Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

ES viršūnių susitikimo centre – migracija

 
2018 06 29 10:00
234 migrantai išsilaipino Valetoje, kai juos prie Libijos krantų paėmusiam laivui "Lifeline" tik po šešių dienų klaidžiojimo Viduržemio jūroje buvo leista prisišvartuoti Maltoje.
234 migrantai išsilaipino Valetoje, kai juos prie Libijos krantų paėmusiam laivui "Lifeline" tik po šešių dienų klaidžiojimo Viduržemio jūroje buvo leista prisišvartuoti Maltoje. Reuters/Scanpix nuotraukos

Per Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą, kuris šiuo metu vyksta Briuselyje, svarbiausias klausimas – kaip tvarkytis su vis dar iš esmės nevaldoma migracija į Europą. Šalys puoselėja itin skirtingas vizijas ir iki paskutinės minutės dar nebuvo susitarusios.

Derybose dominuoja diskusija dėl pabėgėlių centrų steigimo Šiaurės Afrikoje, kad migrantai būtų stabdomi dar už ES sienų. 28 lyderiai turi susitarti, kaip reformuoti ES Dublino susitarimą, kuris reikalauja, kad pabėgėliai prašytų prieglobsčio toje ES šalyje, į kurią patenka pirmiausia. Be to, reikia nuspręsti, kokią atsakomybę prisiims šalys, priimdamos pabėgėlius.

Migrantų srautas į Europą toli gražu nesibaigė. Tarptautinės migracijos organizacijos duomenimis, 2018 metais jūra atkeliavo 43 tūkst. žmonių, 16 tūkst. jų pasiekė Italiją, po jos pagal atkakusių migrantų skaičių rikiuojasi Ispanija, Graikija ir Kipras. Maždaug 1000 žmonių, manoma, prigėrė Viduržemio jūroje. Pagal dabartinį tempą, šiemet į Europą atvyks 80 tūkst. migrantų.

Migracijos ir pabėgėlių problema dar kartą parodo, kokia silpna yra ES, kai reikia priimti bendrą sprendimą opiu klausimu.

Spaudimas didėja

Migracijos ir pabėgėlių problema dar kartą parodo, kokia silpna yra ES, kai reikia priimti bendrą sprendimą opiu klausimu. Migracija nustelbia kitas, dar svarbesnes problemas Europoje, tokias kaip nedarbas, jaunimo reikalai, socialinė nelygybė. Taip yra dėl tokių politikų, kaip naujasis Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Salvini, iškėlęs migrantų klausimą kaip svarbiausią prioritetą. Tačiau ir kitur Europoje visuomenė jaučiasi pavargusi nuo svetimtaučių invazijos ir dėl to labai pakeitusi požiūrį į pabėgėlius. Tai ir lemia populistinių partijų iškilimą. Nuo liepos 1 dienos pirmininkavimą ES perimanti Austrija jau ėmėsi virtinės labai griežtų priemonių prieš migrantus ir žada toliau tęsti tokią politiką. Vengrija, Lenkija, Čekija ir Slovakija apskritai boikotavo paskutinės minutės susitikimą, kurį prieš pat viršūnių susitikimą surengė Vokietija – į jį atvyko tik 16 lyderių.

Kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas siekia padalyti atsakomybę dėl prieglobsčio prašytojų visai ES, kad sustabdytų vadinamąją antrinę migraciją. Tačiau šie lyderiai tarsi nemato, kad pabėgėlių paskirstymas kaip tik ir skatina tokią antrinę migraciją. Iš Graikijos ir Italijos perkelti pabėgėliai nelieka tokiose šalyse kaip Lietuva, Latvija ar Estija ir kuo greičiau išvyksta, numoję ranka į jiems skirtas kuklias pašalpas ir legalų statusą, tikėdamiesi geriau įsikurti Vokietijoje ar Švedijoje. Prancūzija ir Ispanija nori laikyti pabėgėlius uždarytus specialiuose centruose, kol nagrinėjami jų prieglobsčio prašymai.

Visi ES lyderiai sutaria, kad nelegalią imigraciją privalu sustabdyti ir apsaugoti ES sienas. Naujosios populistinės ir antiimigracinės Italijos vyriausybės vadovas Giuseppe Conte pritaria planui keisti Dublino sutarties nuostatus. Pastarosiomis savaitėmis Italija nepriėmė laivų, atgabenusių šimtus jūroje paimtų migrantų. Jų priimti nenorėjo ir Malta, kol galiausiai vienas laivas gavo teisę prisišvartuoti Ispanijoje, o kitas po specialaus susitarimo atplaukė į Valetą. Organizacijos, kurios traukia migrantus iš vandens ir veža į Europą, kaltinamos talkinančios prekeiviams žmonėmis. Italija pareikalavo, kad jos nustotų imti migrantus prie Libijos krantų ir plukdyti į Europą. Tokią veiklą Italija vadina nelegalia taksi paslauga migrantams.

Solidarumas baigiasi kitame krante

Kad apsaugotų savo sienas, ES linkusi įgyvendinti planą steigti migrantų centrus Libijoje, Nigeryje, Tunise, Maroke, Egipte ir Albanijoje. Tačiau Albanija jau atšovė nieku gyvu tokio centro neįsileisianti net mainais į tai, kad būtų pradėtos derybos dėl šios šalies stojimo į ES.

Idėją remia Prancūzija ir Italija, prie tokių centrų steigimo galėtų prisidėti ir tarptautinės organizacijos, tokios kaip Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra UNHCR. Svarbiausia, kad šiuose centruose būtų garantuoti aukšti priėmimo standartai ir migrantų saugumas. Tačiau šito nepavyksta pasiekti net pačioje ES – tą puikiai iliustruoja padėtis Graikijos salose. Vis dėlto tokių centrų steigimas už ES ribų išspręstų solidarumo problemą – prisidėti galėtų visos šalys, neliktų ginčų dėl gelbėjimo operacijų, migrantai turėtų būti gabenami ne į Europą, o į centrus Afrikoje.

Kol kas nė viena Afrikos šalis nėra sutikusi priimti tokį centrą. Kai Italijos premjero pavaduotojas ir vidaus reikalų ministras M. Salvini pirmadienį Tripolyje susitiko su Libijos premjero pavaduotoju Ahmedu Maiteequ, šis pareiškė, kad Libija „kategoriškai atsisako“ priimti užsieniečių vadovaujamus centrus. Taigi solidarumas dėl pabėgėlių, kurio stokoja ES, visiškai baigiasi anoje Viduržemio jūros pusėje. Visų šalių reakcija maždaug tokia: „Jie mėgina suversti savo problemą ant mūsų galvos.“

Visos šalys, kuriose ES norėtų steigti pabėgėlių centrus, patiria labai rimtų problemų, tokių kaip saugumas, pavyzdžiui, Libijoje. Egiptas, Alžyras ir Libija visiškai nepajėgūs garantuoti bent minimalių pagarbos žmogaus teisėms standartų. Stabilus Tunisas yra vienintelė šalis, kuri galėtų išpildyti šiuos reikalavimus, tačiau net neturi pabėgėlių statusą reguliuojančių įstatymų. Tokie centrai greičiausiai taptų traukos taškais ir neišvengiamai padidintų socialinę ir politinę įtampą šiose šalyse. Apskritai Šiaurės Afrikos valstybės atmeta mintį steigti pabėgėlių centrus jų teritorijose, o jei vis dėlto pavyktų jas įtikinti, Afrikos lyderių dalyvavimas projekte pasmerktų jį politiniam ir finansiniam chaosui.

Galų gale visiškai neaišku, kurios ES narės priimtų pabėgėlius, kai šie jau gautų šį statusą tuose centruose. Tai vargiai atrodo realistiška turint galvoje, kad jos nesugebėjo perskirstyti tų 160 tūkst. migrantų iš Italijos ir Graikijos pagal kvotų sistemą 2015 metais.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude"as Junckeris laukia svečių paskutinę minutę surengtame Europos lyderių susitikime dėl migracijos, bet suderinti pozicijų prieš viršūnių susitikimą nepavyko.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris laukia svečių paskutinę minutę surengtame Europos lyderių susitikime dėl migracijos, bet suderinti pozicijų prieš viršūnių susitikimą nepavyko.

Pozicijos pernelyg skirtingos

Gruodį ES lyderiai nustatė galutinę datą – iki birželio pabaigos pasiekti susitarimą dėl pabėgėlių, tačiau panašu, kad iki to dar labai toli. Pasiekti realistišką ir praktišką susitarimą dėl migracijos iš esmės neįmanoma, nes šalių pozicijos pernelyg skirtingos. A. Merkel yra sakiusi, kad ir nesitiki vieningo sprendinio, bet tikisi sudaryti dvišalius ir trišalius susitarimus. Jai pačiai ultimatumą iškėlė koalicijos partneriai. Vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis davė kanclerei laiko iki mėnesio pabaigos pateikti sprendimą, kuris užkirstų kelią naujiems atvykėliams į Vokietiją. Jei kanclerė tokio sprendimo nepateiks, ministras griežtins Vokietijos sienų kontrolę, o tai ir vėl kelia pavojų laisvam judėjimui, kuris yra viena didžiausių ES vertybių.

Kas dar padėta ant derybų stalo? Tikimasi susitarti dėl mokesčių, skaitmeninių technologijų bei inovacijų. Vyksta diskusijos dėl kito ilgalaikio ES biudžeto 2021–2027 metų laikotarpiui, gynybos bei bendradarbiavimo su NATO prieš Aljanso viršūnių susitikimą liepą. 27 ES lyderiai apžvelgs „Brexito“ derybas, kurios atsidūrė aklavietėje, bei svarstys euro zonos reformą. Krinta į akis, kad niekas atvirai neremia E. Macrono planų dėl euro zonos biudžeto, jiems griežtai nepritaria Nyderlandai ir kitos šalys.

Svarbių klausimų tiek daug, kad vienas ES aukšto rango pareigūnas dviejų dienų susitikimą pavadino „visų viršūnių susitikimų motina“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"