Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
PASAULIS

ES planas apeiti JAV sankcijas turi daug spragų

 
2018 08 08 20:42
Prancūzijos automobilių gamintoja "Renault" kol kas nežada trauktis iš Irano./ AFP/Scanpix nuotrauka
Prancūzijos automobilių gamintoja "Renault" kol kas nežada trauktis iš Irano./ AFP/Scanpix nuotrauka

Rugpjūčio 7 dieną Jungtinės Valstijos grąžino Iranui virtinę griežtų vienašališkų sankcijų. Negana to, prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino, kad JAV netoleruos to, jei kitų valstybių įmonės ir toliau plėtos verslą su šiitiška respublika. Tačiau Europos Sąjunga (ES) paragino verslininkus ignoruoti Baltųjų rūmų vadovo gąsdinimus ir ėmėsi priemonių, kurios paskatintų bendroves toliau dirbti su Teheranu. Tačiau ES siūloma apsauga nuo JAV antrinių sankcijų sunkiai įgyvendinama.

ES diplomatijos vadovė Federica Mogherini ir trijų bloko valstybių užsienio reikalų ministrai – Jeremy Huntas iš Jungtinės Karalystės, Jeanas-Yvesas Le Drianas iš Prancūzijos ir Heiko Maasas iš Vokietijos – šios savaitės pradžioje išplatintame bendrame pareiškime pasmerkė JAV sankcijas Iranui.

Blokavimo statutas draudžia Europos piliečiams ir bendrovėms laikytis JAV įvestų sankcijų. Tačiau įmonė visada gali sakyti, kad iš Irano pasitraukia dėl tam tikrų verslo sąlygų, o ne JAV baudžiamųjų priemonių.

Nors Jungtinės Valstijos gegužę pasitraukė iš Bendrojo išsamaus veiksmų plano, dar vadinamo Irano branduoliniu sutarimu, kuriuo siekiama užtikrinti, kad šiitiška respublika apribotų savo branduolinę programą, ES, Kinija, Rusija ir Iranas vis dar laikosi jo. Dabar ES siekia apeiti JAV sankcijas, nors Vašingtonas pasiryžęs bausti Europos bendroves, kurios ir toliau bendradarbiaus su Teheranu.

Europos Komisijos (EK) požiūriu, JAV antrinės sankcijos Europos kompanijoms yra neteisėtos. Amerikiečiai nori uždrausti Europos mašinų gamintojams, bankams ir energetikos bendrovėms plėtoti verslą su Iranu. Jei šio draudimo bus nepaisoma, JAV gali perimti šalyje esantį jų turtą. Nuobaudos gresia net toms Amerikos kompanijoms, kurios sudaro sandorius su Europos įmonėmis, palaikančiomis verslo ryšius su Iranu.

JAV sankcijų blokavimas

ES atnaujino vadinamąjį Blokavimo statutą, kuris turėtų apsaugoti nuo Amerikos poveikio priemonių. Jis įsigaliojo tą pačią dieną kaip ir JAV sankcijos. „Europos bendrovės turi būti apsaugotos, – naujienų portalui „Deutsche Welle“ tvirtino vienas ES pareigūnas Briuselyje. – Tačiau mes neįsakinėjame įmonėms, kokius sprendimus jos turi priimti. Jokia kompanija negali būti verčiama investuoti į Iraną.“

Pagal naujas taisykles Europos bendrovėms suteikiama teisė kreiptis į Europos teismus dėl JAV sankcijų ir siekti kompensacijų iš JAV vyriausybės ar Amerikos įmonių dėl patirtos žalos. Tačiau šis kelias žada būti sudėtingas ir brangus. Net EK pripažįsta, kad tokios bylos neturi precedento.

Blokavimo statutas dar niekada nebuvo įgyvendinamas, nors pirmą kartą jis priimtas 1996 metais. Dokumentas susijęs su ekonominėmis sankcijomis Kubai ir Iranui. Tuomet vien statuto priėmimas padėjo pakeisti JAV pareigūnų nuomonę – šie nusprendė netaikyti antrinių sankcijų.

Tačiau šių metų liepos pabaigoje JAV vyriausybė kategoriškai atsisakė padaryti išimtį Europos bendrovėms. JAV prezidentas D. Trumpas mėgsta konfrontaciją, tad mažai tikėtina, kad jis apsigalvos.

EK negali apskaičiuoti, kokią ekonominę žalą Amerikos antrinės sankcijos padarytų Europos kompanijoms. Bet dauguma bankų ir įmonių, ypač turinčių nekilnojamojo ar kitokio turto JAV, jau paskelbė apie savo ketinimus pasitraukti iš Irano.

Laikytis ar nesilaikyti

Blokavimo statutas draudžia Europos piliečiams ir bendrovėms laikytis JAV įvestų sankcijų. Tačiau įmonė visada gali sakyti, kad iš Irano pasitraukia dėl tam tikrų verslo sąlygų, o ne JAV baudžiamųjų priemonių. Aukštas ES pareigūnas „Deutsche Welle“ teigė, jog Briuselis jokiu būdu nenori bausti Europos kompanijų du sykius, esą statutas labiau turi veikti kaip atgrasymo priemonė.

Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas ir ES diplomatijos vadovė Federica Mogherini.AFP/Scanpix nuotrauka
Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas ir ES diplomatijos vadovė Federica Mogherini.AFP/Scanpix nuotrauka

Taip ES siunčia aiškią politinę žinią JAV, kad neketina tiesiog paklusti Vašingtono vienašališkai politikai. Dėl šios priežasties F. Mogherini ir trys Europos valstybių užsienio reikalų ministrai pareiškė, jog stengsis išlaikyti „veiksmingus finansinius kanalus“ su Iranu ir toliau iš jo importuoti naftą bei dujas.

JAV administracijos tikslas – visiškai atkirsti Iraną nuo pasaulinės pinigų rinkos ir „iki nulio“ sumažinti šalies naftos eksportą, kuris yra pagrindinis Teherano užsienio valiutos šaltinis. Lapkričio 5-ąją įsigalios kitas JAV sankcijų paketas, kuris kaip tik bus nukreiptas prieš Irano energetikos sektorių. Dabar ES nori patikrinti, ar šalių narių centriniai bankai sugebės ir toliau vykdyti operacijas su Irano valstybiniu banku.

Pasikliauna Iranu

Daugeliui ES valstybių Irano bankas nėra prioritetas. Joms daug svarbesnis – nekliudomas priėjimas prie JAV finansų rinkos. Nelinkęs rizikuoti net Europos investicijų bankas (EIB). Jo pirmininkas Werneris Hoyeris dar liepos mėnesį pareiškė, kad EIB daugiau nebegalės Irane „vaidinti aktyvaus vaidmens“. Tačiau EK ragina EIB apsigalvoti.

JAV sankcijos labiausiai paveikė Prancūzijos ir Italijos bendroves. Prancūzijos naftos milžinė „Total“ jau pranešė, kad nebenori toliau įgyvendinti savo didžiulio 5 mlrd. dolerių vertės projekto Irane. Italų įmonės, Vokietijos technologijų ir inovacijų kompanija „Siemens“ irgi jau atšaukė planuotas investicijas. Antradienį Vokietijos automobilių gamintoja „Daimler“ taip pat paskelbė stabdanti savo veiklą Vidurio Rytų šalyje.

Palikti Iraną nori ir Prancūzijos automobilių įmonė PSA. O štai „Renault“ kol kas neketina trauktis. Europos orlaivių gamintojas „Airbus“ turi 100 užsakymų iš Irano oro linijų. Tačiau neaišku, kiek šių lėktuvų pasieks šalį, nes kai kurios orlaivių detalės gaminamos Amerikoje.

„Mes norime parodyti, kad vis dar esame įsipareigoję Irano susitarimui, – „Deutsche Welle“ pabrėžė aukštas ES pareigūnas. – Viliamės, jog Teherano vadovybė, patirianti vis didėjantį ekonominį spaudimą, toliau laikysis susitarimo – nesiims gaminti branduolinių ginklų.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"