų, kino filmų peržiūrų. Estijai – originalus šimtmečio sveikinimas iš Prezidentūros.

Originaliai pasveikino

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė šalies žmonių vardu oficialiu ir neoficialiu sveikinimu pasveikino Estijos vadovę Kersti Kaljulad ir visus estus Nepriklausomybės 100-ųjų metinių proga. Lietuvos vadovė estams palinkėjo sėkmės ir klestėjimo įžengus į antrąjį valstybės šimtmetį.

Prezidentė kartu su populiariais Lietuvos muzikantais taip pat įrašė specialų muzikinį sveikinimą Estijai. Jame šalies vadovė kartu su atlikėjais Prezidentūros Baltojoje salėje sudainavo ištrauką iš vienos populiariausių Estijos dainų „Eestlane olen ja Eestlaseks Jään“. Neoficialiu antruoju Estijos himnu vadinamas kūrinys įrašytas dar 1988 metais. Jis vienijo estų tautą šaliai vaduojantis iš Sovietų Sąjungos priespaudos praėjusio amžiaus pabaigoje.

Legendinis, muzikiniu laisvės šaukliu Estijoje dar vadinamas kūrinys, buvo atliktas kartu su Andriumi Mamontovu, grupės „Antis“ lyderiu Algirdu Kaušpėdu, „Lemon Joy“ vokalistu Igoriu Kofu, vienu iš „Skamp“ narių Victoru Diawara, grupės „G&G Sindikatas“ nariais Gabrieliumi Liaudansku-Svaru ir Kastyčiu Sarnicku, operos solistu Rafailu Karpiu, atlikėjomis Ieva Narkute, Monika Linkyte ir Dovile Filmanavičiūte-Miss Sheep, kolektyvų „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“, „Žalvarinis“, „The Roop“ nariais.

Paradas

Tradiciškai Nepriklausomybės dieną tekant saulei Ilgojo Hermano bokšte prie Estijos parlamento iškilmingai bus pakeliama valstybės vėliava. Ceremonijoje dalyvaus šalies vadovai, iškilūs visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjai, taip pat Estijoje dirbantys užsienio diplomatai.

Vidurdienį Talino Laisvės aikštėje bus surengtas Estijos ginkluotųjų pajėgų paradas. Jame dalyvaus daugiau kaip 1100 karių, atstovaujančių visoms kariuomenės rūšims, beveik 100 karinės technikos vienetų, trys kariniai orkestrai. Parade taip pat žygiuos Suomijos, Prancūzijos, Gruzijos, Italijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Švedijos, Ukrainos, JAV, Danijos ir Didžiosios Britanijos kariai.

Į Estijos gimtadienio šventę atvykusių svečių priėmimas ir iškilmingas koncertas vyks šeštadienio vakarą Tartu esančiame Estijos nacionaliniame muziejuje. Jo erdvė didesnė negu Estijos koncertų salės Taline, kur įprastai organizuojami oficialūs renginiai. Šįkart prezidentė Kersti Kaljulaid pakvietė apie 1500 asmenų.

Dėmesys jaunimui

Kaip sako šventės organizatoriai, valstybė neatsirado per vieną dieną, tad ir šis ypatingas jubiliejus bus minimas ilgiau. Renginiai prasidėjo pernai balandį – estų teritorijų susivienijimo proga. Šalis savo šimtmetį ketina švęsti net iki 2020 metų vasario 2 dienos. Tuomet bus minimos Tartu taikos sutarties pasirašymo metinės. 1920-aisiais bolševikų vadovaujama Rusija pripažino Estiją nepriklausoma valstybe ir atsisakė pretenzijų į teritoriją.

Šimtmečio programa daug dėmesio skiriama šalies ateičiai ir jaunajai kartai. Viena gražių iniciatyvų vadinasi „Instrumentas kiekvienam vaikui“. Jos esmė – surinkti lėšų ir nupirkti muzikos mokykloms naujų instrumentų. Juk jie padeda lavinti vaikų kūrybiškumą, formuoti estetinį skonį.

Pernai nuo gegužės iki rugsėjo buvo įgyvendinama iniciatyva „Vaikų respublika“. Ji keliavo po Estijos miestus ir viliojo jaunuosius piliečius spektakliais, žaidimais, seminarais bei kitais užsiėmimais, leidžiančiais daugiau sužinoti apie savo šalį.

Estijos 100 ąžuolų projekto autoriai kviečia gyventojus šimtmečio proga padovanoti medį ir taip palikti savo žymę istorijoje. Ąžuolas nuo senų laikų estams yra šventas medis, apgaubtas įvairių legendų ir ritualų. Visoje Estijoje ruošiamos vietos, kuriose bus pasodinta mažiausiai po šimtą ąžuolų. Vietos pareigūnai rūpinsis šių parkų kūrimu ir priežiūra.

Narvos gyventojai ketina padovanoti Estijai nacionalinių medžių giraitę, kuri simbolizuotų tautinių mažumų įvairovę. Planuojama pasodinti 37 rūšių medžių. Prie kiekvieno jų bus pritvirtinta metalinė lentelė su QR kodu, kurį nuskaičius bus galima sužinoti ir apie tautybę, ir apie medį.

Valstybė neatsirado per vieną dieną, tad ir šis ypatingas jubiliejus bus minimas ilgiau.

Nepamiršo ir pasaulio

Žaisminga iniciatyva skirta ir viso pasaulio piliečiams. Specialiai jiems sukurtas žaidimas, padedantis pramokti estų kalbos. Tereikia apsilankyti šiuo adresu: https://game.estonia.ee/. Beje, atlikus testą (anglų k.) kiekvieną mėnesį iki šių metų pabaigos galima laimėti kelionę dviem asmenims į Estiją.

Estijoje gyvena 1,3 mln. žmonių.visitestonia.com nuotrauka
Estijoje gyvena 1,3 mln. žmonių.visitestonia.com nuotrauka

Estijos paštas šimtmečio proga pradžiugino filatelistus ir išleido pašto ženklą iš gryno sidabro. Ant jo pavaizduotas Estijos Respublikos didysis herbas. Dizainą kūrė garsus estų menininkas Indrekas Ilvesas. Šio pašto ženklo nominalioji vertė – 10 eurų, jis sveria 1,2 gramo.

Rugsėjo 15 dieną estai organizuoja pasaulinę švaros dieną. Tikimasi, kad prie iniciatyvos „Darom“ prisidės milijonai žmonių iš 150 valstybių ir vienu metu padarys planetą švaresnę. Jos tikslas – ne tik surinkti šiukšles retai tvarkomose teritorijose, bet ir suvienyti žmones bei atkreipti dėmesį į taršos mastą.

Beje, ne vien Estija teikia dovanas pasauliui, esama ir priešingų pavyzdžių. Štai Nyderlandų ambasada padovanojo Estijai tulpių svogūnėlių. Gėlininkai išveisė naują baltų tulpių rūšį, kurią pavadino „Eesti“. Gėlės pasodintos populiarioje Viru aikštėje, Talino centre.

Tikima, kad pelkynų vanduo turi gydomųjų savybių./visitestonia.com nuotrauka
Tikima, kad pelkynų vanduo turi gydomųjų savybių./visitestonia.com nuotrauka

Įdomūs faktai

1. Estija yra maža Europos valstybė, tačiau pagal plotą lenkia Slovėniją, Nyderlandus, Daniją, Šveicariją, Belgiją.

2. Šalyje gyvena 1,3 mln. žmonių. Tai viena rečiausiai apgyvendintų Senojo žemyno valstybių.

3. Tik trys miestai (Talinas, Tartu ir Narva) turi daugiau kaip 50 tūkst. gyventojų.

4. Estijoje moterų yra gerokai daugiau negu vyrų. Be to, dailiosios lyties atstovės gyvena vidutiniškai 10 metų ilgiau.

5. Šalyje yra du UNESCO pasaulio paveldo objektai – Talino senamiestis, garsėjantis viduramžių architektūra, ir mažiau žinomas Struvės geodezinis lankas.

6. Vienas išskirtinių sostinės bruožų – nemokamas viešasis transportas. Tiesa, šia paslauga gali naudotis tik registruoti miesto gyventojai.

7. Kaip teigia kai kurie šaltiniai, 1549–1625 metais Talino Šv. Olafo bažnyčia buvo aukščiausia pasaulyje. Jos aukštis tuo metu siekė 159 metrus.

8. Beje, Estija yra viena nereligingiausių valstybių pasaulyje. Įvairių tyrimų duomenimis, 70–80 proc. gyventojų nepriskiria savęs jokiai konfesijai.

9. Valstybei priklauso daugiau kaip 2 tūkst. salų Baltijos jūroje.

10. Maždaug 52 proc. šalies teritorijos dengia miškai. Tai viena žaliausių Europos valstybių. Ir čia, priešingai nei kitur, žali plotai didėja.

11. Apie penktadalį teritorijos sudaro pelkės. Jos užima svarbią vietą tautosakoje ir laikomos paslaptingomis. Šiose vietose populiaru ne tik vaikštinėti, bet ir išsimaudyti. Kaip sako vietiniai, pelkių vanduo turi gydomųjų savybių.

12. Nedaugeliui žinoma, kad Estija pirmauja pasaulyje pagal meteoritų kraterių skaičių, tenkantį kvadratiniam kilometrui.

13. Sūr Munamegis yra aukščiausia Estijos kalva, siekianti 318 metrų virš jūros lygio.

14. Nacionalinė gėlė – rugiagėlė. Manoma, kad praėjusio amžiaus septintąją dešimtmetį šis titulas jai bus skirtas dar ir todėl, kad mėlyna spalva prilygo tuo metu uždraustos vėliavos spalvai. Tam tikru požiūriu rugiagėlė tapo pasipriešinimo simboliu. Dėl to sovietinė valdžia net ėmėsi veiksmų – 1969 metais, kai vyko Estijos dainų šventė, visose dekoracijose rugiagėlės buvo perdažytos raudonai ir paverstos gvazdikais.

"Kiiking" - sūpuoklių sportas./wikimedia.org nuotrauka
"Kiiking" - sūpuoklių sportas./wikimedia.org nuotrauka

15. Estai yra daininga tauta. Jie turi sukaupę didžiulę folklorinių dainų kolekciją – per 130 tūkstančių.

16. Estas Arvo Pärtas – vienas įtakingiausių XX-XXI amžiaus minimalistų kompozitorių. Galbūt ne visi žino šio kūrėjo vardą, bet daugelis tikrai yra girdėję jo muzikos, skambančios ir Holivudo filmuose. Jei neteko lankytis Estijoje žiemą, kai viską užkloja sniegas, panašias emocijas galima patirti klausantis A. Pärto kūrinio „Spiegel im Spiegel“.

17. Estai ir latviai ginčijasi, kurios šalies miesto aikštėje buvo pastatyta pirmoji pasaulyje Kalėdų eglė.

18. Estų humorą, kaip ir britų, ne visada lengva suprasti.

19. Daugelis žino, kad programą „Skype“ sukūrė estai. Tačiau jie neužmigo ant laurų – pasiūlė pasauliui ir kitų sėkmingų startuolių, tokių kaip „Teleport“, „Transferwise“, „GrabCAD“.

20. 2005-aisiais Estija pirmoji pasaulyje išbandė elektroninį balsavimą.

21. Estija pirma iš Baltijos šalių įsivedė eurą. Tai įvyko 2011 metais.

22. Iš Estijos yra kilęs pasaulyje žinomas šachmatų meistras Paulas Keresas. Jo laidotuvėse, vykusiose 1975 metais, dalyvavo apie 100 tūkst. žmonių.

23. Šalyje populiari neįprasta sporto šaka – kiiking. Supdamasis milžiniškomis sūpuoklėmis žmogus apskrieja 360 laipsnių ratą.

24. Tradiciniai patiekalai: kraujinė dešra, raugintų kopūstų ir kiaulienos troškinys, marinuoti unguriai. Tačiau kone didžiausias kulinarijos išskirtinumas – kama miltai, sumalti iš pakepintų avižų, miežių, rugių ir žirnių grūdų. Jais gardinamas jogurtas, kefyras, varškė, kepiniai.

25. Ar žinojote, kad Estijos viduryje esančiame Peltsamos miestelyje veikė fabrikas, kuris 1962 metais pradėjo gaminti kosmonautams skirtą maistą tūbelėse?

visitestonia.com nuotrauka
visitestonia.com nuotrauka
DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"